
Prieš 42 metus – 1972 gegužės 14-ąją apie vidudienį – Kaune, miesto sode, prie Valstybinio muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ susidegino Romas Kalanta.
Artimieji jo užrašų knygelėje rado įrašą: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ ir parašą.

Paskutiniuose dienoraščio puslapiuose devyniolikmetis jaunuolis užrašė: „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam
Parašyk komentarą
Komentarai
Susitiksim ten.
Čerpius jau buvo ten nuėjęs.
tik Tavęs ir Skiedros trūksta.
Pirmokas suprato
pjaustymo lentelė yra kom skiltis -tai tiesiog beletristika.
pirmi du žodžiai - yra pirmi 2, TEN palikto mano teksto žodžiai.
Viskas yra pirmoko lygyje.
Jeigu vis tiek painu - nusirašyk visą žinutę ant lapo.
Po to skaityk vartojimo instrukciją ir gal per kokias 10 sekundžių turėtum įveikti.
Nerašyta taisyklė -šaradas geriausiai užsirašyti ant lapo.
Visai kitoks mastymas vyksta.
Drąsiau drambly!
Knygą tai radau, bet po to blūdiju. per stipriai užpainiojai. Ne pagal mano proto galias uždavinukas.
Gal kokį nors algoritmą penktokui pataisininkui sugalvok man įveikiamą.
Nežinau, kur tie du žodžiai ir kas ta pj. lentelė. man per painu.
Knygų lentyna. Paimi bet kokią knygą, šalia atsiranda visas knygų sąrašas, (paviršiuje matosi tik dalis).
Peržiūrėk visą sąrašą ir tikrai rasi.
Neįmanoma nerasti.
Knebinėjausi senuose taukuose iki pat sloviko dugno. Neradau spirgo, o bananų tuo labiau. Dėmesys atbuko.
Radai?
Tikiuosi.
Na o jeigu radai, klausyk:
.
1. Paimi pirmus du žodžius kurie buvo ant pjaustymo lentelės Akamuto Huyovato virtuvėje. Likusią beletristiką meti lauk.
2. Pirmą žodį paversk antonimu,(skyrybos ženklą palik.)
3. Antrame žodyje palik antrą raidę - pirmą, trečią, ketvirtą išmesk. Išmesk ir paskutinę.
Viskas.
Vieta gera.
Buvau pasidairyti.
Tikslią lentyną pasakysiu kai vėl susirinksim Marceliukės klėtyje.
Iki
P.S.
Karalių Saulę palaidosiu rytoj.
Padarysiu viską kaip dera.
Gerai. Čia neplepam. Einam, pasivartysim kaip inkstai taukuos.
Tarp riebaluotų foliantų giliau įkišęs ranką, surask japoniškų bananų. Pravers virtuvėje.
Nors čia ir nedera apie tai kalbėti, bet kalkės juokingos iki smerties. Matai, ką reiškia kontekstai. Prajuokino kaip koks durmanas.
Kol kas apie modernesnę lietuvių literatūrą, apie kurią menkai išmanau, nieko nesugalvoju. Diena nuvarė nuo kojų. Yra didelių permainų. Reikėjo labai rimtai grumtis, bet naujienos geros. geresnės nei buvo galima tikėtis. Ten pas aną rašytojuką, kalkės irgi nebūtų pro šalį. Manau, kad nesupyks prietelius.
Čia irgi nedera. Einam į svečius pas Kleopą.
Klaipėdoje Atgimimo aikštėje pastatytas kuklutis paminklas Vytautui Vičiuliui,
kuris susidegino protestuodamas prieš sovietinę okupaciją.Tik gaila,kad dabar
tie “gyvieji fakelai” mažai jaunimui žinomi,o ir valdžiai nerūpi,kad būtų jie
reikiamai įvertinti.Trumpa ponų atmintis,gerai kad visuomenininkai ir kovų draugai prisimena.Įdomu,ar po aikštės rekonstrukcijos beišliks nors įrašas,kad
čia gabus dailininkas,geras tėvas,doras lietuvis paaukojo gyvybę už Lietuvos laisvę.Tie kilnūs žmonės - mūsų gyvoji istorija,mūsų skausmas,mūsų didvyriai.
tai nebuvo beprasme auka. Sis jaunuolis, paaukodamas savo gyvybe, sudrebino supuvusia sistema nuo pamatu.
Dabar nėra TIESOS.
Manau priminti nereikia, kol sėdės seime konservai su liberastais TIESOS nebus.
auka.
Manau, jog visos buvusios sovietinės ir dabartinės valdžios žodį “demokratija” tapatina tik su žodžiu “rinkimai” ir tie klastojami. O žodžiai “Laisvė” ir “Tiesa” kažkam buvo ir yra baimė netekti to, ko niekas neturi žinoti.
Kaip dabar prisimenu skausmą, kuris kilo išgirdus apie šio Lietuvos sūnaus auką.
Jo auka sukrėtė Pasaulį, pažadino Lietuvą, kurią, atrodė, buvo jau galutinai užvaldę kolaborantai.
Ar ne ta auka vėl pažadino Pasipriešinimo Sąjūdį ir pilietinį orumą, kuriuos po Nepriklausomybės atgavimo vėl pradėjome pamiršti ir iškeisti į “teisę” banaliai išnykti?
Jis žinojo dėl ko, o mes?
Prieš 42 metus buvo uždraustas žodis “LAISVĖ”, o dabar tokios negandos sulaukė
Žodis “TIESA”. Tuometinė santvarka taip pat vadinosi demokratinė kaip ir dabartinė. Tad kame reikalas, kodėl ypač konservatorių ir Grybauskaitės dėka
grįžtama į sovietinius laikus???