Įžvalgos

Romualdas Ozolas. Tauta, valstybė, pilietis

Tiesos.lt siūlo   2018 m. vasario 2 d. 13:26

4     

    

Romualdas Ozolas. Tauta, valstybė, pilietis

propatria.lt

Sausio 31-ąją minime 79-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjo, signataro, filosofo Romualdo Ozolo gimimo metines. Prisimindami šią vieną iškiliausių Kovo 11-osios Lietuvos asmenybių, kviečiame susipažinti su jo 2008 metais paskelbtais pamąstymais apie tautos, valstybės ir piliečio santykį.

Dabar madinga sakyti: piliečiai sukuria valstybę. Sakoma netiesa. Piliečiai valstybę gali kurti, bet ne sukurti, nes valstybė sukuria piliečius, kurie savo ruožtu ją toliau kuria, stiprindami arba niokodami, jei kuria neteisingai.

Tai iš kur gi atsiranda valstybė ir jos piliečiai?

Iš tautos, kuri yra vienas arba keli giminingi etnosai su bendra teritorija, kalba ar tarmėmis, istorija bei dvasinėmis vertybėmis. Kai tokia žmonių bendrija randa savyje norą ir valią gyventi pati per save, ryžtą naudotis savo prigimtine teise būti nepriklausoma ji skelbia pasauliui, deklaruodama valstybės įkūrimą (jei buvo pavergta – atkūrimą), o pasaulio valstybės pripažįsta tos tautos suverenitetą, tą valstybę priimdamos į tarptautines ir pasaulines valstybių sandraugas bei organizacijas. Vienas iš svarbiausių kriterijų tuo atveju – kaip naujoji valstybė apibrėžia piliečių teises ir pareigas, kaip ji garantuoja žmogaus teises.

Taigi, pirmiausia yra tauta, ji kuria valstybę, o ši kuria savo Konstituciją, kuri nustato atskiro žmogaus teises ir pareigas.

Priešingai negali būti iš principo. O negali todėl, kad pilietybė yra asmens gyvenimo toje ar kitoje valstybėje asmeninė konstitucija, kuri subendravardiklina žmonių viltis, siekius ir elgesius, apibrėždama juos taip, kad kiekvieno elgesys negalėtų kenkti kitam ir visų kartu valstybėje gyvenančių žmonių kuriamam gėriui ir gerovei.

Tai daryti yra būtina, nes kiekvieno asmens ir viltys, ir siekiai, ir elgesys būna individualūs, asmeniški, dažnai – egoistiški, besikertą su kito ir kitų viltimis, siekiais ir elgesiu. Konfliktų atvejais einama į teismus, kuriuose ir vadovaujamasi valstybės Konstitucija, nustatančia bei įstatymais konkretizuojančia kiekvieno asmens teises. Teismai primena ir kitą dalyką – konfliktuojančių asmenų pareigas vienas kitam, ir konflikto sprendimas to ar kito asmens naudai visada būna balanso tarp teisių ir pareigų nurodymas – teisėto ar neteisėto elgesio pagrindimas. Sutinka ar nesutinka konflikto dalyviai su teismo sprendimu (nesąžiningas teisėjų elgesys yra kitas klausimas) – tai sutinka ar nesutinka konfliktuojantys žmonės gyventi pagal valstybėje nustatytą tvarką, t. y. gyventi pilietiškai.

Deja, pernelyg dažnai dėl nepatenkinančio sprendimo mūsų žmonės dar išsižada savo valstybės arba ją bejėgiškai niekina, užuot kovoję, kad teisėtumas būtų atkurtas ir nugalėtų valstybės nustatyta bendro, pilietinio gyvenimo tvarka.

Taigi, ir valstybės Konstitucija, ir jos nustatoma asmens konstitucija – pilietybė, yra ne tik teisių, bet ir pareigų apibrėžimai, – ribų, kurių laikydamasi turi gyventi ir tautinė bendruomenė, ir atskiras jos narys.

Visiškai teisingai: kad būtų galima laikytis tų ribų, tų teisių ir pareigų balansavimo sau ir visiems, reikia visų pirma gyventi ir norėti gyventi. Štai kodėl Konstitucijos kūrimas užtrunka, ir pirma paprastai sukuriama valstybė, kurios bendruomenė ilgai diskutuoja, kokia turi būti ir bendro, ir asmeninio gyvenimo tvarka, ir tik tada priima Konstituciją su tokiu pilietybės apibrėžimu, kuris atitinka žmonių viltis ir siekius. Lietuvoje šiandien dažnai nesilaikoma įstatymų ir net Konstitucijos, dėl ko žmonės iš nevilties bėga į užsienius, nors pagal savo pareigas valstybei turėtų reikalauti ir kovoti, kad jiems atstovaujanti valdžia vykdytų, kas susitarta Konstitucijoje.

Kas ir iš kur yra šie gyvybingi ir kovingi žmonės?

Čia iš įstatymų lygmens tenka nusileisti į dvasios lygmenį – pažiūrėti į pilietį kaip gyvą žmogų, kuriam Konstitucijoje garantuota viltis gali tapti gyvenimo kasdienybės neviltimi, vedančia ne tik į emigraciją, bet ir į savižudybę.

Pilietiškumas yra ne tik įstatymais apibrėžtas elgesys, bet ir tam tikros žmogaus dvasinės savybės, be kurių bergždžia būtų kalbėti apie bendrą gėrį netgi tuo atveju, jeigu valstybė disponuotų tobuliausia savo tautai Konstitucija ir teisingiausiais įstatymais.

Yra keletas šventų reikalavimų žmogui. Pirmas ir svarbiausias – savo paties kova su savo pikta valia, kuri gali akinti godumui, puikybei ir kitoms baisiausioms žmogaus ydoms imtinai iki nusikalstamų veiksmų kito ir savo paties atžvilgiu – žudymo ir savižudybės. Tai – didžiulių rūpesčių ir kasdienio darbo erdvė kiekvienam, norinčiam prižiūrėti savo asmens dvasios šviesą.

Tas, kuris sugeba dorotis su savo juodosiomis paskatomis ir nori gyventi dorai, gali lengviau galvoti, kaip savo dvasios kokybę paversti bendrojo gyvenimo gėriu.

Pirmoji iš asmens savybių, be kurių neįmanomas doras, taigi ir pilietiškas, gyvenimas, yra sąžinė. Tai tam tikra riba tavo dvasios gelmėje, kurios nevalia peržengti, kad nenugriūtum į blogos valios ir nedoros viešpatiją, riba, kurią peržengęs, negalėsi gyventi taikoje pats su savim, o kamavimasis žlugdys ir tavo paties asmenį ir kitų, šalia tavęs esančių, gyvenimus.

Antra svarbiausia asmens pilietinė savybė yra protas, kuris leidžia žinoti ir išmanyti, kas darytina ir kas ne. Mes turim daugybę mūsų tautai būdingų intelekto (sugebėjimo suprasti) ir mentaliteto (istorinio dvasiškumo) problemų, kurias galėsim išspręsti tik per atskirų asmenų protinį tobulėjimą, leisiantį sukaupti tą protiškai išprususių žmonių kritinę masę, kuri ir mums patiems leistų, ir kiti galėtų matyti mus kaip intelektualią ir konstruktyvią tautą. Vienas svarbiausių tokios tautos sugebėjimų yra sugebėjimas konkretų klausimą išspręsti vienareikšmiškai, tuo pat metu neprarandant sugebėjimo matyti visumą, arba jo kontekstą, o dėl bendrų veiksmų jam spręsti tartis remiantis žinojimo patvirtintais argumentais, bet ne prielaidomis. Antai, klausimas apie kalbą šiuolaikiname pasaulyje. Sakoma: kuo daugiau jų moki, tuo geriau. Tai – gražus melas. Jeigu tu lietuvis, tu turi gerai mokėti lietuvių kalbą: tik vieną kalbą galima mokėti labai gerai, nes tik vieną gali tobulinti iki gyvenimo pabaigos. Visomis kitomis gana sugebėti susikalbėti. Kalba yra materializuota žmogaus ir tautos dvasia. Pradžioje galima tik norėti dainuoti angliškas ar rusiškas dainuškas, bet būtent taip ir prasideda išėjimas iš savo kalbos, iš savo dvasios, savo kultūros ir iš visų kitų savo namų.

Trečias svarbiausias dalybas asmeniui piliečiui yra drąsa. Ji gyvena širdyje. Tik ji gali pakelti tave netgi tada, kai virš galvos kybo didžiausias siaubas, kai žinai, kad turi prieštarauti visai savo aplinkai, pasipriešinti netgi visam pasauliui.

Jei sąžinė sako, kad tu negali kitaip, nes priešingu atveju prarastum save, drąsa pakels tave kad ir paskutiniu išsigelbėjimui būtinu momentu, o žinojimas pasakys, ką reikia daryti.                 

Be šių asmens savybių, būtina dar viena – bendruomeninė – savybė: savybė norėti ir sugebėti matyti kitą. Šis sugebėjimas yra asmens atsakomybės ištaka.

Būtent iš jos kyla tai, ką mes vadiname patriotizmu, arba Tėvynės meile. Jos nereikia ieškoti su žiburiu vidury baltos dienos, nes ji – čia pat: tai meilė, bent jau pagarba kitam, esančiam šalia tavęs, ir tavo žemei, laikančiai po saule tave ir tą kitą. Nelengvas tas buvimas, bet garbingas. Ir vienintelis žmogaus vardo vertas. Nes tik toks jis – per asmens įsipareigojimą gyventi kartu su kitu – veda į pilietinį įsipareigojimą gyventi tavo pilietiškumą gobiančioje ir tavo nuolat tvarkomoje valstybėje, kurios tikslas buvo ir yra vienas – kad šiame gražiame ir sunkiame pasaulyje gyventų tave pagimdžiusi ir priglobusi tauta. Nes be jos vakar nebūtų buvę tavęs šiandien, be tavęs šiandien – pilietiško! – negali jos būti rytoj.

Skelbiama iš: Ateitis, 2008, nr. 2, p.3-4.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tegul bus palaikyta       2018-02-2 21:29

nesąmone,bet pradėčiau nuo vienuolynų mažų filialų steigimo mažuose miesteliuose,didesniuose ir didžiuosiuose.Tarp žmonių.Vienuolės ir vienuoliai tapatinami su garbingumu,patikimumu,gailestingumu,samarietiškumu…yra vertybių nešėjai.Jei galėtų ,su jais bendradarbiautų net bankai.Bendruomenės iš karto pasijustų saugesnės,nes galėtų pastoviai užeiti pasitarti,bendrauti,prašyti pagalbos ,užtarimo,užuojautos,pasimelsti,net ir laikinos pastogės,jei reiktų...Geroji naujiena prasideda nuo mažų dalykų.Bažnyčiai laikas prabusti ir veikti.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-2 17:15

Neteko man šito straipsnio skaityti anksčiau. Šiame straipsnyje yra tokia vertybių hierarchija: “Taigi, pirmiausia yra tauta, ji kuria valstybę, o ši kuria savo Konstituciją, kuri nustato atskiro žmogaus teises ir pareigas.”

Apie vertybių hiierarchiją esu parašęs 2016-10-31 straipsnelį “Valdžios vertybių degradacija” (http://www.ekspertai.eu/valdzios-vertybiu-degradacija/), kuriame taip išaiškinau vertybių hierarchiją: Tauta, Nepriklausomybė, Valstybė, Konstitucija, Piliečiai, Valdžia. Tai gal ir kitiems bus įdomu pasiskaityti?

Vertinu tokią R.Ozolo mintį: “Lietuvoje šiandien dažnai nesilaikoma įstatymų ir net Konstitucijos, dėl ko žmonės iš nevilties bėga į užsienius, nors pagal savo pareigas valstybei turėtų reikalauti ir kovoti, kad jiems atstovaujanti valdžia vykdytų, kas susitarta Konstitucijoje.”.

Viskas šioje mintyje būtų teisinga, jei Lietuva dabar nebūtų OKUPUOTA, todėl valdžia net ir daugybę kartų paraginta NEVYKDO, kas sutarta Konstitucijoje. Net ir ponas R.Ozolas, būdamas signataru, prisidėjo prie to, kad turime ANTIKONSTITICINĮ Seimo rinkimų įstatymą. Apie tai galima detaliau pasiskaityti 2016-9-11 straipnsyje “ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”

http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825/

proteguojam komunistą ozolą       2018-02-2 14:21

kurio įkurta centro partija buvo tikra kgbukų irštva.
——-
paskui visi choru bliaunam, kodėl Lietuvoje taip blogai.

Auksiniai ........................       2018-02-2 14:05

Auksiniai a.a.p.Romualdo O.žodžiai ir mintys.Malonu žinoti,kad ir man teko didelė
garbė pažinti šį žmogų.Jis buvo mano deputatas.Jo rinkėjai nepamirš niekada ir
iki šiol išlieka jo gerbėjai .Kiek žinau Rėkyvos žmonės yra pritvirtinę atminimo
ženklą jo garbei.Ačiū, rėkyviškiai,Jums.


Rekomenduojame

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.