Socialinė politika

Romualdas Povilaitis. Apie Užimtumo įstatymo pakeitimą

Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 11 d. 21:18

3     

    

Romualdas Povilaitis. Apie Užimtumo įstatymo pakeitimą

Pakeitimo motyvacija atrodytu aiški – didelis struktūrinis nedarbas (2021 m. bedarbių procentas siekė 7,1, laisvų darbo vietų 2022-01-01 buvo tik 7,7 tūkst. arba viena vieta 23 bedarbiams), darbuotojų tarpe nepakankama kvalifikuoto darbo (aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų) dalis, šalyje daug ilgalaikių bedarbių, žymi jų dalis neturi kvalifikacijos dirbti kitokį kaip nekvalifikuotą darbą (užimtumo tarnyboje tokiu buvo registruota kas trečias, tačiau kas antra darbo vieta buvo siūloma tik kvalifikuotiems darbininkas arba kitiems ne žemesnio lygio darbuotojams) ir kt. Pastaruoju metu padėti paaštrino pabėgėliu iš Ukrainos srautas nors jų tarpe yra daug turinčių aukštą kvalifikaciją žmonių, tačiau pabėgėliai nemoka lietuvių kalbos, o tai labai riboja jų galimybes įsidarbinti apskritai. Įstatymo pakeitimo autoriai akcentavo ir pandemijos sukeltą problemą bei didelį (apie 658 000) lietuviu emigravimą į užsienį. Išvykę svetur darbą susiranda, todėl tikėtina, kad jie būtų naudingi namie. Kita vertus, yra problemų su mūsų šalies darbdavių galimybėmis kurti naujas darbo vietas. Nors palyginti padaugėjo atvykstančių į Lietuvą užsieninių ir (kur kas mažiau) grįžtančių lietuvių, tačiau retas iš pirmųjų gavo leidimus apsigyventi Lietuvoje.

Įstatymu norima grąžinti išvykusius aukštos kvalifikacijos specialistus į Lietuvą, pritraukti užsienio investicijas ir, svarbiausia, kviesti aukštesnes kvalifikacijos užsieniečius. Įstatyme numatytos priemones daugiausiai orientuotos į pastarąjį tikslą. Kokios tos priemones?

1. Išplėsti darbdavių galimybes (teises) įdarbinti užsieniečius, (taip pat ir prieglobsčio prašytojus)
2. Plėsti užimtųjų galimybes mokytis. Tam neapsiriboti profesiniu mokymu, bet ir pripažinti tinkamu neformalų išsilavinimą, įdarbinti žmones pagal pameistrystes darbo sutartis ir kt.
3. Įvesti atskirą “Darbo rinkai besirengiančio asmens” (toliau DRBA) statusą, kuris skirtųsi nuo bedarbio statuso, suteikt šiems asmenims pagalbą iš Užimtumo tarnybos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų pusės (individualiai ir kitaip konsultuoti, informuoti, mokyti ir kt.)
4. Leisti dirbti pagal pameistrystės sutartis ir be profesinio mokymo, pakaktų neformalaus suaugusių švietimo),
5. Papildyti neformalaus suaugusių švietimo sąvoka numatant, kad aukšta kvalifikacija galima įgyti ir tokiu būdu (įskaitant ir lietuvių kalbos mokymąsi užsieniniams).
6. Padidinti parama judumui (keliones į darbą, mokymosi vieta ir kt. Lietuvos gyventojams ir užsieniniams).
7. Keisti paramos darbo vietoms steigti teisine baze (lengvinti).
8. Įvesti išmokas atvykusiems darbuotojams ir darbdaviams už jų pritraukimą.
9. Suteikti Užimtumo tarnybai naujas funkcijas (visu pirma organizuojant asmenų, iskaitant Užusienius, švietimą, mokymą bei agitavimą dirbti) ir kt.
Atskirai minimi ukrainiečiai-jiems numatytos lengvesnes sąlygos gauti išmokas (jiems nebūtina kurti aukštą pridedama verte t.y. dirbti kvalifikuota darbą, pakanka tureti neterminuota darbo sutarti ir kt.).

Įstatymo pakeitimo priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 21,8 mln. euru per 3 metus (2022 m. 5,1 mln.,; 2023 m. 7,1 mln.; 2024 m. 9,6 mln.) dali jų gaunant iš ES fondu. Tikimasi, kad pritraukus 1000 specialistu, per mokscius valstybe kasmet gaus 10,5 mln.euru, Lietuva pagal kvalifikuoto darbo darbuotoju dali priartės prie ES vidurkio ir galbūt pasieks Nacionaliniame pažangos plane 2021-2030 metams numatyta lygi-2030m. 17 proc. dirbančiųjų dirbs aukšto ir vidutiniškai aukšto technologinio lygio darbus.
Kartus su minėtu įstatymų parengtas Sveikatos draudimo istatymo projektas, pagal kuri valstybes lesomis bus draudziami ne tik registruoti bedarbiai, bet ir DRBA.

Kokie klausimai iškyla peržvelgus įstatymo dėl Užimtumo projektą?

1. Projekte teisingai paminėta prioritetine savo pavojumi, bet, deja, ne dėmesiu jai spresti problema-emigracija (2020 m. Lietuvos emigracija siekia 24 proc. arba 3,5 kartus daugiau negu ES V vidurkis). Įstatymas iš esmes nenumato jokiu veiksmingu priemonių šiai problemai spręsti, dar daugiau, kvalifikuotu darbo ranku stygiaus “gesinimas” migrantais iš uzsienio leis sios problemos ir toliau nespresti.
2. Tą patį galima pasakyti apie įstatymo projekto teiginį, kad mineto nacionalinio plano aukstos ir vidutiniskai aukstos kvalifikacijos darbo rodiklio neįmanoma pasiekti be uzsienio specialistu nes salies švietimo ir užimtumo sistemos ta atlikti nepajėgios. Tokiu būdu orientacija į svetimos darbo jėgos pritraukimą sudaro Salygas nespresti isisenejusiu esminiu-švietimo ir darbo rinkos racionalizavimo problemų.
3. Abejonių kelia galimybe kokybiškai parengti darbuotojus lengvinant to sąlygas-panaudojant neformalų švietimą, kuris yra sunkiau kontroliuojamas, tuo labiau jeigu darbdaviai suinteresuoti pasirūpinti darbuotojais greičiau.
4. Nėra aiškus DRBA statusas, jo santykis su bedarbio statusu bei DRBA įvedimo pasekmes.
5. Ukrainos ir kitu užsieniečių (nekelia abejonių, kad, kalbant apie migrantų priėmimą turimi galvoje mažiau už Lietuva nusivylėliu šalių žmonės) atveju reali ju isnaudojimo grėsmė, gresianti teisinėmis pasekmėmis.
6. Abejotina, ar realizavus numatytas priemones bus gauta planuojama ekonominė nauda. Galima manyt, kad to nepasiekus, o, priešingai, padidėjus planuotoms išlaidoms, bus ieškoma ne kokybiškai nauju, efektyvesniu sprendimu, bet einama tuo pačiu keliu-siūlant didinti užsieniečių skaiciu Lietuvoje ir lengvinant jų įteisinimo galimybes.
7. Atsistatymo projekte numatyta iki 04.30 d. pakeisti daug teises aktu. Vargu ar per tokį trumpą laiką tai galima padaryti kokybiškai.
8. Įstatymo projektas orientuotas tik į darbdaviu pelną (kur kas mažesne dalimi į valstybes ekonomine nauda). Neįvertinamos kitos galimos pasekme-valstybes saugumo, etnines kultūros, identiteto (visu pirma lietuviu kalbos) ir kt. Projektas su atitinkamomis institucijomis derintas nebuvo.
9. Apibendrinant visa tai, galima pasakyti, kad orientuojamasi ne tiek į savo šalies piliečių, tautos ir valstybes interesus kiek į darbdaviu pelna, pasinaudojant aplinkybėmis-pandemija ir karu Ukrainoje. Tai rodo rimta valdančiųjų strateginio mąstymo trūkumą ir nacionaliniu interesu nesuvokimą.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Svarbiausia       2022-05-12 15:46

čia pakeisti lietuvius svetimšaliais ir įgyvendinti drg.M.Suslovo amžinąją svajonę, beje, kaip ir pačios Rusijos svajonę arba Žečpospolitos.

T0mas J.       2022-05-12 13:28

Svetimšalių svetimtaučių imigracijai - griežtas NE!
Turtuolių darbdavių poreikis vergams - ne priežastis daryti tautų katilą iš Lietuvos.

realistas       2022-05-11 22:02

Kai valdžioje armonaitės, šimonytės, čmilytės ir kitokios bliondinės tokie ir įstatymai. Beje dėkoju autoriui už tai kad paneigė populiarų mitą, girdi, Lietuvoje laisvų darbo vietų yra daugiau nei bedarbių. Juk iki šiol liberolai skalambija: darbų yra, nėra tik norinčių dirbti. Aš tai žinau, dar pernai gilanaus į tai, bet dauguma gi tiki ką laisvos rinkos apologetai skalmbija. 23 bedarbiai į vieną laisvą darbo vietą liudija, kad Lietuvos ekonomika objektyviai nusuko ne ten. Kada gyvensime kaip Švedijoje? Iki šiol prisimenu ką žadėjo prieš 33 metus. Che-che…

Rekomenduojame

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

ES ciniškai naudojasi pavojaus situacija Europoje, kad išplėstų savo galias

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt devintoji (gegužės 13) diena

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Įveiksime ligas ar žmogiškumą?

Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos klystkeliai

Vatikano sinodo svetainė švenčia homoseksualumą ir įvaikinimą homoseksualų porose

Mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti

Vytautas Sinica. Apie Gabrieliaus Landsbergio interviu

Vytautas Radžvilas. Ir vis tik tai PAKTAS

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt aštuntoji (gegužės 12-oji) diena

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.