Dienos aktualija, Sveikatos apsaugos politika

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 6 d. 2:57

9     

    

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Šalies pažangą sveikatos srityje apibūdina įvairūs visuomenės sveikatos rodikliai ir jų pokyčiai, kuriais, deja, negalime pasigirti. Dažniausiai atsilikimo priežastimi nurodoma neįvykusi reforma. Tai daro ir receptus padėčiai taisyti teikia ne tik užsienio ekspertai, bet ir įvairūs vietiniai žinovai. Pradedant sveikatos politikos formuotojais, mokslininkais, praktikuojančiais medikais ir baigiant įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovais ar šiaip drąsiais žmonėmis, turinčiais tik paviršutinišką ir primityvų supratimą.

Paprastai tokius vadiname diletantais. Jie kuo mažiau žino apie kalbamą dalyką, tuo tvirtesnę nuomonę turi. Įsitvirtino manymas, kad geras kurios nors siauros srities medikas specialistas taip pat gerai nusimano ir sveikatos sistemos organizavimo dalykuose. Pastaruoju metu žiniasklaida bet kokio krustelėjimo sistemoje proga itin pamėgo klausti jaunųjų medikų nuomonės. Reiktų suprasti, kad kiekvienas, žvelgdamas iš savo varpinės, mato visiškai skirtingus dalykus, todėl, priklausomai nuo to, kieno nuomonė girdima, piešiamas labai skirtingas vaizdas, priešingai vertinama situacija ir jos pataisymo pasiūlymai skirtingi.

Tai labai panašu į seną anekdotą, kai keli neregiai, pastatyti prie skirtingų dramblio vietų, turėjo aprašyti,  kaip įsivaizduoja gyvūną. Iš tikrųjų sveikatos sistema yra labai sudėtinga, apimanti žymiai plačiau negu tik sveikatos priežiūros sritį, kurią senu įpratimu dar kartais vadiname medicina. Kalbant apie sveikatos sistemos reformą gali būti kalbama apie atskiras, bet labai susijusias tarpusavyje visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sritis. Valstybės požiūriu jos abi labai svarbios, tačiau yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad užtektų tik visas lėšas nukreipti kovai su ligų priežastimis, ir sveikatos priežiūros (medicinos) iš viso nereiktų. Galima būtų tiesiog panaikinti dabartinę ministeriją.

Įsivaizduokim, kad pradžioje galbūt užtektų įsteigti naują sveikatos ministeriją, senąją pervadinant į ligų. Abi šios sritys pasaulyje labai sparčiai vystosi, kasdien mokslas atranda naujų įrodymų apie mūsų sveikatos priežasčių ir pasekmių dėsningumus. Elementarios sanitarijos žinios dar viduramžiais, kai buvo didelė grėsmė susirgti maru, cholera ar raupais, nustatė infekcinių susirgimų sąsajas su aplinkos užterštumu. Susirūpinta švariu vandeniu, atliekų šalinimu, kanalizacija. Iš sanitarijos, higienos mokslo išsirutuliojęs visuomenės sveikatos mokslas šiandien nužengęs labai toli.

Kiekvenas vyresnio amžiaus gydytojas gali patvirtinti, kokie fantastiniai pokyčiai įvyko medicinoje vien per jo karjeros metus. 1948 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) priimtas sveikatos apibrėžimas, apimantis abi sritis, leido į sveikatą pažvelgti žymiai platesniu rakursu ir platesniame kontekste – ne tik kaip į ligų nebuvimą. 1951 m. C.E. Winslow apibrėžime jau kalbama apie daugybę sveikatą veikiančių veiksnių iš įvairių visuomenės gyvenimo sričių. Panašiu metu net oficialiuose PSO renginiuose imta cituoti Marc Lalonde pasiūlyta formulė iki šios dienos labai mėgstama ir mūsų. Ji sako, kad genetiniai ir biologiniai veiksniai įtakoja apie 20 proc. mūsų sveikatos, dar 20 proc. lemia mus supanti aplinka, tik 10 proc. (medicina), o net 50 proc. mūsų sveikatą apsprendžia elgsena ir gyvensena.

Galima būtų ginčytis dėl šios formulės tikslumo, tačiau dėl apytikslių proporcijų sutaria visi. Mokslas iki šiol neišdrįsta tiksliai išgryninti visas ligų priežasčių. Be abejo, galima šia formule, kuri yra gana vaizdi ir kiekvienam suprantama, ir toliau naudotis. Tačiau to neužtenka – reikia ir toliau sekti, kaip vystosi visuomenės sveikatos samprata. 1984 m. PSO patvirtino strategiją „Sveikata visiems“, po to buvo tvirtinamos Otavos, Džakartos, Bankoko ir kitos chartijos, atveriančios naujus požiūrio rakursus į sveikatą. Tai nėra vien tik tuščios deklaracijos ar gražūs užrašai bukletuose. Naujas požiūris leidžia teisingiau sudaryti prioritetų sąrašus, pasirinkti efektyvesnes poveikio priemones, vykdytojus.

Pirmoji Nacionalinė sveikatos programa 1998–2010 m. buvo parašyta vadovaujantis PSO strategijos „Sveikata visiems“ principais. Jos pagrindinis kūrėjas prof. V.Grabauskas, daug metų dirbęs garbingose PSO pareigose, šį požiūrį, galima sakyti, dvasią, perkėlė į labai svarbų Lietuvos dokumentą. Deja, daugelis siekinių taip ir liko neįgyvendinti. Dar įgyvendinant programą, ją analizuojant matėsi, kad kai kurios priemonės neefektyvios, jų vykdymas nemotyvuotas, funkcijos blogai paskirstytos.

Dar daugiau aiškumo atsirado pažvelgus pro naujos, dar ir dabar naudojamos PSO strategijos „sveikatos politika visose politikose“ prizmę, kuri vėliau, po keleto metų, buvo patikslinta ir išplėsta. Beje, vienas pirmųjų naujos strategijos paskelbimų įvyko 2016 m. Europos sveikatą stiprinančių regionų metinėje konferencijoje Kauno rajone, Raudondvario rūmuose. Konferencijoje dalyvavusi PSO Europos regiono vadovė Z. Jakabs naują visuomenės sveikatos kryptį įvardijo kaip „sveikatos politika visuose darnaus vystymosi tiksluose“. Pagal šią strategiją prioritetai suteikiami kitiems, ne sveikatos sistemos sektoriams.

Mokslo įrodymais pagrįsta, koks didelis kitų ūkio šakų indėlis, darantis įtaką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, neabejotinai didžiausias autoritetas šioje srityje M.Marmoutas, vertindamas blogą Lietuvos situaciją, išskyrė tris svarbiausias priežastis. Tai labai dideli socialiniai-ekonominiai netolygumai šalyje, itin gausus alkoholio suvartojimas ir priežastys susiję su prastu visuomenės išsilavinimu. Dėmesio: visos priežastys – už sveikatos priežiūros sektoriaus ribų!

Deja, nauja visuomenės sveikatos samprata neatsipindėta ne tik naujojoje 2014 m. priimtoje Lietuvos sveikatos strategijoje, kuri turėtų būti įgyvendinta 2025 metais. Nėra šio požiūrio pėdsakų ir savivaldybių atnaujinamose plėtros strategijose. Dar blogiau, kad senąja ideologija vadovaujantis parengtas skėtinės Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva-2030“ sveikatos skyrius. Dabar vyksta jos atnaujinimas, pritaikant 2020–2030 m. periodui, tačiau projekte tebekyšo senosios, praeito šimtmečio strategijos „sveikata – visiems“ principai. Kokio rezultato galima tikėtis, nesunku numatyti.

Dabartinės programoje, perimtoje iš valstiečių–žaliųjų rinkiminės programos, šis požiūris jau yra. Programa 2016 m. rudenį Riomerio universitete vykusioje konferencijoje buvo pripažinta geriausia. Ir ne vien tik dėl modernios visuomenės sveikatos sampratos. Tačiau panašu, kad net sveikatos ministerija nėra kai ko, kas yra programoje, perskaičiusi. Nepaisant to, kad PSO deklaracijos programoje atsipindėtos, kiti ūkio sektoriai tebelieka į sveikatos reikalus beveik neįtraukti.

Sveikatos apsaugos ministerija ne tik užduoda toną, bet ir imasi lyderio ar įgyvendintojo vaidmens alkoholio kontrolės ar sveikesnės mitybos srityse. Užsiima net triukšmo kontrole, kurios įgyvendinimo priemonės yra išimtinai inžinierinės ir turėtų būti aplinkos apsaugos tarnybų reguliavimo zonoje. Dar daugiau nesusipratimų kyla susipažinus su gairėmis, turinčiomis iš esmės pagerinti visuomenės sveikatą. Tiesa, jų kelias buvo ilgas ir nelengvas. Labai sutrumpintos, praleistos per ministerijai pavaldžių įstaigų stakles (ko gero, net galima atspėti kai kuriuos staklininkus) ir smarkiai pakeistos, pagaliau sausio 13 d. ministro įsakymo formatu buvo išleistos „į gyvenimą“. Panašu, kad rastas kompromisas kai kam ir nuėmė galvos skausmus, tačiau vargu ar galima tuo džiaugtis.

Nesiruošiu viso įsakymo rakinėti papunkčiui. Liko tik slogus įspūdis – ar nebus visas „dokumentas“ parašytas prieš kokius 40 ar net 50 metų, kai buvo žinoma vienintelė jau anksčiau aprašyta Lalonde formulė, o nacionalinės strategijos iš viso, matyt, neskaitytos. Vyrauja sunokusio socializmo stilius – viskas tik tušti žodžiai, įpakavimas, ir jokios vilties, kad kas nors bus įgyvendinta. Kiek dar reikės naujų aprašų atnaujinti ar paruošti, rekomendacijų parašyti, kiek reikės nereikalingų ir pseudomokslinių tyrimų padaryti ar neaiškių kvalifikacijų pakelti, visokių stebėsenų vykdyti? Nesvarbu, kad jų – dar neskaitytų – ir taip pilni stalčiai.

O kiek reikės visokių seminarų, renginių padaryti? Ar įsivaizduojate, kiek uždirbs visokie H lygio pseudomokslininkai ir barškėtojai? Kiek ES, biudžeto, valstybinio ir savivaldybių fondų lėšų bus nuleista į kanalizaciją? Ar toks mąstymas neturi požymių, būdingų Miunhauzeno sindromui, paklaustų vyriausiasis valstybės kontrolierius A. Dulkys, ir būtų visiškai teisus. Vėl baronas bandys, įsitvėręs plaukų ištraukti save iš pelkės. Su arkliu, žinoma. Ir tai nebus vienintelis bandymas sveikatos sistemos reformoje. Mėgstami tokie žygdarbiai Lietuvoje. Gal dėl to, kad barono kumelė kilusi iš Lietuvos? Gal yra čia kokių sąsajų?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

keistas rašinys       2020-02-15 17:18

nesupratau ....

ah1       2020-02-9 20:59

kai farmacija ir medicina privatūs apie sveikatos priežiūros efektyvumą negali būti nei kalbos - priešingai kuo daugiau sergančių tuo naudingiau privačiam medikų verslui
ir farmacininkams, apie moralę irgi jokios kalbos neagli būti - kuo daugiau bus visokiausių karonovirusų tuo daugiau bus uždirbama nuo visuotinių skiepų, tuo daugiau mokesčių bus sumokama į biudžetą  kuo daugiau sirgs ir kuo daugiau pirks vaistų visokiausių - biudžetininkams, privatiems “sveikatininkams” ir formacininkams naudinga kad mes sirgtume,  naudinga kad kuo ilgiau naudotume ir kuo daugiau nodotume vaistų

Kis       2020-02-8 15:42

nejaugi reikia medicina ir jos pasiekimus tapatinti su net 2030 metais?Kas gali zinoti,kas bus tais metais?Sutinku,kad medikai turi daugiau spresti ka ir kiek zmogus valgyti,nuo mazumes.Juk tiek chemijos ,kad teks uzesti mano amziuje net ne sapnavau,kokiu maistu penimas maistas,nuo to reiketu ir pradeti.Dar (ypac siandiena)pamenu vaikystes pieno skoni,sviesta,barske,bulves ir duona,del kurios kriauksleles kariaudavome.Anukai apie tai nera ne tik ragave,jie nezino skonio,o kai Veryga,kaip koks Don Kichotas aiskina teveliams,kad to nereikia ,to nekiskite vaikuciams,tampa tu kurie daro babkes pajuoku objektu?Kaip truksta siandiena mumyse tokiu verygu?O kad mirsta nuo progreso ligu jau nuo 40 metu ,mes nezinome,o gal kazkam nera naudinga.Maistas ,vanduo,oras -tai ir yra sveikatos saltiniai.O kur jis ?Juk verselius suvalgo zydai(pabreziu-verselius,veliau jau nebe),o lasinius valgys kinietis,ten 1.5 milijardo,o mums 2 su uodegyte milijonu,reiketu susimastyti.

tiek       2020-02-7 13:01

kalbama ,kad tarybinė sveikatos sistema buvo ir lieka pati tobuliausia pasaulyje.Matant lietuviškų sveikatos apsaugos reformų rezultatus piliečiui belieka tik spjaudytis:(.

Išnyko daktarų       2020-02-7 10:26

noras gydyti,liko tik noras gauti pinigų.Tik V.Grybo centre viena daktarė pasakiusi,kad nieko negali padėti ir pasakiusi ,kur kreiptis,neėmė pinigų.Ten dar išlikęs garbės suvokimas.

Didžiausia klaida,kurią       2020-02-7 8:48

reikia kuo skubiau taisyti,tai rajoninių ligoninių susilpninimas ,išardymas,uždraudimas joms operuoti.Nereikėjo tai griauti.O dabar suprasta,kad didžiosios neaprėpia visko.Ir kažkas kenčia.Kur dingo empatija?

Lietuvoje gydomi       2020-02-7 8:45

tik landsbergiai ir panašūs.O kitiems kaip pasiseka.

Sovietiniais laikais buvo       2020-02-7 8:43

tūkstantį kartų geresnė medicina.Ji buvo žmogui.Tik technologijos buvo mažesnės,kaip ir pasaulyje.

Kas padaryta su Sveikatos       2020-02-7 8:42

apsauga,tai prote netelpa.Valdiškose pas gydytoją patekti ypač sunku,-taip priverčiant žmones eiti į privačias,o privačiose konsultacija tokia,kad duoda žodinę rekomendaciją kreiptis į klinikas,paimant kosmines kainas už vizitą.Taip pat,keistai skiriasi kainos operacijų privačiose klinikose.Jos yra tiesiog “iš lubų”.Jei vienoje klinikoje ta pati operacija 50 eurų,kitoje 750 eurų.Ar šių klinikų darbą,rezultatus kas tikrina?Ir šiaip,medicina tapo pinigų darymu.Taip neturi būti.Nori gydo,nori ne,nes nesutvarkyti draudimai.Lietuva nyksta ir nyks.


Rekomenduojame

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.