Demokratija ir valdymas

Romualdas Ozolas. Tikiu, nes žinau

Tiesos.lt siūlo   2018 m. liepos 6 d. 17:12

9     

    

Romualdas Ozolas. Tikiu, nes žinau

kaunoforumas.wordpress.com

Rašyti apie tai būtina. Valstybės politikoje dalyvaujančio žmogaus gyvenimas turi būti aiškus nuo pradžios iki pabaigos. Ir visiems. Aš manau, kad tiesą apie save žmonėms visų pirma turi pasakyti pats į politiką einantis. Kiek tiesos apie save jis pasakys, tiek bus patikimas.

Rašau dėl to, kad kai kurie mano gyvenimo faktai jau taip pakomentuoti, jog būtina įsikišti pačiam.

Žinoma, rašau ir todėl, kad pačiam įdomu grįžti atgal ir pereiti buvusį gyvenimą su šiandieniniu protu ir akimis.

Istorijos patirta unikalios: gimiau dar „anoj pusėj“, Pirmojoj nepriklausomoj Respublikoj, gyvenau per pirmąją rusų okupaciją, vokiečių okupaciją, paskui penkiasdešimt antrosios okupacijos metų, kol pagaliau patys savo rankom atkūrėm Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Įtemptas buvo ir asmeninis gyvenimas.

Mintis parašyti trumpą savo gyvenimo darbų ataskaitą dabar tokiu maloniu nerimu persmelkė širdį, kad aš dažnai atidedu kitus darbus ir darau šią pirmą gyvenimo ataskaitą.

Bendroji Sąjūdžio programa

Suvažiavimas buvo numatytas spalio vidury. Nuo rugsėjo, pasibaigus didiesiems mitingams ir po jų sekusiems gatvių budėjimams, Iniciatyvinė sėdo prie Sąjūdžio programos teksto.

Į Programos rengimo ir redagavimo grupę įėjo J.Bulavas, V.Čepaitis, A.Juozaitis, B.Kuzmickas, V.Landsbergis, R.Ozolas, R.Pakalnis, K.Prunskienė ir Z.Vaišvila. Epizodiškai pasirodydavo ir daugiau sąjūdiečių, netgi ne Iniciatyvinės narių (pavyzdžiui, Č.Stankevičius). Visiems buvo aišku, kad programoje turi būti išdėstyti tikrieji mūsų siekiai, svarbiausias iš kurių – valstybės nepriklausomybė.

Buvau įsitikinęs, kad nepriklausomybė turi būti postuluota be išlygų – kaip nuo TSRS aiškiai atribotos Lietuvos gyvenimas. Vienas iš būdų jam pasiekti buvo TSRS įstatymuose fiksuotų teisių ir laisvių realizavimas. TSRS konstitucija buvo numačiusi laisvą bet kurios respublikos atsiskyrimą – išėjimą iš Tarybų Sąjungos. Būdas, kuriuo tai būtų galima atlikti, gali būti vienoks ar kitoks ir dėl jo galima tartis, bet dėl atsiribojimo nuo imperijos tartis negalima. Taip mąsčiau aš.

Dar rugpjūtį buvo paskelbti Estijos liaudies fronto programiniai dokumentai, kurių vienas skelbė: „Politinis Estijos suverenitetas šiuolaikiniame pasaulyje gali būti įgyvendintas tik socialistinio nacionalinio valstybingumo, paremto apsisprendimo teise, pavidalu. Mažiausiai skausmingas kelias į tai eina per TSRS pavertimą iš sąjunginės valstybės Valstybių sąjunga.“ Tokiu keliu Estija ir nuėjo. Toks kelias, kaip pavyko sužinoti žymiai vėliau, M.Gorbačiovo ir buvo numatytas kaip galutinis pertvarkos rezultatas – politinis sąjunginių respublikų „atpalaidavimas“ išsaugant bendrą ekonominę erdvę.

Rugsėjo pradžioje viename iš Iniciatyvinės posėdžių, ilgai visiems malant niekus, aš atsistojau ir pasiūliau pagaliau imti rimtai dirbti ir parengti – tarp kitų – ir dokumentą dėl atsiskyrimo. V.Landsbergis oponavo, kad jam priimtinesnis žodis apsisprendimas, nes TSRS ateitį piešianti taip gražiai, kad lietuviai gal norės joje pasilikti. Kad ir galimas interpretuoti kaip humoras, pasisakymas paraidžiui buvo visiškai priimtinas Gorbačiovui. Nekalbant apie A.Brazauską. Sąjūdis buvo apdovanotas Sporto rūmais suvažiavimui rengti. Aš buvau priskirtas Sąjūdžio radikalams ir sugretintas su LLL. V.Landsbergis treniravosi žaisti dvigubus žaidimus, jau tada gana ciniškai, nors kai kuriems atrodė, kad išmintingai, manipuliuodavo viskuo, imtinai iki pačios Nepriklausomybės sąvokos. Tokia, beje, pasirodė (jau Europos Sąjungos laikais) esanti jo „generalinė linija“.

Programa ir daugybė dalinių rezoliucijų, kurias teikė visa Lietuva, buvo tikslinamos ir tobulinamos iki pat suvažiavimo. Tačiau į suvažiavimą ėjau visiškai ramus, žinodamas, kad jis pavyks puikiai.

Steigiamasis suvažiavimas

Steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22-23 dienomis. Visi suprato, kad tai didžiulis įvykis Lietuvos gyvenime. Tačiau kuo jis tapo iš tiesų, nė sapne nesapnuota. Lietuva buvo tuščia: išseko eismo srautai, parduotuvės buvo tuščios, gatvėse matėsi vos vienas kitas praeivis. Visi sėdėjo prie televizorių ir žiūrėjo, kas darosi Vilniaus sporto rūmuose ir aplink juos. Žiūrėjo, klausėsi ir iš džiaugsmo verkė. Tai buvo visuotinis dvasinis sukrėtimas – apvalantis ir įkvepiantis.

Pirmoji diena buvo numatyta programiniams pranešimams ir rajonų Sąjūdžio grupių atstovų kalboms.

Pagrindinis pranešimas buvo pavestas man, valstybės ir teisės aspektus referavo A.Juozaitis, Z.Vaišvila kalbėjo apie ekologiją, K.Prunskienė – apie ekonomiką, V.Landsbergis – apie kultūrą, V.Čepaitis – apie nacionalinius santykius, B.Genzelis – apie LKP problemas ir A.Buračas – apie naują LTSR Konstituciją.

Buvo numatyta keletas posėdžių, kuriems turėjo pirmininkauti vis kiti Iniciatyvinės grupės nariai. Pirmąjį vesti buvo patikėta Justinui Marcinkevičiui ir Meilei Lukšienei. Just.Marcinkevičius pasakė gražią įvadinę kalbelę, o M.Lukšienė suteikė žodį kalbėti nenumatytam Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui. Jis pakilo į salę, vedamas Vytauto Landsbergio, pasisakė esąs Sąjūdžio įgaliotas šauktis į visų širdis darbui nepriklausomai Lietuvai atkurti. Jo padriką kalbėjimą ir stovėjimą kartu su sūnum buvo galima aiškinti senatve, tačiau įgaliojimų pasisavinimas kėlė nuostabą.

Po šio incidento darbas vyko numatyta tvarka: pakalbėjo Latvijos tautos fronto, Estijos liaudies fronto atstovai, tiesa, M.Lukšienė vėl praleido nenumatytą „Caritas“ sveikintoją, o po to žodis buvo suteiktas naujajam LKP CK pirmajam sekretoriui Algirdui Brazauskui. Jis perdavė sveikinimus nuo Lietuvos valdžios institucijų, pasakė kalbėjęs su TSKP CK generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbačiovu, kuris siunčiąs nuoširdžiausius sveikinimus ir linkėjimus darbščiai ir kūrybingai Lietuvos liaudžiai, kurią jis labai vertinąs ir gerbiąs. Pats A.Brazauskas išvardijo tiek spręstinų problemų ir nuveiktinų darbų, kad negalėjo nekelti susižavėjimo, ir V.Landsbergio prieš suvažiavimą žurnalistams išsakyta mintis apie visišką Sąjūdžio ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą kaip viso persitvarkymo Lietuvoje sėkmės laidą, atrodė, yra ne tik teisinga, bet ir tampanti tikrove. Persitvarkymas vyko čia pat, visų akyse.

Programiniai pranešimai tą vienybės ir tikslų bendrumo vaizdą sujaukė ir apniaukė. Visai išplovė spalvas žmonių iš Lietuvos gilumų kalbos: partijos planai – anaiptol ne liaudies planai, pasakė jie.

Kad iniciatyvą išlaikytų savo rankose, senas LKP ideologijos vilkas Lionginas Šepetys pasiūlė A.Brazauskui „grąžinti tikintiesiems Katedrą“. Raštelį su pasiūlymu perskaitė A.Buračas. Tauta apsalo. Tik kardinolas Vincentas Sladkevičius neprarado budrumo: kol Katedra negrąžinta oficialiai ir neatšventinta, šventas mišias galima laikyti tiktai prie įėjimo į Šventovę. Jo balsas buvo išgirstas, tačiau nesukliudė miniai nuo Sporto rūmų iki Katedros su LKP CK vadovais priešaky, Iniciatyvinės narius stumdant ir grumdant patiems sąjūdiečiams. Pirmieji laisvės žingsniai tapo pirmaisiais tikrovės maišymo veiksmais.

Sąjūdyje buvo daug blaivių protų, tačiau blaivumu kartu su drąsa buvo apdovanoti nedaugelis. Ir vis dėlto antrąją jau išsikvepiančių kalbų dieną vienas balsas pasakė: „Klausimas iš tikrųjų tėra tik vienas ir labai paprastas: ar mes Sąjungoje, ar ne? (Plojimai.) Sąjūdis, turėdamas didelį autoritetą ir darydamas šiandien lemiamą įtaką tautos sprendimams, iki šiol pasisakė už Lietuvos buvimą Sąjungoje. Čia ir slypi pagrindinė pergalingo žygiavimo priežastis. Matyt, tikimasi su Sąjūdžio pagalba suvaldyti kylantį politinį žmonių aktyvumą.“ Tai buvo kauniečio Rolando Paulausko balsas. Kas prasidėjo! Į sceną įpuolė Vytautas Petkevičius ir, griaudėdamas visa savo stovyla, išvadino kalbėtoją provokatorium, nepasiduoti provokacijoms pakvietė pridurmais į sceną iššokęs Vaclovas Daunoras. Incidentas pirmininkaujančiųjų R.Pakalnio ir A.Šaltenio buvo užglostytas, tačiau neužmirštas. Kaip pasirodė daug vėliau, jis pataikė į dešimtuką ir pradūrė didelį balioną.

Svarbiausias antros dienos darbas buvo rezoliucijos, kurių iš dar didesnio pluošto buvo priimta trisdešimt. Sunkiausią darbą – Bendrosios programos svarstymą ir balsavimą – atlikau aš. Valdyti tokią salę, kurioje, be bendro teigiamo nusiteikimo, būta aibė vertingų minčių ir pasiūlymų, buvo tikras arimas. Kai kur paspausdamas, kai kur atleisdamas, kai kur nuolankiai paprašydamas, darbą padariau palyginti greitai ir sėkmingai.

Dalinumai rūpėjo mažiau. Supratau, kad suvažiavimas praėjo sėkmingai.

Sąjūdžio Seimo rinkimai neužtruko. Balsuota Sporto rūmų fojė buvo pakankamai greitai, paskaičiuota irgi nedelsiant, visi Seimo nariai suėjo į sceną ir kartu su suvažiavimo delegatais padžiūgavo.

Tačiau Seimo Tarybos rinkimai užtruko. Balsai buvo skaičiuojami ir perskaičiuojami, kol galų gale, salėje kai kam ir snūduriuojant, o prie mikrofono vis dar kažkam kalbant ar dainuojant, paprašyta rinktis. Žinai, kas gavo daugiausia balsų? – sušnabždėjo man kažkas. – Tu. Iš tiesų, surinkau 139 balsus, K.Prunskienė – 138, V.Landsbergis – 137.

Po to jau skirstėmės.

Švietė ryškios žvaigždės. Žmona pasakė: „Tavo žvaigždžių valanda.“

Ji buvo teisi: kitos tokios nebuvo.

kaunoforumas.wordpress.com

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Romas       2018-07-11 10:47

O apaštalas Paulius buvo aršiausias Krikščionių priešas, norėjo juos visus fiziškai sunaikinti.

Tiesiog       2018-07-11 9:16

buvo tipiškas sovietinis nomenklatūrščikas ir tiek, ne daugiau.

urba       2018-07-7 14:33

LTSR ministrų tarybos referentas, talkinęs Leokadijai Diržinskaitei -Piliušenko R.Ozolas surinko daugiausiai balsų, nes prieš suvažiavimą išspausdino “Atgimimo”, kurį netrukus “prichvatizavo” neatsiklausęs Sąjūdžio, pirmą numerį su bananais ant viršelio. Suvažiavime Nepriklausomybės iš tribūnos pirmas pareikalavo istorikas J.Oksas, tačiau žmonės įsidėmėjo R.Paulausko-V.Petekvičiaus spektakliuką dėl jo konfliktiškumo. R.Ozolas nebuvo joks radikalas kaip save piešia, nes užkulisiuose kalbėjo - “vyrai prie Lydos trys tankų divijos, tad tik nesakykite aštrių kalbų”. Sąjūdžio ideologiją  formavo Lietuvos laisvės lyga. Ekonominės politikos beveik nebuvo - ateita į nepriklausomybę su NULIU, o sąjūdžio silpna programėlė turėjo šiek tiek ekologijos ir dėmesio paminklams bei kalbai. R.Ozolas būdamas K.Prunskienės vyriausybės vicepremjeru dar ir prisidėjo prie lito įvwdimo užlaikymo, todėl Lietuvos turtas buvo prichvatizuotas už talonus, kuriuos vagonais vežė iš Smolensko

O, jei būtų tik vienas kagebistas!       2018-07-7 12:16

Bet juk jų yra visa paveldima partija!

Jūs, žalčiai,       2018-07-7 9:12

nieko neveikiate - tik su vienu žmogum kariaujate ir taip jau 30 metų. Kada pradėsite kurti?

Matyt,       2018-07-7 8:16

kad su fariziejais kitaip neišeina.Ir Kristus nevengė stipresnių žodžių ir rimbelį turėjo.Reikia vožti kgbistams visa stipriausių žodžių jėga.Kultūra irgi turi būti morališkai stipri.

Kol kultūringasis       2018-07-6 22:24

Sąjūdis atsipeikėjo, Lietuva jau buvo okupuota lietuviškojo KGB su didžiuoju vadu priešakyje.Sovietinė patirtis tam labai pravertė.

Nesuprantu       2018-07-6 21:07

Tai kkodėl tą lamndsbergį paskelbė pirmininku, jei jis liko trečias? Kas čia per kgb detektyvas?

V.Landsbergis-       2018-07-6 17:54

intelektualas ,su tobulu apsukraus sovietinio funkcionieriaus mentalitetu.Moralė su tuo neturi nieko bendra.Prarasta siela,o gaila.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Austrijos Vyriausybė praneša: 62 proc. asmenų, įtariamų 2016-aisiais nužudę moteris, yra „užsienio kilmės“

Audrius Bačiulis. Vokietija ir Prancūzija pasirinko karą su Amerika. Kurioje pusėje Lietuva?

Vytautas Radžvilas. Pirmas žingsnis pokyčių link – nutraukti katės ir pelės žaidimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?

Algis Krupavičius. Dvi diagramos, kurias verta prisiminti prieš būsimus rinkimus

Rasa Čepaitienė. Romualdo Ozolo lietuviškosios kultūros samprata

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.