Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Įžvalgos

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. liepos 6 d. 23:22

18     

    

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Pro Patria

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys

Ką tik visi turėjome puikią progą skirti laiko testamentų ir memuarų rašymui. Ar šiaip daugiau pamąstyti apie nekasdieninius ir nebūtinai asmeninius dalykus.

Pabaigiau dėdės pradėtą rašyti tėvo giminės istoriją. Prieš savaitę palaidojom 101 metų sulaukusią tetą, kuri buvo paskutinis gyvas ir nuostabus prisiminimų apie giminę šaltinis. O štai testamento su žmona taip ir neparašėme. Gal dar kiek ankstoka, be to, nelabai jis ilgas ir išeitų. O gal supratome, kad bus problemų apsispręsti, kam palikti nemažai vietos užimančią biblioteką ir didelį klasikinės muzikos vanilinių plokštelių rinkinį. Suabejojau, kas galėtų tokiu palikimu iš trijų sūnų ir marčių ir penkių anūkų nuoširdžiai apsidžiaugti. Tegul dar tie anūkai paauga, o mes atidžiai pasižiūrėsim.

Iš tikrųjų dar kartą supratome, kad didžiausias turtas nėra aprašomas testamentuose. Tai mūsų vaikai ir anūkai, marčios. Tikiuosi, kad ne tik mums vieniems tai ne tušti žodžiai.

Mano likimas taip jau susiklostė, kad jaunystėje neplanuotai tapau ir 15 metų dirbau vaikų ligų gydytoju. Tai ypatinga misija gyvenime. Iš vienos pusės, labai sunki ir atsakinga, iš kitos, labai įdomi ir suteikianti gyvenimo pilnatvę. Žinoma, jeigu pamilsti tuos mažuosius stebuklus.

Gal paveikė vaikystėje mane stipriai sukrėtusi pirmoji iš bibliotekos parsinešta knyga? Tai buvo H. Malot „Be šeimos“ Su likimo nepasigailėtais vaikais teko susidurti ir vėliau, keliolika metų dirbant savivaldybės vaiko teisių globos ar nuolatinės priežiūros nustatymo komisijose.

Be abejonės, turėjo įtakos ir pažintis su protingais bei nuoširdžiais šioje tarnyboje dirbančiais žmonėmis. Žinoma, girdėjau ir apie „beširdę“ Barnevernet tarnybą Norvegijoje. Daugybėje TV laidų, daugiausiai – geltonųjų, mačiau, kaip mano tėvas sakydavo, triznius politikus, brukančius savo suabsoliutintas tiesas. Panašių į juos psichologų, žmogaus teisių gynėjų ar tiesiog emocingų gatvės pašnekovų irgi netrūko.

Skaičiau ir teisės aktus, stebėjau tarnybos transformacijas. Diskusijos katilas kiekvieną kartą smarkiau suburbuliuodavo pranešus apie įmestus į šulinį ar pririštus prie suoliuko, arba rastus sušalusius, primuštus vaikus. Visa tai košdamas per daugybę metų savo patirtimi ir perskaityta svetima išmintimi pintą rėtį, nuolatos bandydavau pasitikrinti, kiek tai atitinka manąjį požiūrį. Tačiau nesiryžau šios nuomonės viešai pareikšti, nors šis klausimas mane seniai buvo apsėdęs.

Kas paskatino parašyti? Gal sugriežtintą, į geležinį ir bukaprotį baudžiamosios atsakomybės šarvą įvilktos vaiko teisių apsaugos veiklą iliustruojantys ir plačiai aprašyti atvejai? Gal V. Sinicos straipsnelio abejonės dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos buvimo poreikio?

Galbūt. Tačiau, greičiausiai ne tai buvo šių pastabų atsiradimo priežastis. Paveikė, matyt, paminklinių lentų skaldymas, gatvių pervadinimas ar miglotų teisių gynimo demonstracijos. Noras, pašalinus iš atminties bet kokią pagarbą praeities kartoms, užsimiršus, vien džiaugtis kaip kokiems sutrikusio vystymosi įstaigų auklėtiniams.

Mat subine sušilusį smėlį ar patogias nušliuožti paminklų plokštumas pajutus užsipildo visos asmenybės tuštumos. Vienas prieštaringos reputacijos psichiatras tai laiko net rimta savižudybių prevencijos priemone.

Tai privertė susimąstyti – iš kur šie chunveibinai atsiranda? Kodėl dalis jaunų žmonių, daugiausiai Y ir Z kartos, taip skirtingai mato pasaulį. Kodėl tokios skirtingos jų vertybės? Kodėl labai jauni žmonės išdrįsta apkaltinti kitaip mąstančius vyresniuosius, kiek jų pažįstu, labai apsiskaičiusius ir išsilavinusius žmones išvadinti retrogradais ir atsilikėliais.

Daugeliui pažįstamas jaunystėje patirtas kverulentiškumas, tiesos ir lygybės paieškos. Tačiau juk ne visi tampa pavlikais morozovais. Ne visus sekasi nesąžiningiems politikams kaip piktus ėriukus išvesti į prospektus su plakatais. Vieni yra kažkaip atsparesni, giliau mąstantys. Kodėl?

Gilesnių priežasčių paieškos sugrąžino prie pamąstymų apie šeimos žmogaus gyvenime vaidmenį. Šveicarų mokslininkai (Tramel ir kiti), praeitame amžiuje ištyrinėję daugelio ką nors pasiekusių ar kuo nors išskirtinai nusipelniusių šaliai žmonių biografijas, nustatė, kad absoliuti jų didžiuma beveik iki paauglystės augo kalnuose, vienkiemiuose. Su tėvais dirbo kaimiškus darbus ir bendravo daugiausiai tik su savo šeima.

Jau paūgėję nusileisdavo į miestelius ir pradėję mokytis, greitai pavydavo ir pralenkdavo savo draugus. Toliau mokydamiesi už juos daugiau pasiekdavo ir gyvenime. Mokslininkai pateikia hipotezę, kad šie kaimo vaikai, ankstyvoje vaikystėje turėdami žymiai geresnius bendravimo su tėvais, tegul ir nelabai mokytais, įgūdžius, sukaupė žymiai daugiau gero pavyzdžio, meilės ir pasitikėjimo. Akumuliavo tas vertybes, kurių niekaip neįmanoma papildyti iš jokių knygų ar svetimų kalbų mokėjimo.

Lėtas ir palaipsnis vaiko nuo gimimo socializavimasis leidžia jam priprasti prie artimųjų žmonių ir tėvų namų aplinkos. Tai suformuoja labai stiprius pasitikėjimo savimi ir kitais jausmus, išmoko mylėti tiek žmones tiek gimtinę ir tėvynę. To nepatyręs žmogus tampa mankurtu.

Šį žodį „išrado“ prieš kelis dešimtmečius kazachų rašytojas Č. Aitmatovas. Pasirodo Čingis chano kariuomenė, paimtiems į nelaisvę vaikams ant galvų užnerdavo ką tik išpjautą, dar kruviną avies skrandį, kuris džiūdamas ir traukdamasis, suteikdavo baisias kančias belaisviui. Toks vaikas, jeigu nenumirdavo, prarasdavo ne tik atmintį, bet ir sugebėjimą mąstyti. Tapdavo žmogumi, kuris nieko nemyli ir mylėti negali. Jis neturėdavo nei gimtinės, nei tėvynės.

Prisimenu: pačioje okupacijos pabaigoje buvau pakviestas skaityti paskaitos į pačią KGB irštvą. Didžiausio Europoje ryšių šnipinėjimo centre Linksmakalnyje, uždarame kultūros centre, susitikau gal su kokiu šimtu ar daugiau jo darbuotojų. Tiesa, susirūpinę Lietuvoje jau bręstančiomis permainomis, salėje sėdėjo daugiausiai kariškių žmonos. Pradėjęs kalbėti apie subtilius vaiko brendimo niuansus, kokią svarbią ir nepakeičiamą vaidmenį čia turi šeima, tėvynė, pajutau kažkokią ypatingą tylą. Tačiau, tik pamatęs moterų akyse ašaras, supratau, kad pataikiau į itin skaudžią vietą. Šiems klausytojams turbūt populiari tais laikais rusiška daina apie adresą be gatvės ir be namo irgi kėlė įtarimą.

Taigi, grįžkime į šiandieną. Į Valstybės dienos išvakares. Klausau LRT kvietimą po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius švęsti ir giedoti himną. Bet kur bent užuomina, kad švenčiama Valstybės šventė? Kur Tėvynė? Nieko nuostabaus. Juk kaip ir tam tarybiniam mankurtui nereikia jų. Skirtumas tik toks, kad ta „tėvynė“ dar labiau išsklido. Liko be jokių ribų. Nežinia, ir ką ginti reikėtų. Neliko tėvynės ir valstybės ir pagrindinėje valstybės strategijoje „Lietuva 2030“. Tinka ir virtualus pilietis, internetinis lietuvis. Svarbu, kad būtų tinkamai paruoštas konkuruoti globaliame pasaulyje. Dirbantis, perkantis ar parduodantis. Neverta ir savivaldybių plėtros strategijose ieškoti žmogaus. Ten vieno ar kelių UABų, bet ant to paties vieno kurpaliaus rašytose, savivaldybių tarybose paviršutiniškai „dėl akių“ svarstytose strategijose irgi tik ekonomika, investicijos, fabrikai, kaminai ir fermos.

Kaip iš gausybės rago pasipylę ir tuntais visokius fondus aplipę žmogaus prigimtinių ir kitokių išgalvotų teisių gynėjai pragaro liepsnomis svaidosi vos išgirdę apie kokį vaiko kepštelėjimą. Reikalauja milijonų visokioms naujoms tarnyboms kurti. Ir jeigu ne atsitiktinis atsitokėjimas, jau būtume ir norvegų Barnevernet pagal vaikų atėmimus pralenkę. Mat vienas psichologas garsiai sako, jog motinos pliaukštelėjimas delnu per vaiko kombinezoną baisesnis net už vaiko paėmimą iš šeimos. Ši situacija aprašyta tūkstančiuose psichologų straipsnių ir kiekvienoje knygoje apie vaikų psichinę deprivaciją. Net ir labai trumpas vaiko paėmimas iš tėvų ar šeimos aplinkos yra pati didžiausia trauma vaiko gyvenime. Prilyginama žemės drebėjimui, o pasekmės, kaip teigia mokslininkai, jaučiamos visą tolimesnį gyvenimą.

Niekaip negaliu užmiršti vieno atvejo iš savo, tada dar jauno gydytojo, praktikos. Vėlų labai šalto pavasario vakarą, garsiai kaukdama sirenomis, greitoji medicinos pagalbos mašina iš tolimo kaimo atvežė labai sunkios būklės dar nė metų neturintį kūdikį. Atsitiktinai kaimynė sandėliuke išgirdusi vaiko verksmą, rado jį sumuturiuotą į skudurus. Greta voliojosi į ledą sušalusio pieno buteliukas. Motina namuose tuo metu priiminėjo naują gerbėją, kuris netikėtai ilgiau užsibuvo. Vaikas išgyveno. Sustiprėjo. Tapo viso skyriaus numylėtiniu. Motina pasirodė gal po kokių dviejų savaičių. Paprašiau tą pabaisą pakviesti į kabinetą, o pats paskubomis ieškojau žodžių triuškinančiam pamokslui.

Nedrąsiai prasiveria durys ir įeina jauna rausvažandė kaimo mergina. Apsirengusi žalios spalvos plono sintetinio audinio palteliu – už lango dar tik pradėję tirpti sniego kauburiai. Tačiau galutinai mano žadą atėmė… nusmukusi kaproninė kojinė. Dingo visa retorika ir persmelkė mintis – ji juk taip pat vargšė. Savo tėvų, kurie galbūt ir ją augino tvarte, auka. Tada galbūt pirmą kartą taip stipriai supratau, kad pavyzdys, kurį gauname nuo pirmų gyvenimo dienų dar šeimoje, yra didžiausias mokytojas. Gyvenimas šią išmintį daugybę kartų patvirtino.

Turime jau nebe pirmą pašalpinių kartą. Nenorinčių dirbti ir mokytis, tačiau mėgstančių išgerti, pasilinksminti. Ar jie labai skiriasi nuo tų, kurie išsimokslinę (tai nereiškia išsilavinimo). Labai stengiamasi, kad nė minutę jų džiaugsmo neužtemdytų koks istorijos prisiminimas ar susimąstymas. Rūpinamasi, kad tik jų subinėms būtų šiltas smėlis ar kalnelio plokštumos nebūtų briaunuotos.

Ir dar. Rašydamas šeimos istoriją nustebau pamatęs, kiek daug per tuos kelis amžius čia susipynę giminių, pavardžių. Kiek daug žentų, marčių iš kitų šeimų. Koks tankus ir stiprus audinys.

Tūkstančiai tokių audinių, tampriai persipindami vienas su kitu, ir sudaro Valstybę. Tavo Tėvynę. Šią informaciją perkėlus į medžio įvaizdį, pamatai, kokia tanki, tiesiog neįžengiama, susipynusi šaknimis ir šakomis giria atsiranda. Auganti ir bujojanti. Augančiose šakose jos stiprybė ir gyvybingumas ateityje. Čia ne tik valstybės, bet ir gamtos tęstinumas.

Žinoma, yra šakų ant kurių neužauga gilės. Neišteka, neapsiveda. Apsiveda, bet nesusilaukia palikuonių. Įvyksta ir, žvelgiant iš gamtos pozicijų, klaidų. Deja, taip būna. Nutrūksta tos šakos, dingsta ateitis. Ir ką? Ar tos paskutinės gilės nustoja būti mylimos?

Atsiranda audinyje maža skylutė, bet jo stiprumas nenukenčia. Blogiau, kai jauni žmonės, išmokę skaityti, bet nepratę mąstyti, ima šią, per ilgus tūkstantmečius nusistovėjusią tvarką sąmoningai ardyti. Tai su beprotišku užsidegimu daro ne tik prisiskaitę Markuzės, Engelso, Lenino ar Mao kliedesių.

Nieko jau nebestebina, kad šia ideologija persiėmę ne tik paaugliai su mozoliais ant pirštų nuo nepaleidžiamo nė minutę iš rankų mobiliako, bet solidūs politikai, stumiantys kokią Stambulo deklaraciją ar aukštuose krėsluose murksantys, tačiau nutaisę neklystančiųjų mimikas ir pezantys apie kažkokią šeimų įvairovę. Įžiūri ją dvasiose, nes Konstitucijoje neranda.

Nieko nuostabaus, jeigu valstybė, o tiksliau žmonės, pelnę pasitikėjimą ją valdyti, rūpindamiesi jos sutvirtinimu, išlikimu per amžius, atsisuka į jos pamatines tvirtumo šaknis. Protingą meilę visiems pademonstruoja kurdami išskirtinai palankesnes sąlygas šeimai, auginančiai vaikus – valstybės girią ir visą jos gyvastį.

Šeimos sąvokos gynimas ar ženkliuko neprisisegimas anaiptol nereiškia, kad kas nors yra mažiau mylimas ir gerbiamas.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žekai, nedrebėk,       2020-07-9 17:05

klok Tiesą apie Covid-19, juk žinai ir nori į Seimą, tiesa? Klok tą Juodąją politiką, dabar vadinamą Cocid-19. O kaip bus su Covid-20 ir taip toliau? Kaip elitas ir Pasaulio kunigaikščiai mažins žmoniją kartu su univerkėse dezuota jaunuomene?

jos Didenybė tolerancija       2020-07-9 11:46

” Ar gali kvailiai(tu čia taip atvirai apie save,savo protinius sugebėjimus ,vargšeli?) turėti valstybę?.Manau,kad tik sumanesnių ir protingesnių dėka ir tu turi progos gyvent mūsų Lietuvoj.Ir nieks nesiruošia paties diskriminuoti.

anetė       2020-07-9 7:45

Puikios mintys. Ačiū autoriui. Tiesiai į širdį.Bet šiandieniniai apsvaiginti laisvės padarai kaži ar supras

anetė       2020-07-9 7:42

Puikus straipsnis, tiesiai į širdį. Ačiū autoriui. Bet šitaip mąstančių liko mažuma. Baisu, kas pasidarė mums per paskutinius du dešimtmečius.

anetė       2020-07-9 7:42

Puikus straipsnis, tiesiai į širdį. Ačiū autoriui. Bet šitaip mąstančių liko mažuma. Baisu, kas pasidarė mums per paskutinius du dešimtmečius

Graziai,       2020-07-8 15:58

turiningai ir sodriai parasytas straipsnis.Aciu.Kai kuriems proto galiunams nepatiko.Kaip visada.

Na, Žekai,       2020-07-8 4:50

kaip su ta bedarbio pašalpa ir koks procentas ją gauna? Norėtum už tiek pragyventi ir dar kiekvieną dieną gerti? Nežinai, kodėl tie nelaimėliai geria ir nuodijasi, kaip kad jaunimėlis ir paikos mergos tatuiruojasi - mažina imunitetą savo laisva(liberalia) valia? Ko nepasakai, kad tatuiruotės mažina imunitetą ir padeda Covid-19 ar poryt Covid-20 gerai nušienauti tokį jaunimėlį ateity? Ko drebini kinkas ir nesakai Tiesos apie tą prezidentinį(dirbtinį) virusą?

Kis       2020-07-7 22:33

geriau veliau negu niekada?Seima ir rysiai su ja nuo pirmo klyksmo formuoja zmogu,kuris ta visa ‘KUPRA” nesa per gyvenima.Juk ir pats rasantysis prisimena tevuka,o ne sakykime komunizmo kureja.Kada priviso tu” bobuciu”,kaip pas benami suni blusu,prasidejo “nelaimes”,tai mazai pinigu,tai motina ar tevas negeras.Paklauskite cigoniuko Radzio ar jis mylejo mama?Atsakymas bus taip.O kas vyksta siandiena?Nera reikalo cia destyti,bent man labai aisku ir kur kojos auga.Mes esame is tos epochos,kuria prakeikiame,bet jos budelius garbiname?Ir vel,kaip megstu kaskart sakyti,kad tai genai,o zmogus juos igauna mamos isciuose.Mylekime mamas ,tevukus ir motina Tevyne,nes kasmet i mano 5 inkilus parskrenda varnenai.Siemet senu nebeparskrido,bet jaunikliai susiporavo irtoliau pratesia savo gimine.

Prašalaitis       2020-07-7 21:45

“... nei Engelso, nei Lenino, nei Mao, nei kitų rimtų ir pripažintų pasaulinių klasikų knygų.”

Viena iš koloradinio šizofreniko (ne)sąmonės srauto razinų.

Hm?       2020-07-7 18:33

“Turime jau nebe pirmą pašalpinių kartą. Nenorinčių dirbti ir mokytis, tačiau mėgstančių išgerti, pasilinksminti” - kokio dydžio ta pašalpa ir koks procentas bedarbių ją gauna, drauguži? Prašom atsakyti, kitaip jūsų partija bus panaši į ateivių partiją.

Aktualus klausmas       2020-07-7 18:10

Kuriems galams Gerasimui Mumu?

>> 16:27       2020-07-7 17:26

Nusiritome iki to, kad Raigerdas negavo valstybinio finansavimo. O ką JIS tokio gero padarė, kad jaučiasi jo nusipelnęs?

Raigerdas        2020-07-7 16:27

Tema labai aktuali, bet gerbiamas autorius truputėli suminkštino jos kalnagūbrius, užlygino duobes ir ji tap ” nieko tokio”, nors čia yra ir vaikų aukų. Aukų, ne suaugusių, o vaikų, kurie nori gyventi, nori būti laimingi ir mylimi. Straipsnio pavadinimas intriguoja ir dar nepradėjęs skaityti, tikėjausi atsakymo. Klaida yra pačiame straipsnio pavadinime: “Ar gali kvailiai turėti valstybę?”.  Valstybės negali turėti niekas, net karalienė Elžbieta II, o ką jau kalbėti apie kvailius. Kvailys gali turėti dviratį, šunį, atimti iš pensininkų dalį jų pensijos, kaip tai padarė A.Kubilius (dabar net europarlamentaras) su Ingrida Šimonyte, o paskiau vienas kitą pradėjo girti, kaip toje Ivano Krylovo pasakėčioje, kur gaidys giria gegutę už tai, kad ji giria gaidį. O štai kitas kvailumo įsikūnijimas Seime Jurgis Razma, užuodęs diskriminacijos kvapą, svylantį Seime dėl Romuvos pripažinimo lygiateise religija, kaip ir krikščionybę, tuoj pat suskubo pasireikšti:  “neleisti,  neleisti,  neleisti net 99 metus neleisti,  neleisti, neleisti…” Ir apsigyveno jis Seime ir tūno ten pažiūrėkite kiek metų:“Buvo išrinktas į 2012—2016 m. Seimą
Buvo išrinktas į 2008—2012 m. Seimą
Buvo išrinktas į 2004—2008 m. Seimą
Buvo išrinktas į 2000—2004 m. Seimą
Buvo išrinktas į 1996—2000 m. Seimą”
Ar tai normalu? Ar už tai kovojo partizanai ir atidavė savo gyvybes? O Sausio 13 aukos? Ir visa visuomenė tai mato, bet tyli. Kas gali įvardinti, ką Jurgis Razma yra padaręs Lietuvai? Bet jis ten tūno. Kodėl nėra žurnalistų, kurie ištirtų, kaip gali toks kvailomis kalbomis pasižymėjęs tranas tiek metų Seime? Paimkime dabar tą įvykį su dukra. Štai kas buvo rašoma:“Mintis, kad duktė buvo per plauką nuo mirties, tuometį Seimo kanclerį J.Razmą labai sukrėtė – ji juk galėjo susileisti didesnę dozę ar naudoti prastos kokybės narkotikus”. Pasirodo, Seimo nario duktė galėjo “naudoti prastos kokybės narkotikus”? O ką tėvelis galėjo parūpinti “geresnės” kokybės narkotikų? Straipsnio pavadinimas “Garsaus konservatoriaus J.Razmos duktė pamiršo narkotikus ir jaunystės klystkelius” (lrytas.lt). O kuo gi garsus tas Jurgis Razma? Gal supainiojo su Jurgiu Kairiu? Ligita VALONYTĖ, LR korespondentė teigia, kad “J.Razmos duktė pamiršo narkotikus ir jaunystės klystkelius”. Bet ar tai tiesa? Parodykite man nors vieną gyvą žmogų, kuris pamirštų “narkotikus ir klystkelius”. Tokių nerasite. Reiškia tai yra MELAS. Tai, kodėl Lietuvoje taip plinta MELAS? Kas jį platina? Patys uoliausi MELO platintojai yra kvailiai. Kvailys gyventi be MELO negali. Apie tai ir derėjo rašyti gerbiamam Romualdui Žekui. Valstybėje, kurioje pradeda dominuoti MELAS, subyra, kaip tai buvo su Romos Imperija arba TSRS. Kvailiai, savo melu, daro valstybei milžinišką žalą, bet mane stebina tie, kurie klauso tą MELĄ ir tyli. O ką daryti vaikams, jeigu jų tėvai meluoja, meluoja, meluoja? Ką jiems daryti? Ar jie gali būti laimingi? Aišku, kad ne, nes jie bandys su MELU kovoti, bet gali būti tėvų vėliau palaužti, ir tada jie įsilies į tą MELUOJANČIŲ visur ir visada kvailių armija. Taigi, teisingas pasirinkimas yra tada, jeigu žmogus renkasi kelią, kai reikia gyventi su “TIESA”. O kodėl Jurgis Razma nepasirinko šito kelio? O Seime jo nereikia. Ten reikalingi kvailiai ir melagiai. Štai būtent dėl tos priežasties mes gyvename skurde ir einame link išnykimo ribos,  nes visuomenė yra abejinga ir neturi jokių kontrolės mechanizmų, kad kvailys nepapultų į Seimą. Paklauskite Jurgio Razmos, ką jis išmano apie ekonomiką? Ogi nieko,  bet sėdi prie valstybės valdymo jau 24 metus. Iki ko mes nusiritome? 

Nacionaliai (?) susivienijimai       2020-07-7 16:17

Panašu, kad struktūros išsijuosę dirba siekdamos atskiesti kuklius opozinius balsus niektauziais. Kuri paskui “pereis pas liberalus”, kurs frakcijas ir balsuos kaip ta lanzbergerių partija.

Prašalietis       2020-07-7 8:47

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?... Perskaitęs pavadinimą, potencialus Seimo taburetkių dalybų balsuotojas apsidžiaugia - šis autorius savo straipsnelyje pavarys “rimtos politologijos”, kuri bus “verta” Seimo taburetkės. Deja, perskaitęs straipsnelį pamatai, kad šis šiandieninis"politinis veikėjas” teparašė, kaip jis jaunystėje tapo vaikų gydytoju, kuriuo pabuvo 15 metų. Kaip jam “atlūžo” garbė sovietijos pabaigoje vieną kartą patrioksti “KGB irštvoje” KGB-istų žmonoms apie vaikučių auklėjimą. Kaip jis “tyrė” savo giminės šaknis, kuriose yra “susipynę daug pavardžių”,savo gyvenime “patirtus jausmus ir pergyvenimus”. Romualdas Žekas, kaip buvęs vaikų gydytojas ištyręs savo giminę, kurioje buvo “daug pavardžių”, “iš kitų šeimų į giminę atėjusių žentų ir marčių”, “nevaikiškai ir filosofiškai apie valstybę pavaro”: “Koks tankus ir stiprus audinys.Tūkstančiai tokių audinių, tampriai persipindami vienas su kitu, ir sudaro Valstybę. Tavo Tėvynę.Šią informaciją perkėlus į medžio įvaizdį, pamatai, kokia tanki, tiesiog neįžengiama, susipynusi šaknimis ir šakomis giria atsiranda. Auganti ir bujojanti. Augančiose šakose jos stiprybė ir gyvybingumas ateityje. Čia ne tik valstybės, bet ir gamtos tęstinumas.Žinoma, yra šakų ant kurių neužauga gilės. Neišteka, neapsiveda….Atsiranda audinyje maža skylutė, bet jo stiprumas nenukenčia.”...
Toliau vaikų gydytojas straipsnelyje susapnuoja apie “tūkstantmečius nusistovėjusią tvarką”, ko nuolat kintančiame pasaulyje niekados nebuvo. Pakomentavime Žeko -“Tai su beprotišku užsidegimu daro ne tik prisiskaitę Markuzės, Engelso, Lenino ar Mao kliedesių.”- tegalima pasakyti, kad 15 metų buvęs vaikų gydytoju Žekas nėra skaitęs, o jei kiek yra ko nors paskaitęs, tai vaikų gydytojo mokslai jam nepadėjo perskaityto nors kiek suprasti, nei H. Markuzės rašiusio apie Hėgelio ir Markso filosofijas, nei Engelso, nei Lenino, nei Mao, nei kitų rimtų ir pripažintų pasaulinių klasikų knygų.
Nieko nuostabaus. Šiandieninės lansberginės Lietuvos “fenomenas” yra, kad prieš kiekvienus Seimo taburetkių užsėdimus eurosojūze plūduriuojančio lietuviško laivo neišsivaikščiojusiems keleiviams 15 metų buvę vaikų gydytojas “nevaikiškai ir nuoširdžiai” rašo apie -“Ar gali kvailiai turėti valstybę?, Grybauskaitė pasakoja apie “komunistines Rusijos grėsmes”, V. Lansbergis pasakoja apie “lietuviško kapitalizmo iškovojimus ir pasiektus laimėjimus” ir t.t.

Ar gydytojų klanų       2020-07-7 8:01

savivalė,prastūminėjant privilegijų įstatymus,neteikiant gydymo ,paminant Hipokrato priesaiką karantino metu ,negriauna valstybės pamatų,nemažina pasitikėjimą valstybe,sėja nusivylimą?Ar čia ne privačių ir viešų interesų maišymas,kai norima gauti algą,nedirbant,o atliekant asmeninius reikalus?Tai jau turėtų būti įdomu spec.tarnyboms?

stasys        2020-07-7 7:48

Gerai parašyta , jaučiasi nuoširdumas tekste o ir dėstoma problema labiau iš vidaus – vidurio,  iš ten kur problemos ne tik teoriniai statistikos skaičiai o ir tie žmonės kurių poelgiai su savo vaikais sunkiai visuomenėje suprantami . Autorius palietė politine tos problemos aspektą , bet nutylėjo jog pirmoji mintis su - politinti vaikų klausimą Lietuvoje gimė niekuo neišsiskiriančiame Kauno priemiestyje, šeimoje valdininku su vidiniais konfliktais kurie vėliau išvirto į didelę žaizdą visuomenėje ir tik dėl to jog iki to meto buvo priimta manyti jog vaikas tai nuosavybė , lig koks ‘čemodamas‘ pagal gimimą  priklausantis tai konkrečiai vyro ir žmonos porai o visuomenė čia ne prie ko . Noriu priminti autoriui jog būtent tada ir tik tada tas vaiku problemos klausimas tiesiogiai išdūrė kairę akį Lietuvos teisėsaugai ir parodė kiek ji bejėgiška kam nors pasipriešinti , kai reikia peržengti smurtaujančios šeimos slenksti .. O ir šiandiena apie ta tragedija sukasi visokios popierinės žmogaus teisiu asociacijos ,  lupikavimo pagrindais veikiančios VŠĮ ir dar didelis klausimas kurių kokioje pusėje daugiau . Tamsta galiu užtikrinti kad Lietuvos problema ne ten kur pakvaišusios Seimo narės daro skubotas pertvarkąs įstatymuose šeimos labui o ten kur apsimetama jog labai rūpį tos vaiku problemos ir pats šeimos institutas   . Lyga ir simptomai , jei pastaruosius ignoruoti tauriais jausmais prisidengiant .. geros paskatos virsta blogiu ir tarp ju nelieka skirtumų . Reikia gydyti lygą o ne simuliuojamus simptomus , ta tai jau Jus turėtumėte žinoti . Protingas žmogus niekada nepalinkės savo vaikams kartotis ir visada siūlys rinktis (bent aš taip manau ) savo šeimos viziją , bet su ASMENINE ATSAKOMYBE . Kartais žmonėms atrodo jog demokratija su liberalizmu išplauna tos atsakomybės pamatus todėl dėl jos griūvą šeimos instituto pamatas .. deja , tai moralinio lygmens klausimas kuris perduodamas vaikams ir čia valstybė ne prie ko. Kol kas valstybė tik lopo įstatymais skyles ir deda tai problemai lopą ant lopo ..todėl visa tai atrodo taip komiškai , ar tai padės pakeisti visuomenės požiūrį į savo vaikus ..štai klausimas kuris turėtu Jus jaudinti ..

 

Kartais iki pilnos       2020-07-7 6:55

laimės užtenka šviežiai priskintų čiobrelių ir liepžiedžių arbatos su artimais žmonėmis…O jei dar Karaliaus Mindaugo karūbnavimo dieną visi šalia ...Kad valstybė brangintų visus savo piliečius kaip savo vaikus…


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.