Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Sveikatos apsaugos politika

Romualdas Žekas. Teks gerti iš pačių prispjaudyto šulinio

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 1 d. 19:51

16     

    

Romualdas Žekas. Teks gerti iš pačių prispjaudyto šulinio
I

Puikiai suprantu, kad ši tema nepasirodys gerbiamam skaitytojui tokios pat svarbos kaip tos problemos, kurių pastaruoju metu tiek susikaupė, kad ima kelti pavojų ir valstybės egzistencijai. Vis dėlto esu tikras, kad mums pakankamai svarbu aptarti ir valdančiųjų pristatytą sveikatos reformą.

Kas vyksta sveikatos priežiūros sistemoje, įdėmiai seku jau daug metų. Neslėpsiu – ir valdančiųjų partijų rinkiminės programos, ir koalicijos ar net Vyriausybės programos man padarė itin prastą įspūdį. Daug abejonių sukėlė ir, panašu, paskubomis sukurptas sveikatos sektoriaus „gaivinimo“ projektas. Kadangi savo pastabas apie šiuos dokumentus jau seniai esu paskelbęs, kantriai laukiau konkretesnių sveikatos reformos metmenų. Ir štai jie prieš mus. Tiesa, apima tik dalį sveikatos sistemos, nes kalbama tik apie sveikatos priežiūrą, t.y. mediciną.

Tačiau ir čia permainų poreikis akivaizdus. Mūsų visuomenės sveikatos rodikliai, priklausantys nuo šios sistemos dalies efektyvumo, vis labiau atsilieka – jau senokai velkamės ES šalių suvestinių uodegoje, o per pandemijos metus jie dar pablogėjo. Išaugo išvengiamas ir bendras mirtingumas. Smarkiai nuo ES atsiliekantis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis dar 1,4 m. smuktelėjo žemyn. Vienu metu turime ir vieną iš prasčiausių ES šio sektoriaus finansavimą, ir santykinai dideles išlaidas stacionarinei pagalbai (jos sudaro vos ne trečdalį visų išlaidų, „dirba“ tik trys iš keturių turimų lovų ir pan.). Sektoriaus neefektyvumą rodo ne tik didelis ligoninių/lovų skaičius, bet ir santykinai didelis gydytojų skaičius.

Visiems, bent kiek nusimanantiems sveikatos sistemos organizavimo srityje, seniai akivaizdus stacionarinės pagalbos (ligoninių) konsolidavimo (stambinimo) poreikis. Ir tai ne tik įstaigų rentabilumo arba ekonominė problema. Didesnė ligoninė reiškia ir žymiai didesnius ligonių srautus, geresnes finansines galimybes geriau apsirūpinti modernesne įranga ir technologijomis (jas reguliariai atnaujinti). Tačiau, svarbiausia, čia gali veikti daugiau įvairių profilių skyrių, o jų personalas vien dėl didesnės praktinės patirties būna kur kas labiau patyręs ir kvalifikuotas. Akivaizdu – mažose rajoninėse ligoninėse nei chirurginių, nei akušerinių-ginekologinių ar reanimacijos skyrių negali būti. Tai jau seniai suprato daugelis. Net studijas ką tik baigę gydytojai jau seniai atsisako važiuoti dirbti į mažas ligonines.

Svarbiausias kontrargumentas atmetant tokius ligoninių tinklo pertvarkymus, beje, juo spekuliuoja ir medikai, ir politikai, – galimi žmonių nepatogumai, kuriuos jie esą patirs nutolus ligoninėms, gal net nukentės laiku negavę pagalbos. Deja, tiesos čia nedaug. Atstumus iki ligoninės priimta matuoti ne kilometrais, bet kelionėje į įstaigą sugaištu laiku – jis neturėtų būti ilgesnis negu valanda. 2020 m. Higienos institutas atliko tyrimą, kuriuo išmatavo, kokiu atstumu nuo gyventojų yra nutolę Lietuvos gydymo įstaigos. Pasirodo tas „auksinės valandos“ rodiklis yra lengvai prieinamas absoliučiai daugumai gyventojų ir naujų ligoninių statyti nereikės. Nepatogumai, galintys atsirasti dėl nutolusių ligoninių, aktualūs tik daliai žmonių ir išsprendžiami logistinėmis priemonėmis.

Čia kur kas keblesnis kitas klausimas: kaip „išretinti“ ligoninių tinklą, jeigu jų steigėjas, savivaldybė, jokių argumentų nepaiso? Steigėjo teises turėtų perimti ministerija? Bandyta kelis kartus, bet nepavyko. Dabartinė vyriausybė, užsimojusi įvykdyti panašią pertvarką, bando procesą kiek sušvelninti, o gal, drįstu teigti, net apgauti. Nuolatos kartojama, kad planuojama ligonines ne uždaryti, o tik funkciškai prijungti prie regioninių ligoninių – suformuoti tarsi kokius klasterius. Tai, manau, visai protingas sprendimas.

Taigi, darydamas tokią ilgą įžangą, bandau tarsi pateisinti valdžios apsisprendimą imtis reformos, nes įsisenėjusias sveikatos priežiūros sektoriaus ydas seniai mato ir apie tai nepaliaujamai kalba tiek užsienio, tiek ir vietiniai ekspertai. Ką reikėtų daryti, kaip ir aišku, tačiau politikai vis tiek nenustoja mulkinti visuomenės. Netikite? Pabandykite savo kirpėjai paaiškinti, kad uždarius Rabarbariškių ligoninę, pagerės šio miestelio gyventojų sveikata. Kad gydant toliau esančioje, tačiau didesnių galimybių ligoninėje padidės žmonių šansai išgyventi ištikus infarktui, insultui, kad kokio girto traktoristo partrenktas vaikas, užuot etapuojamas per kelias panašias špitoles, beje, turinčias ir reanimacijos padalinius, bus laiku nuvežtas į traumų centrą ir tikriausiai ten bus išgelbėtas. Gal ir pavyks įrodyti, kad sunkiai sergančiam Covid-19 infekcija nepakanka tik šiltos lovos ir pieniškos sriubos su „sosiska“. Net ir deguonies įvado prie lovos neužtenka – būtina turėti ir patyrusį aukštos kvalifikacijos personalą, įgudusį teikti intensyvios terapijos paslaugas ligoniams, balansuojantiems ant mirties slenksčio.

Ne mažiau svarbus ir kitas klausimas: ar tikrai reikalingos tokios didelės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, beje, dabar smarkiai ištuštėjusios, nors taip neseniai planuota jas dar labiau plėsti? Pastaraisiais metais jos buvo tapusios savotiškais mirties spąstais tada dar nepaskiepytiems garbaus amžiaus žmonėms. Ar jie negalėtų, žinoma, jei tik gautų gerai organizuotą pagalbą, daugelį ligų gydytis ir oriai senti savo namuose? Juk ne visas kaimas yra apsileidęs ir gyvena lūšnose..

Viliuosi, kad dėl šių prielaidų būsiu išteisintas, kai bus giliau išanalizuoti įvairių šalių ir regionų mirštamumo (ne mirtingumo) nuo Covid-19 rodikliai. Tada bus galima geriau įvertinti ir laiku nepadarytos stacionarų reformos kainą.

Tiesa, bandymų taisyti situaciją buvo. Bene, daugiausiai šioje srityje nuveikė A. Veryga. „Pakeliui“ priminsiu ir jo nuopelnus visuomenės sveikatos srityje, nes politiniai oponentai to nelinkę matyti. Jo pastangų dėka sukurtos sveikesnės mitybos prielaidos, sugriežtinta alkoholio vartojimo kontrolė jau dabar duoda teigiamų pokyčių žmonių sveikatai. Dar didesnę naudą, neabejoju, pamatysime ateityje, jeigu alkoholio verslo kišenėje sėdintys liberalai ir kiti politikai visko nesugadins. Tačiau ypatingai aršų pasipriešinimą ministras patyrė vos tik pradėjęs ligoninių pertvarką...

Tai labai jautri vidaus politikos sritis ir praktiškai neliečiama daugybę metų. Atsikūrusi Lietuva paveldėjo itin griozdišką ir neefektyvią sveikatos priežiūros sistemą, vadinamą Semaškos vardu. Turėjome lygiai 200 ligoninių – su daugybe lovų ir daug prastai apmokamų gydytojų. Kai kurių profilių lovų turėjome 6 ir daugiau kartų daugiau negu kitos šalys. Apgaulingai geras medicinos prieinamumas tenkino ne tik gyventojus, bet, visų pirma, buvo patogus šios sistemos darbuotojams. Nenuostabu, kad visuomenė, pakurstoma vietinių medikų, nenorinčių pertvarkų, priešinosi bet kokioms permainoms ir naujovėms, apie jas nieko nežinojo ir jomis nepasitikėjo. Žinoma, tai puikiai išnaudojo politikai. Norėdami surinkti kuo daugiau balsų rinkimuose ir pataikaudami suklaidintos visuomenės nuomonei, stabdė bet kokias reformas.

Valstiečių pasiūlyta ligoninių pertvarka taip pat buvo šiurkščiai sustabdyta rimtai net nepradėta. Tiesa, ji nebuvo tobula ir nebuvo pasirengta net tam, kas buvo deklaruojama rinkiminėje programoje. Tačiau užuot diskutavus ir padėjus ją daryti, buvo visaip stabdoma. Čia labiausiai spjaudėsi pirmaisiais smuikais griežę konservatoriai, dabar patys teikiantys savo sveikatos reformos metmenis.

Matyt, jau pripratome, nes ta pati istorija kartojasi kas ketveri metai. Tikriausiai kartosis ir ateityje. Tą puikiai iliustruoja prieš pat paskutinius rinkimus į Seimą daryta partijų apklausa dėl mažųjų ligoninių perspektyvos. Visos partijos tiesiai ar miglotai pasisakė prieš šių ligoninių pertvarką. Vienintelė „Laisvės“ partija neslapukavo – naikinti, ir taškas. Jų motyvas paprastas – ekonominis neefektyvumas. Deja, tai tik dalis tiesos. Tikrosios tokios pertvarkos poreikio priežastys žymiai sudėtingesnės ir, panašu, politikams jos nežinomos.

Visų pirma, negalima taip paprastai imti ir uždaryti mažųjų ligoninių. Būtinas reikiamas pasiruošimas ir didelės permainos visoje sistemoje: pradedant nuo pirminės sveikatos priežiūros grandies, pirmiausia šeimos gydytojų, įgalinimo vykdyti platesnes funkcijas. Reikalinga ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos pertvarka, nes dabartinė, dirbanti paramediko algoritmo pagrindu, nors ir yra žymiai tobulesnė negu tarybinė, labiau pasiruošusi gyvybės gelbėjimo funkcijai, liko senuose netinkamuose organizaciniuose rėmuose. Taip pat jau laikas vietoj butaforinės sukurti tikrą ambulatorinę (namuose) slaugą. Jei iš tiesų bus siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, taip pat turėsime išspręsti ir sudėtingus logistikos bei ligonių srautų valdymo uždavinius – tai šiandien ypač aktualu vyresnio amžiaus bei vienišiems kaimo gyventojams.

Taigi, pažiūrėkim, kas siūloma.

Deja, išsamesnės informacijos apie numatomą reformą gauti nepavyko. Su Ministerijos pasiūlymais susipažinau tik stebėdamas viceministrės prof. Danguolės Jankauskienės pristatymą Seimo Sveikatos reikalų komitete. Akivaizdu: apie valandą trukęs pristatymas negalėjo detaliai aprėpti visų pertvarkos niuansų. Valdantieji, matyt, suprasdami, kad niekaip neįveiks savivaldybių pasipriešinimo ir nepavyks geruoju periimti mažųjų ligoninių steigėjo teisių, siūlo kompromisą – vietoj jų planuoja steigti naujas įstaigas – vadinamuosius bendruomenių sveikatos centrus. Čia veiktų funkciškai ar struktūriškai integruotos visos savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos. Pirminio sveikatos priežiūros lygio įstaigos būtų sujungtos su antrinio lygio įstaigomis, t. y. su redukuotos ligoninės likučiais, jos ambulatorinėje grandyje dirbusiais siaurais specialistais. Labiau integruota psichikos sveikatos priežiūra, stacionari slauga su ambulatorine – dabar čia tikra mišrainė. Į bendruomenių sveikatos centrus bus integruoti ir visuomenės sveikatos biurai – matyt, funkciškai, nes jie yra biudžetinės įstaigos. Tikriausiai čia vietą ras dar tik rengiami ir sveikos gyvensenos ugdytojai…

Tačiau kuo tokie naujai konstruojami bendruomenės sveikatos centrai skiriasi nuo rajono centrinių ligoninių? Vėl atsiranda naujas „didelis“ direktorius, nauji bendradarbiavimo ir funkciniai santykiai – ir ne tik tarp įstaigų, bet ir su savivaldybe, jos gydytoju… Tačiau apie tai pakalbėsime galbūt kitąkart, kai bus aiškesni šios pertvarkos kontūrai.

Bene daugiausia klausimų kelia planuojamas pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikiančių grandžių integravimas. Neabejotina, kad bent jau viešosios įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros centrai su antrinio lygio paslaugas teikiančiais siaurais specialistais (ligoninių likučiai) bus sujungti struktūriškai (jų steigėjas tas pats – savivaldybė), tad vienoje įstaigoje ims dirbti šeimos gydytojai ir siauri specialistai. Dirbs viename „futliare“ vadovaujami vienos administracijos. Nežinia, kaip elgsis privatūs šeimos gydytojo kabinetai – juk antrojo lygio specialistas dabar atsidurs konkurento futliare. Ta pati problema iškils ir su psichikos sveikatos priežiūra, slauga. Tačiau bus įgyvendinta sena kai kurių savivaldybių politikų svajonė – viskas po vienu stogu ir viename kumštyje.

Seniai jiems nedavė ramybės kelios savarankiškos tas pačias paslaugas teikiančios įstaigos savivaldybėje. Badė akis ir kelių administracijų išlaikymo išlaidos, nors ir buvo finansuojamos ne iš savivaldybių biudžetų. Kai kuriose savivaldybėse, greta kelių viešųjų, savivaldybei pavaldžių įstaigų dar veikė keli ar net keliolika privačių šeimos gydytojų kabinetų, dirbančių pagal sutartis su ligonių kasa. Tai reiškia, kad prie jų prisirašęs gyventojas taip pat nieko už paslaugas nemoka, o antrinio lygio paslaugas šis pacientas be jokių suvaržymų ir taip pat nemokamai gauna ligoninių konsultacinėse poliklinikose. Jie smarkiai apkarpė apsnūdusias „valdiškas“ įstaigas. Deja, politikai šių įstaigų konkurencinės kovos „dėl paciento prisirašymo“, kuri labai svarbi paslaugų kokybei, neįvertina.

Neįvertina ir kitų labai svarbių dalykų. Pavyzdžiui to, kad tokioje abi grandis turinčioje įstaigoje praktiškai nevykdoma svarbiausia šeimos gydytojo, kaip gatekeeper („vartininko“), funkcija. Būtent šitai įpareigoja šeimos gydytoją imtis žymiai platesnės negu apylinkės terapeuto darbo apimties. Nusimanyti apie akių, nervų, psichiatrijos, kardiologijos, ausų-nosies-gerklės ligas, mokėti daryti kai kurias nedideles chirurgines intervencijas ir kt. Gydyti visus ligonius, kuriems nereikalingas sudėtingas gydymas, tęsti ir kontroliuoti siaurų specialistų paskirtą gydymą. Rūpintis visais ligoniais ir sveikaisiais. Tokiu būdu į aukštesnę ir brangesnę gydymo grandį nebūtų praleidžiamas didelis pacientų srautas (apie 85 proc.).

Tačiau tokioje įstaigoje, kur greta dirba šeimos gydytojai ir specialistai, labai sunku atsilaikyti nuo pagundos pasiųsti savo pacientą į greta esantį siauro specialisto kabinetą. Juolab kad ir pacientas įsitikinęs, jog jo spuogą geriau išgydys spuogų specialistas. Be to, bendradarbiui kolegai specialistui irgi darbo reikia. Taigi, kodėl nepasiuntus…? Ir poliklinikos vadovas užsimerkia, nes svarbiausia, kad tik įstaiga dirbtų rentabiliai. Ir Ligonių kasa nesuka per daug galvos – svarbu, kad nebūtų viršytos specialistų kvotos – kelių mėnesių eilėse prie specialistų kabineto jie juk nestovi, ir jiems nė motais, kad sudėtingas ligonis negali kelis mėnesius laukti konsultacijos. Štai A. Dulkio ankstesni kolegos dar 2013 m. nustatė, kad tose eilėse pusė ar daugiau negu pusė laukiančiųjų pateko be būtino reikalo, nes turėjo būti „aptarnauti“ šeimos gydytojo kabinete. Toks darbo algoritmas ilgainiui net gerai paruoštus šeimos gydytojus dekvalifikuoja ir dabar daugelis jų net norėdami nesugebėtų to krūvio perimti.

Deja, toks modelis įsigalėjęs visoje Lietuvoje. Tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose. Tačiau popierinis vartininkas geriausiai „įteisintas“ tik Vilniaus ir Kauno poliklinikose, nors bandymų tai padaryti ir kitur netrūko. Galbūt tokius bandymus paskatino neteisingai perskaityti PSO dokumentai. 2008 m. Taline vykusioje PSO konferencijoje buvo daug kalbama apie būtinybę gerinti įvairių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir grandžių bendradarbiavimą ar integraciją. Tačiau buvo pabrėžta, kad tai nereiškia abiejų grandžių sujungimą į „vieną futliarą“. Taigi, šeimos gydytojo institucija neturi ištirpti tarybinio tipo poliklinikoje. Priešingai, turi būti stiprinama ir plėtojama.

B. Starfield, pasaulyje pripažinta kaip didžiausias šios srities autoritetas, savo moksliniais darbais įrodė šalių, kurių sveikatos priežiūros sistemose šeimos gydytojai užima deramą vietą, pranašumus. Tokiose sistemose svarbiausias ne finansinis aspektas, o holistinio požiūrio į ligonį suformavimas. Tai tūkstantmečių patikrintas Rytų medicinos principas, leidžiantis matyti ligonį kaip visumą, plačiame socialiniame kontekste, o ne tik kaip negaluojančių organų rinkinį. Tokio požiūrio pranašumus patvirtina ir naujausi moksliniai tyrimai, pateikę įrodymų apie sudėtingus mūsų organizme vykstančius procesus ir organų ryšius. Naujausi genomo tyrimai ir biologiniai vaistai mus priartino prie revoliucinių pokyčių medicinoje. Todėl tame sudėtingame mūsų sveikatos ir ligų vandenyne šeimos gydytojo kaip locmano arba sveikatos advokato vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Neslėpsiu – šis regresas mane nemaloniai nustebino. Kilo įtarimų, kad ministerijos siūlymai kvestionuoja Nacionalinę sveikatos koncepciją, kuri šių metų spalio mėnesį turėtų „švęsti“ savo jubiliejų. Prieš 30 metų ji buvo priimta pirmojoje Nacionalinėje sveikatos konferencijoje. Koncepsija iki šiol neatšaukta.

Ilgokai tylėjau laukdamas nors kokios sveikatos politikų reakcijos. Deja. Manau, kad dabar pats laikas prabilti ir Nacionalinei sveikatos tarybai – juk atvirai kėsinamasi į nacionalinį sveikatos priežiūros modelį. Tiesa, senoji Taryba, pademonstravusi visišką sistemos nesuvokimą ir neveiklumą, užbaigė savo kadenciją, o naujoji dar, matyt, neišrinkta ir nepradėjo veikti. Tyli ir Gydytojų sąjunga, ir Medikų sąjūdis. Nieko nuostabaus, sakysite, juk iš karto buvo matyti, kad jiems reforma – tai tik atlyginimų padidinimas. Galbūt galima tikėtis diskusijos iš Šeimos gydytojų asociacijos ar iš akademinės bendruomenės? Pamatysim.

Žinoma, valdančiųjų pristatyti reformos metmenys iškelia ir daugiau diskusinių klausimų. Miglotai pristatyta ir ambulatorinės slaugos reforma, kuria siekiama perkelti krūvį iš mažųjų ligoninių į ambulatorinę grandį. Abejonių kelia jos funkcinė integracija su kitoje sistemoje esančia socialinės pagalbos tarnyba, nors be šios grandies jokia slauga tiesiog neįmanoma. Jeigu abejonių nekelia poreikis plačiau „išbarstyti“ budinčių brigadų postus po teritoriją, tai siūlymas centralizuoti visą tarnybą kažin ar pateisinamas vadybiniu požiūriu. Net jeigu tai viena iš galimybių išardyti nevykusią PSPC (Pirminės sveikatos priežiūros centras) ir GMP (Greitosios medicinos pagalba) skyrių ,,integraciją“. Lieka neatsakytas dar vienas labai svarbus klausimas: kaip bus organizuota gydytojo pagalba nedarbo metu gyvybei negresiančiais atvejais, ypač žinant, kad specializuota stacionarinė pagalba bus konsoliduota ir nutols nuo gyventojo? Seniai reikia atskiros ir profesionalios diskusijos apie psichiatriją.

Yra ir daugiau diskutuotinų temų, tačiau jokios diskusijos nevyksta, deja. Turiu galvoje tokias diskusijas, kurios išeitų už siaurų profesinių gildijų sienų. Nors, kiek žinau, net ten nėra jokių vidinių diskusijų. Tikriausiai, kaip ir senais laikais, tik iš specialistų sudarytos kelios darbo grupės ministerijos tyloje be perstojo kurpia vis naujas, žinoma, pirmiausia sau palankias tvarkas, pagal kurias vėliau turės gyventi visa bendruomenė. Neabejoju: spėjimui, kad iš to išeis didelis niekalas, pritartų net ir geriausias A. Einšteino draugas, perfekcionistas matematikas Kurtas Giodelis.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Cold Spring Harbor Laboratory (News Target)       2021-09-4 1:00

Tyrimai (Ataskaita atspausdinta 2020-11-3 Cold Spring Harbor Laboratorijos portale: https://www.biorxiv.org/content/10.1101/2020.10.30.360545v1.full) rodo, kad žalioji arbata (Camellia sinensis), granatų sultys (Punica granatum), juodųjų aronijų (Aronia melanocarpa) uogų sultys ir šeivamedžių (Sambucus nigra) uogų sirupas. Šių vaistinių augalų ekstraktai buvo veiksmingi in vitro stabdant viruso prisirišimą, mažinant viruso apkrovą ir stabdant SARS-CoV-2, gripo ir adenoviruso infekcinijos plitimą.
Išsivysčiusiose šalyse NĖRA veiksmingo visuomenės sveikatos atsako į SARS-CoV-2, nes vyriausybių vadovai uždraudė ginti natūralų imunitetą ir atmetė veiksmingas strategijas natūraliam imunitetui pasiekti. Mokoma saugotis endeminių infekcijų, užuot parengus kūną jas įveikti. Tiek Covid-19, tiek gripas, yra neišvengiami ir gali būti įveikti natūraliai, sukuriant patvarų ir visapusišką imunitetą.
Antivirusinės fitocheminės medžiagos iš vaistinių augalų gali stabdyti viruso prisirišimą, užkirsti kelią jo plitimui į apatinius kvėpavimo takus ir sumažinti bendrą viruso apkrovą. Šie veiksmai gali sumažinti infekcinės virusinės medžiagos plitimą didesniu mastu nei dabartinis baime pagrįstas požiūris.
Visos keturios sultys parodė virucidinį aktyvumą prieš SARS-CoV-2, A gripo virusą (IAV) ir 5 tipo pliką adenovirusą (AdV5). Šis antivirusinis aktyvumas anksčiau buvo įrodytas prieš gripo virusus in vitro. Granatai ir juodųjų aronijų uogos stabdo virusų dauginimąsi nuo apgaubtų virusų. Šeivamedžio uogų sirupas palengvina gripo pacientų simptomus, todėl jie daug lengviau atsigauna. Burnos skalavimas žaliaja arbata saugo nuo gripo infekcijos valydami vartus, pro kuriuos kvėpavimo takų patogenai patenka į organizmą.
Tyrimo metu SARS-CoV-2 buvo jautrus žaliai arbatai ir granatų sultims, o šeivamedžio uogų sultys virusą visiškai išjungė. Šeivamedžio uogų sultys sumažino daugiau nei 96% SARS-CoV-2 užkrečiamumo. 5 tipo adenovirusas priešinosi fitocheminėms medžiagoms, tačiau jo dauginimąsi labiausiai stabdė šeivamedžio uogų sultys. A gripo virusas buvo labai jautrus ir jį nukenksmino kiekviena iš šių fitocheminių medžiagų. Tyrimo autoriai teigė, kad augalų antivirusinis aktyvumas prieš gripą buvo toks pat stiprus, kaip ligoninės dezinfekcinės priemonės. Šie ekstraktai nebrangūs ir gali būti lengvai naudojami masiškai, bet visuomenės sveikatos adovai ignoruoja veiksmingus būdus ir atsisako skatinti gydymą, mažinantį kančias ir gelbėjantį gyvybes.
Augaliniuose vaistuose yra katechinų, taninų ir flavonoidų, kurie puola virusinius baltymus. Granatuose esantys polifenoliai inaktyvuoja gripo virusus, nukreipdami juos į viriono paviršiaus glikoproteinus, sukeldami struktūrinius viriono pažeidimus. Žaliosios arbatos katechinai suskaido viriono struktūrą. Tiksliau, epigallokatechino galatas sutrikdo viruso daleles, silpnina jų intensyvumą ir blokuoja jų sąveiką su tikslinėmis ląstelėmis. Katechinai trukdo endosomų rūgštėjimui ir viruso fermentų aktyvumui, blokuoja jų susiliejimą su ląstelėmis šeimininkėmis. Fitocheminis teaflavino-3,3-digallatas užkerta kelią SARS-CoV-2 infekcijai, tiesiog trukdydamas jo ląstelių receptoriui-angiotenziną konvertuojančiam fermentui 2.
Tyrimo autoriai mano, kad šios pagrindinės augalų sultys ir ekstraktai turėtų būti naudojami kasdien kaip burnos skalavimo skysčiai, po to nuryjami, kad būtų naudinga vidui. „Kadangi viruso dauginimasis, simptomai ir perdavimas įvyksta nosies ir burnos ryklės srityje, viruso titrų sumažinimas kuo anksčiau gali būti aktyvi infekcijos, sklaidos, ligų ir plitimo prevencijos strategija“, - rašė autoriai. Autoriai pabrėžė, kad svarbu ligoninėje naudoti vaistažolių antivirusinius vaistus, siekiant sušvelninti viruso prisirišimą ir viruso apkrovą, nesvarbu, ar infekcija yra SARS-CoV-2, gripas ar kitas kvėpavimo takų patogenas. Šie ekstraktai ir arbatos turėtų būti siunčiami į slaugos namus ir mokyklas.
https://www.newstarget.com/2021-09-02-four-herbal-extracts-reduce-viral-load-block-covid-influenza-adenovirus.html

tai kad ne mielas Lietuvos pilieti, Žekų Romka       2021-09-3 14:10

šis ponas tikrai yra svetimkūnis Lietuvoje. O jau apie medicinos prieinamumo reikšmę ligoniui (jis žodžio “ligonis” vengia kaip ugnies , jam pusgyvis ligonis iš periferijos tėra paprastas žmogus , kuriam tereikia suteikt LOGISTIKOS paslaugą .Todėl anot jo ,dabartinės didžiausia sveikatos apsaugos problema - kaip išnaikint tas smulkias ligonines. O jau kad jose būtų teikiama kvalifikuota , kaip visad būdavo įprasta Lietuvoj , medicininė pagalba ,tai anot jo VISIEMS ŽINOMA ,kad tai yra nesamonė ,  būtina viską sukelt į “centrus”.Na , žinot…

Antibiotikai veikia       2021-09-2 15:24

covido komplikacijas,kurios beveik visada būna sunkesniais atvejais.

ne->Pažįstam medikų,       2021-09-2 14:39

kažką painiojate. antibiotikai gripo neveikia. o kovidas yra tik kita gripo atmaina. antibiotikai gali būti taikomi tik šalutinėms/kitoms ligoms. gripo gydymui yra kiti vaistai, beje JAV ir Vokietijoje ir dar kažkur jie jau įteisinti, tik yra brangūs, todėl nelabai propaguojami ir reklamuojami

Pažįstam medikų,       2021-09-2 13:06

kurie sergantiems covidu savo tėvams parašė antibiotikų ir tie pasveiko namuose,nereikėjo ligoninės.O paprastas žmogelis to negauna,atsiduria ligoninėje,o iš ten jau kaip bus surūšiuotas.Kodėl medikai nepapasakoja,kaip gydyti gripą,covidą ,kad nesikomplikuotų ,kaip nepavėluoti.Tai ir ligoninės tam nereikės.

Stiklo valytuvas       2021-09-2 11:15

Šeimų bendrystės diena Kaune yra TAUTOS DVASINĖS KAPITULIACIJOS DIENA!
Kodėl taip smarkiai užsimota suniokoti tautos dvasia?
Sunaikinus fizinį tautos kūną, tauta po kažkurio laiko vėl atgyja!
Sunaikinus arba palaužus tautos dvasią, tautos nebelieka!
Tik paskutiniai niekšai gali siūlyti šventę, tautos agonijos akivaizdoje.
Ne rugsėjo 10-ta prie Seimo, o rugsėjo 4-ta Kaune yra lemiamas tautos pasirinkimas, apsisprendimas - BŪTI ar pražūti !!!
..

Kodėl mes turime       2021-09-2 10:11

,kaip blogi mokinukai, viską kopijuoti iš vakarų ,net ir ilgas eiles pas daktarus.Gal ir vakarai galėtų iš mūsų ko nors pasimokyti,kad ir geros,prieinamos medicinos?Juk tam nereikia ypatingų iškasenų ar kitų dalykų,-čia mes galime paruošti gerus daktarus,juos tinkamai atlyginti ir su pagarba piliečiams,juos žmoniškai gydyti,o ne daryti iš medicinos tik biznį.Reiktų labiau pasitikėti,labiau save vertinti ir su gera valia , morale tai padaryti.

Medicinos paslaugų       2021-09-2 7:00

dažniausiai prireikia ligotiems ir seniems žmonėms, kurie nei vairuoja, nei sveikatos turi, o dažniausiai ir gyvena vieni. Iki rajono centro ir geras kaimynas gali pavėžėti, o kas veš kokius du šimtus kilometrų? Taigi išponėjęs ponas pila vandenėlį ant liberoidų malūno. Na žinoma, juk besveikačiai seniai yra rimta kliūtis ,,gerovės valstybei” ir ,,bendrajam gėriui”. Matyt, pats ponas planuoja numirti jaunas ir sveikas. Sėkmės! smile

Iš rajono nuvykti į       2021-09-2 6:47

klinikas be savo transporto labai sudėtinga,o straipsnyje teigiama,kad čia nieko tokio.Juk važiuoja sergantis žmogus,jam labai sunku.Tai kodėl žmogui viskas taip pabloginta?Ar tai galima vadinti gerove?

Jei žmogui kolonoskopijos       2021-09-2 6:45

reikia laukti tris mėnesius didžiosiose klinikose,tai matosi ,kad autorius labai toli nuo realybės.

Kis       2021-09-1 22:29

pries rasydama nusiraminau,iki pabaigos neskaiciau,nes sis autorius raso apie tai kas jam tiesiog nezinoma.Gydytoju nera +,slauga -,pasiekti seimos gydytoja,tiesiog neimanoma,nes pacientu matomai armija,gerai jeigu speji epaciente uzsiregistruotis,bet iprastai sunku sugauti ta laimes pauksti.O juk praktiskai seimos gyd,dirba rastvedziu,patekti jau nera vilciu,paskambino paklause ko reikia ir amen Juze.Neisivaizduoju dar ir gydanti kazka.As jos jau nemaciau virs metu,o siulymas ambulatoriskai (namuose)netelpa i sveiko proto remus,gal reikes pas uzkalbetojas FB registruotis?Kazkokia makaliuze,nereikia mums rasyti,pameginkite spresti kad ir su seimos gydytojais?

ah1       2021-09-1 21:57

Buvo. O tai reiškia ne tik kad gali būti bet ir privalo būti

Aha,       2021-09-1 21:34

tai dabar votį ant piršto ar ant geros vietos išaugusią išsioperuoti teks važiuoti į Santariškes? Rajoninėje ligoninėje tokios paslaugos negali būti teikiamos, nes ir tokių skyrių negali būti? Ar taip, ponas Žekai?

O prieš 30 metų       2021-09-1 21:29

ir net dar vėliau rajoninėse ligoninėse buvo ir chirurginiai, ir gimdymo, ir net reanimacijos skyriai. Tai kaip gi čia jų ,,negali būti”, jeigu buvo? Tai ir buvo realus paslaugų prieinamumas. Kas tiems Vilniaus ponams pasidarė, kad visi taip nukvako?

Žodžio laisvė...       2021-09-1 21:12

Sena idiotų svajonė - panaikinti rajonines ligonines ir taip pagreitinti provincijos
žmonių mirtis. Niekaip nesuprantu didmiesčių ponų , norinčių kuo greičiau sunaikinti
tai kas buvo sukurta sovietmečiu. Mokyklos sunaikintos stūkso tuščios be vaikų triukšmo, kurie priversti kiekvieną ankstyvą rytmetį važinėtis po kelioliką kilometrų
ten ir atgal į kitur esančias mokyklas. Bet pažangumas juk nepakilo, o priešingai.
Mano rajone jau buvo taip, kad gimdyti už šimto kilometrų ,vaikelį pagimdė automobilyje. Visa laimė, kad gimdymas pavyko. O jei ne…

Sovietmečiu rajonų       2021-09-1 20:07

ligoninės buvo stiprios,daug priklausė nuo vadovo.Kodėl staiga viskas tapo taip blogai?Jei straispnį rašytų žmogus,gyvenantis rajone,būtų nuostabu,kai taip ,pagal Briuselio nurodymus,rašo miesto žmogus,tai nenuostabu.Tai nepriimtina.Jei NS tokios nuomonės,tai kuo jis geresnis už konservatorius ar valstiečius?Dabar,kai sovietinė karta nurašoma,papuolus į didelę ligoninę,pirma žmogus iš išorės įverinamas pagal ideologinius kriterijus.Ir visos reformos kol kas ne žmogui,o popieriui.

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.