Romas Sakadolskis: Kad visuomenė keistųsi, būtina investuoti į vaikus ir jaunimą

Tiesos.lt siūlo   2015 m. kovo 12 d. 15:09

13     

    

Romas Sakadolskis: Kad visuomenė keistųsi, būtina investuoti į vaikus ir jaunimą

Vidmantas Valiušaitis | Laisvoji banga

Paprašytas apžvelgti Lietuvos valstybės 25-erių metų kelią, Vytauto Didžiojo universiteto žurnalistikos katedros dėstytojas, buvęs „Amerikos balso“ radijo lietuvių redakcijos vadovas Romas Sakadolskis “Laisvosios bangos” eteryje sakė, kad mes nesame nei labai atsilikę, nei gyvenam užkampyje, tačiau atsisakyti mąstymo, kad valstybę galima kurti ir visuomenę keisti „pigiai“.

Kokie didžiausi Lietuvos pasiekimai per 25-erius Nepriklausomybės metus, kokios pagrindinės nesėkmės?

Tarp svarbiausių pasiekimų – Lietuvos išorinis saugumas. Nepaisant Rusijos dabartinių veiksmų ir mūsų geografinės padėties neramioje Europos dalyje. Vis dėlto dera pažymėti: mūsų sienos su kaimynais yra sutvarkytos. Ir ypač – su Lenkija. Priklausome Vakarų struktūroms – NATO ir Europos Sąjungai. Įsivaizduokime, kaip atrodytų Lietuvos perspektyvos, kaip mums atrodytų Rusija ir mūsų likimas, jeigu nepriklausytume NATO ir ES? Sakyčiau, kad šie dalykai yra tarp didžiausių Lietuvos pasiekimų.

Tarp didžiausių Lietuvos nesėkmių, sakyčiau, yra nesugebėjimas sukurti modernios, pilietiškos, savimi pasitikinčios visuomenės. Man atrodo, mes, lietuviai, vis dar gyvename apkasuose, mes dar „ginamės“. Suprantu kodėl taip yra, turint galvoje mūsų istoriją. Tačiau pasaulis pasikeitęs, tas puslapis užverstas. Ir man atrodo, kad mes, kaip visuomenė, nesame tinkamai pasiruošę gyventi XXI amžiaus Europoje. Ruošiames, iš esmės nėra tai tragiška. Tačiau pagalvojus, supranti, kad nėra tokios pilietiškos visuomenės, kurios galima buvo tikėtis, ir apie kurią kadaise kalbėjo Meilė Lukšienė, kiti Lietuvos šviesuoliai. Tokios visuomenės šiandieną dar neturime.

Esate, galima sakyti, ir Amerikos, ir Lietuvos žmogus, galite lyginti. Dabar girdėti balsų, esą kopijuojame Ameriką, einame jai iš paskos, keliaklupsčiaujame, bandome mėgdžioti…

Ne, nesakyčiau, kad Ameriką mėgdžiojame ar einame jos keliu. Man atrodo, einame Europos keliu. Europa turi savo kelią, kuris skiriasi nuo Jungtinių Valstijų kelio. JAV atskirtos vandenynų – Atlanto ir Ramiojo, – jų geopolitinė padėtis visiškai kitokia. Be to, labai sunku yra lyginti nykštukinę Lietuvą su Jungtinėmis Valstijomis. JAV yra imigrantų šalis. Jos pamatas – anglosaksų arba Didžiosios Britanijos politinis, teisinis, socialinis paveldas. Ten yra Amerikos intelektualinis ir kitoks svorio centras. Lietuvos padėtis yra visiškai kita. Ji yra tarp Rytų ir Vakarų, kiti net sakytų tarp Šiaurės ir Pietų. Vienaip ar kitaip, Lietuva integruojasi į Europą ir Eurpos gyevnimą. Ji daugiau dairosi Briuselio nei Vašingtono. Ir aš visai nenustebęs, kad ji taip daro. Ji daugiau dairosi Berlyno nei dairosi Niujorko.

Dabar Lietuva išsilaikė ilgiau nei tarpukarinė. Kuriose srityse pažangos daugiau padaryta tarpukariu, kuriose – dabar?

1918 metais pradėta beveik nuo nulio. Tada bet kokia pažanga buvo didelė pažanga. Ekonominiu požiūriu tada šoktelėta sąlygiškai toliau nei per pastarusoius 25-erius metus. Tačiau turėkime omenyje, kur buvo pradėta. Tuo pat metu buvo daug problemų, kurios nebuvo išspręstos ir labai rimtai kenkė Lietuvos gyvenimui. Nesugebėta sureguliuoti santykių su kaimynais. Spaudos laisvė buvo problemiška sritis. Po 1926 metų perversmo demokratiniai idealai padėti į šalį. Šiandien spauda sąlyginai laisvesnė. Šiandien demokratija labiau įtvirtinta. Lyginant šiuos laikotarpius – prieš karą ir dabar, nuo 1990-ųjų – sunku pasakyti kada daugiau pažangos padaryta. Gabūt, sakyčiau, daugiau pažangos padaryta šiandien. Kadangi mes kitoje vietoje pradėjome.

Kaip atrodo Lietuvos pasiekimai greta kitų Baltijos šalių, Rytų Europos valstybių?

Mano nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija eina daugiau ar mažiau tuo pačiu keliu. Yra ir skirtumų. Latviams kartais sunkiau sekasi su pilietine visuomene netgi negu lietuviams. Estams geriau sekasi siekti novatoriškumo. Jų bendruomenė atrodo labiau susiklausiusi. Bet reikia pripažinti, kad jie turi stiprų užnugarį – „pusbrolius“ suomius. Nei Latvija, nei Lietuva to neturi.

Rytų Europoje apskritai yra visko. Pavyzdžiui, Vengrija. Valdančioji Fidesz partija, jos vadas Viktoras Orbanas. Vengrija turi daug problemų. Turint galvoje jos tradicijas – 1956 m. sukilimą prieš komunistinį režimą ir pan. Lietuva išvengė tokių problemų, kurias sau susikūrė Vengrijos valdžia. Man atrodo, kad tai didelis pliusas Lietuvai. O kaimynei Lenkijai galime pavydėti daugelio dalykų. Vien jau tai, kad jų yra dešimt kartų daugiau nei mūsų. Tarp Lenkijos pasiekimų, pasižiūrėjus iš mūsų, žurnalistų, virtuvės, jų spaudos įvairovė didesnė, profesionalumas žymiai aukštenis nei pas mus. Visko yra Rytų Europoje. Bet aš nemanau, kad mes esame kažkaip labai atsilikę, gyvenam kažkokiam užkampyje. Mes žengiame kartu su kitais, pamažu integruojamės į Europos struktūras. Ne tik stebime jas iš toliau, bet dirbame kartu su kitais europiečiais, siekdami bendrų ES tikslų. Kad ir energetikos, pavyzdžiui, srityje…

Kas labiausiai trukdo siekti spartesnės socialinės pažangos?

Čia sunkus klausimas. Bet jeigu reikėtų rinktis kažkokią bendrą mintį, reikėtų, sakyčiau, atsisakyti mąstymo, kad valstybę galima kurti ir visuomenę keisti pigiai – tikėtis deramos kaitos be didesnių investicijų. Verta atkreipti dėmesį į tokias sritis, kaip švietimas. Pasižiūrėkime į Suomijos patirtį. Ten mokytojas yra ne tik prestižinė profesija, bet mokytojo darbą gali dirbti tik labai aukštus reikalavimus atitinkantys žmonės. Mums iki to dar toli. Daug kas sako, kad švietimas keičia žmonių gyvenimą. Jeigu reikėtų kalbėti apie pažangą visuomenėje – socialinę ar ekonominę pažangą, –vienas iš pagrindinių stabdžių, sakyčiau, yra tai, kad mes manėme, jog valstybę galime kurti daug į ją neinvestuodami. O iš tiesų į ją investuoti reikia daug – tiek pinigų, tiek žmoniškųjų išteklių. Dabar tai suvokiama geriau nei anksčiau. Tačiau praėjo jau daug laiko, labai daug laiko prarasta. Bet prarasta ne viskas. Yra būsimos kartos. Yra Meilės Lukšienės idėjos. Ir ne vien jos, taip pat ir jos bendraminčių idėjos. Jos niekur nedingo. Pagaliau tam tikrus dalykus galbūt metas kurti iš naujo. Aš sakyčiau, kad investicija į vaikus, į jaunimą, atsigręžus į Suomijos patirtį, mums būtų labai geras pavyzdys.

Laisvoji banga

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

C-fam       2015-03-14 1:28
Raigerdas>Raigerdui 2015-03-13 9:02       2015-03-13 14:01

Štai šitas komentatorius rašo, nežinau, gal būt, pagėręs, o gal būt, apsvaigęs nuo atidepresantų:“Dėl Kornelijaus Platelio. Kiek man žinoma, švietimo ministru jis niekada nebuvo. Buvo kultūros ministru”. 
O kaip yra iš tikrųjų? Štai faktai: “Baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Kelerius metus dirbo įvairiose Druskininkų statybos organizacijose.
1991–1993 m. ėjo Lietuvos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojo pareigas, buvo Sevilijos pasaulinės parodos Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras. Vėliau buvo Druskininkų mero pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko pavaduotojas. 1996–1998 m. vadovavo „Vagos“ leidyklai.
1998 m. gegužės 1 d. – 2000 m. lapkričio mėn. – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras”.
Ar čia reikia dar ką nors komentuoti? Bet komentatorius net neatsiprašys, kad jis bandė suklaidinti tiesos.lt skaitytojus.

Žavėjimas       2015-03-13 12:33

Daugumai nereikia jokių permainų,o patogiai gyventi melo-smegenų maišymo janutienių lrytuose,valdančiųjų įteisinto patyčių kasdienybėje su Ramanausko keiksmų liumpenais,Užkalnio aklų pataikautojų sekta .Vienu žodžiu-facebook’inis talibanas.Šitų ir kitų personažų malimas-gerai apmokamas už talibano sektos žavėjimą.

Raigerdui       2015-03-13 9:02

Dėl Kornelijaus Platelio.
Kiek man žinoma, švietimo ministru jis niekada nebuvo. Buvo kultūros ministru.

TĖTĖ       2015-03-12 22:09

Kche, kche - o aš investavau į Anūką. Senelis Balkonėlyje, Anūkas Briuselėlyje.
Man -personalinė pensija ir ordinai, anūkui- 15 tūkst eurukų algelė Briuselyje.
Ir jūs taip darykite. Jeigu žinoma, kche, kche, sugebėsite. Kche, kche, kche…

liberastas       2015-03-12 22:03

į vaikus reikia investuoti nuo mažumės.  reikia dešimt kartų padidinti genderlupsinių programų finansavimą, kiekvienas darželinukas prieš pradėdamas lankyti mokyklą privalo išmokti teisingai masturbuotis, žinoti visas 54 socialines lytis ir užaugęs turi norėti būti ne kažkokiu banaliu kosmonautu -vaikas turi svajoti, trokšti tapti gėjum , lezbiete ar transvestitu -tik taip jis turės tvirtus pamatus savo ateičiai

kubyyylius       2015-03-12 21:45

Viskas gerai. Apie viską pagalvota. Vadinasi taip- investuosime į jaunimą.
Kiekvienas abiturientas iš valdžios gaus: arba 50erų bilietui į vieną pusę , t.y. emigruavimui, arba gaus nemokamą ubago tarbą su pRezidentės ir visų buvusių ir esamo premjerų parašais.
Šį mūsų partijos pasiūlymą karštai parėmė tiek kolegos iš opozicijos, tiek ir valdančioji dauguma ir ypač pRezidentė.
Jau paskelbėme viešųjų pirkimų konkursą kuo brangiau nupirkti 300 tūkst pačių pigiausių terbų. Konkursą laimės arba mano sūnus arba Gegutienės vaikai.

akcijų birža       2015-03-12 21:38

didžiausia investicija į vaiką per visą valstybės istoriją yra investicija į Deimantės K. grobimą, slėpimą, ir atminties trynimą bei to vaikelio pradanginimą visiems laikams.
dar labai neblogai priinvestuota į vaikučius pikeliškėse, švėkšnose ir fazanynuose.
o kiek investicijų mes dar nežinome.
o va į kažkokio Gabrieliuko kurį pagrobė norvegų gestapas- neinvestuota nei cento.
neapsimoka.
ką veikti su tokiu vaiku?
jokio pelno.
neapsimoka.
greičiausiai kažkoks snargliuotas, nekilmingas - su tokiu net nenusifotografuosi piarui.
nieko nevertas.

Raigrybas       2015-03-12 21:25

Mano mylima Matrioška jau labai daug investavo į vaikučius. Patys pagalvokite, kiek prisifotofrafuota su vaikučiais- Ponia su vaikučiais iš kairės ir iš dešinės, Ponia su vaikučiais margina margučius, Ponia su vaikučiais kelia inkilus,Ponia glosto vaikučių galvas, vaikučiai šoka rateliu aplink Ponią, ir t.t ir pan.
O kiek dar bus priinvestuota iki kadencijos pabaigos? Daug! Na, negerbiamieji šmeižkai- ką, pavydas bambas graužia?

Raigerdas        2015-03-12 20:38

Kadangi Romas Sakadolskis gana tiksliai nurodė tą sritį iš kurios dvelkia supuvusios ir atsilikusios sistemos dvokas - tai būtų Švietimo ir Mokslo ministerija su daugybe artistų, vaidinančių, kad jie ten labai daug ir sunkiai dirba. Pažiūrėkime ir į Mokslo Tarybą, nes reikia apžiūrėti nors vieną tokią ląstelę, kuri atlieka kažkokias funkcijas, kad galima būtų padaryti nors preliminarias išvadas. Šiandien jūs mokyklose galite atrasti nemažai ne tik žemos kvalifikacijos socialinių darbuotojų, bet netgi tokių, kurie yra šiek tiek su pavažiavusiais stogais. Tarp 1-4 klasių mokytojų yra nemažai tokių, kurios vartoja antidepresantus, o migdomuosius - tai čia jau daugybė mokytojų. Mokyklose dirba psichologai, kurie darbuojasi, kaip psichiatrų agentai. Štai berniukas įsimylėjo, bet jį atstumė klasiokė. Vaikinas prasitarė psichologei, kad jis nusižudys, ir šita įkalba tėvus paguldyti tą vaikiną į psichiatrinę. Viskas - vaikinui gyvenimas sumautas, nes panaudoti psichotropiniai vaistai (tai yra sintetiniai narkotikai), nebeatstatomai sužalojo dalį jo smegenų. Kas atsakys? Atsakingų nėra. Dėl šitų dalykų Švietimo ir Mokslo ministerijoje tai nieko nejaudina, nes jie vaikščiodami miega ir tauškia nesąmones per mokslines konferencijas. Jeigu jiems pasakysi, kad klausykite, ką jūs darote, nejaugi nematote, kad mokyklose yra mokytojų, kurie yra narkomanai? Tai Švietimo ir Mokslo ministerijoje rodo vienodai - yra mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos jie “kažkam tai panaudoja”. Sukurtas kažkoks tai “krepšelių biznis” mokykloje, dėl kurių vyksta peštynės tarp mokytojų. Atsiprašau, net negaliu apie tai rašyti, tiesiog bloga darosi nuo tokių absurdiškų dalykų šitoje “mokykloje”, sukurtoje pagal verslo kompanijų modelį. Ei jūs, žurnalistai, kodėl jūs neištraukiate į dienos šviesą šituos krepšelių autorius? Ei jūs, žurnalistai, kodėl nei vieno ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS darbuotojo atlyginimas nepriklauso nuo jokio “krepšelių” kiekio? Ei jūs, žurnalistai, nejaugi jūs nematote, kad šita Švietimo ministerija siūlo mokykloms tokį ėdalą, kurio patys į savo valgio racioną niekada neįtraukia. Ir tai nėra atsitiktinumas, kad Švietimo ministrais tampa tokios personos, kaip Kornelijus Platelis, beieškantis budelio, kuris nukirstų jo sielą kankinantį kirmį, arba raudonosis alaus mėgėjas Gintaras Steponavičius. Tai nėra atsitiktinumas, nes tai yra tas gyvuliškas požiūris į vaikus, kad jie yra “kavileliai”, kad “jie dar nieko nesupranta”, “juos dar galima apgauti” ir t.t.
Pažiūrėkime ir į tą Mokslo Tarybą, kuriai labai malonu ir šiltą gauti mokesčių mokėtojų pinigėlius. Ir pažiūrėkite į jų valdymo schemą. Ten net buhalterija stovi tokiame pat lygmenyje, kaip ir direktorius. Absurdų absurdas, bet kas yra visų šitų autoriai? Niekas nežino, nes pas mus vis dar ta sovietinė mąstysena tebėra gyva jų galvose. Štai žemiau yra tų veikėjų pavardės. Ar kas nors žinote, ką naudingo jie yra padarę Lietuvos Švietimo sistemai. Aš nesu girdėjęs, o jūs?       
Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas.
Komiteto primininkė:
prof. Rūta Petrauskaitė,
Nariai: prof. Tamara Bairašauskaitė, prof. Jurgita Staniškytė, prof. Rita Šerpytytė, prof. Sigitas Urbonavičius, prof. Regina Virvilaitė, prof. Rita Žukauskienė, prof. Mintautas Čiurinskas, prof. Arūnas Poviliūnas, prof. Vytautas Sinkevičius,
prof. Gediminas Vitkus.

Argi studentai žmonės?       2015-03-12 19:27

Kad būtų žmonės jie niekada nebalsuotų už konservatorius, liberalus, nesijungtų į konservines “baltas” pirštines. Kas daugiausiai pridarė žalos Lietuvai jeigu ne konservatoriai su liberalais ir visokie prielipos prie šių dvejų šutvių, Vilniaus studentija daugiausiai balsavo už liberalus - Šimašius ir Zuokas. Klausimas jums ne žmonės studentai, kodėl nebalsavot už Puteikį ir LIetuvos sąrašą? Klaipėdos studentai balsavo už liberalą Grubliauską  ir konservatore Bilotaite. Klaipėdoje irgi buvo už ką balsuoti bet ne konservatoriai ir liberalai.  Jums nereikia permainų, tai ir ne šaukit, kad ir jūs žmonės.

Raigerdas        2015-03-12 18:41

Ponas Romas Sakadolskis, be abejo, teisus teigdamas, kad “investicija į vaikus, į jaunimą, atsigręžus į Suomijos patirtį, mums būtų labai geras pavyzdys”. Bet, kad suprasti šitą paprastą dalyką, reikia atleisti visus be išimties Švietimo ministerijos darbuotojus, nes jie tai galėjo pradėti įgyvendinti bent jau prieš 15 metų atgal. Bet jie šito nepadarė, todėl dabar kiš pagalius į ratus bet kam, kas jiems bandys pasiūlyti kažkokių tai pažangių dalykų. Jeigu jiems pasiūlysi pažangių dalykų, tai kokiam nors Švietimo ministerijos darbuotojui pradės suktis galva, kitam prireiks bėgti į tualetą, trečias gali pradėti alpti, ketvirtas pradės žegnotis, penktas pradės aiškinti, kad tai yra baisu, šeštas sakys, kad tai pavojinga, septintas pradės skleisti demagogiją, kad šito negalima įgyvendinti ir t.t. Švietimo ministerija - tai gyvas stagnatorių, demagogų ir ribotų žmogelių muziejus, su tonomis prietarų savo galvose, pastoviai vaidinančių, kad jie “dirba mūsų jaunimo labui”. Galimai nėra kitos tokios atsilikusios ministerijos, kokia yra Švietimo ministerija.

jaunimas seka senimu       2015-03-12 15:47

jaunimas seka savų tėvų pavyzdžiu
gerai gyvena tie tėvai, kurie buvo kolaborantai, komunistai ir nesigėdi vogti, meluoti.
Tai gal senimą reiktų paremontuoti ?


Rekomenduojame

Nemokama rinkiminė reklama. „Susipažinkime: mes pirmą kartą ryžomės kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose…

Klausimas ES institucijoms: ar LRT vadovės teiginiai, nukreipti prieš Lietuvą, nėra hibridinio karo dalis?

Povilas Gylys. Skelbiu LRT pilietinį boikotą ir kviečiu prisijungti visus vertinančius bendrąjį gėrį

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Austrijos Vyriausybė praneša: 62 proc. asmenų, įtariamų 2016-aisiais nužudę moteris, yra „užsienio kilmės“

Audrius Bačiulis. Vokietija ir Prancūzija pasirinko karą su Amerika. Kurioje pusėje Lietuva?

Vytautas Radžvilas. Pirmas žingsnis pokyčių link – nutraukti katės ir pelės žaidimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.