Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Romas Pakalnis. Mūsų, vykdytojų, visuomenė vėl turi tapti savo Valstybę ir Tautą kuriančia visuomene

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 6 d. 10:49

3     

    

Romas Pakalnis. Mūsų, vykdytojų, visuomenė vėl turi tapti savo Valstybę ir Tautą kuriančia visuomene

Romo Pakalnio kalbą, pasakytą birželio 4 dieną Seime vykusiame Sąjūdžio 30-mečio minėjime.

Laba diena, Gerbiamieji Sąjūdžio kūrėjai ir visi šių iškilmių dalyviai!

Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti praėjus trims dešimtmečiams nuo tos 1988 metų birželio 3 dienos, kai Lietuvos mokslų akademijos salėje susirinkusi minia inteligentų ir idealistų išrinko Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tai buvo 35 visuomenei žinomi žmonės, pasireiškę išskirtine profesine, dažnai nonkoformistine veikla. Mes buvome laimingi, nes svajojome ir turėjome viltį paraginti pakilti laisvei Tautą ir kurti mūsų įsivaizduojamos valstybės pamatus. Nuo pat 1988 metų, būdami okupuotoj Lietuvoj, mes kūrėme ir sukūrėme daugelio Laisvos Lietuvos įstatymų pagrindus, ruošėme Sąjūdžio programas, rengėmės Sąjūdžio suvažiavimui.

Tai buvo, ko gero, kūrybingiausias mūsų gyvenimo laikas. Darbas ir posėdžiai vakarais, po darbo, iš tikrųjų be atlyginimo iki vėlyvųjų sutemų, tik su sovietų saugumiečių sudarytu sąrašu tų veikėjų, kurie turėjo būti likviduoti jau vėliau įvykusio Maskvos pučo metu. Nuo pat 1988 metų prasidėjo savo valstybę kuriančių, nuolat laisvėjančių piliečių aktyviausias ir rezultatyviausias veiklos etapas, galų gale atvedęs į šioje salėje įvykusį mūsų valstybės atkūrimo stebuklą 1990 m. kovo 11 d.

Tai buvo gražiausias pakankamai vieningos Lietuvos veiksmas, prilygstantis 1918 metų vasario 16-osios idealistų sprendimui: Lietuva buvo, yra ir bus.  Pasakysiu, kad šviesius rezultatus atnešęs kūrybos laikotarpis buvo be galo atsakingas ir džiaugsmingas, savo vertės nepraranda iki šiol. 

Deja, po keleto metų šis kūrybingo bendradarbiavimo laikotarpis baigėsi. Šliaužiančiuoju būdu kuriančioji visuomenė nemažų valdžios pastangų ir buksuojančios ekonomikos dėka virto vykdančiąja visuomene (t. y. jūs nieko negalite, nieko neišmanote, mes pasikviesime pasaulio ekspertus ir jie pasakys, kaip jūs turite gyventi). Nutrūko valdžios ir visuomenės dialogas. Dar blogiau, kai ištisus metus net aukštos valdžios žmonės skelbia: mūsų mokyklos blogos, mūsų mokytojai niekam tikę, mūsų universitetai žemiau bet kokios kritikos, mūsų urėdai vagys, mes didžiausi girtuokliai, mūsų valstybės tarnyba sužlugusi. Kaip čia yra? Gal čia tikrai yra kokios nors penktos kolonos suformuotas mūsų valstybės neigimo receptas? O gal iš tikro viskas taip blogai, todėl daugelis kraunasi lagaminus ir palieka Tėvynę, o daugiau nei 2/3 abiturientų, parengtų mūsų valstybės lėšomis, žada mieliau rinktis emigraciją. Kodėl nebesugebame užsibrėžti tikslo Tautai savo Valstybėje klestėti? Kas riboja mūsų siekius? Gal tai idealizmo ir Tautos aiškiai suprastų siekių stoka.

Švenčiame ne tik Sąjūdžio gimimo Jubiliejų, bet ir atkurtos Lietuvos Šimtmečio jubiliejų, bet net švęsdami mes kažkodėl vengiame kalbėti apie mūsų Tautos ir Valstybės ateitį, kažkodėl nekalbame apie nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumą mūsų kartų gyvenamame tarpsnyje. Girdime: aukštos valdžios pareigūnai kalbasi su dar aukštesniais kaimynų, Europos ar pasaulio pareigūnais, o jie svajoja apie federaliniais pagrindais suvienytą Europą. Tad klausimas, kuris bet kada gali iškilti: ar neparveš kas nors iš kur nors kokios nors federacijos, kaip kartą Lietuvoje jau buvo atsitikę 1940 metais? Mes esame ir privalome būti tam, kad taip neatsitiktų. Kažkas turi paklausti: ar Europos federalistus Lietuvoje atstovaujančių partijų programos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Dabar Lietuvoje daug kalbama apie universitetų skaičių, bet niekas nekalba apie mūsų aukštųjų pareigą Tautai ir Tėvynei.

Mes esame tam, kad valdžia atvirai kalbėtų mūsų visuomenei apie visas mūsų visuomenės ir Valstybės problemas, kad nelaikytų mūsų vien mažai raštinga darbo jėga. Mes padėsime, kad ateitų tokie Lietuvos Respublikos vadovai, kurie atsisakys vadinamosios „globalios Lietuvos“ ideologijos, kuri jau „padovanojo“ pasauliui beveik milijoną Lietuvos labui galėjusių dirbti tautiečių.

Akivaizdu, kad Tautai reikia sugrįžti prie 1918 m. vasario 16 d. signatarų patvirtintų nepriklausomos ir demokratinės valstybės gyvavimo principų ir numatyti kelius, kaip panaudoti pasaulyje dominuojančios laisvosios rinkos privalumus modernios Valstybės ir modernios Tautos nuolatiniam tobulėjimui. Tobulėjimui, bet ne kapituliacijai prieš aklą ir kurčią pasaulį.

Ir pabaigai norėčiau Jums ir pats sau priminti mūsų didį poetą Vincą Mykolaitį Putiną, kuris sunkiais išmėginimų laikais rašė:

    Už laimę gyventi,
    Už džiaugsmą išlikti –
    Šaukit visi, kas nenorit išnykti!

Tebūna ir šis Sąjūdžio Gimtadienio minėjimas mūsų šauksmas apie tai, kad mums ne vis vien, kas ir kokiais metodais siekia užvaldyti mūsų Valstybę, mūsų protus, mūsų siekius, mūsų Tautos ateitį. Mes privalome pasiekti, kad mūsų, vykdytojų, visuomenė vėl taptų savo Valstybę ir Tautą kuriančia visuomene, kad būtų atnaujintas valdžios ir visuomenės dialogas, kad mūsų valdžia tarnautų ne oligarchams, bet visuomenei.

Mes neturime kito kelio, išskyrus vienintelį: Lietuva buvo, yra ir bus!

Ačiū už dėmesį.

Linkiu ištvermės eisiantiems šiuo kūrybos keliu!

Linkiu amžiams laisvos Lietuvos!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Reikia prisipažinti,kad       2018-06-6 21:28

aš tai kažkada tikėjau V.Landsbergiu,nors pati partija buvo nesimaptiška.Reikia pripažinti ,kad jaučiamės apgauti,stipriai apgauti.“Jūs pažinsite juos iš vaisių”...

Vytautas Vyšniauskas ir Romas Pakalnis        2018-06-6 20:26

Vienminčiai tiesoje.

Labai išmintinga ,       2018-06-6 13:36

pasverta kalba,kur kiekvienas žodis svarbus.


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Kaip katalikai gundomi balsuoti už Ingridą Šimonytę

Algimantas Rusteika. Gal jau laikas?

Vincentas Vobolevičius. Lietuviai nesirūpina dėl savo pensijų. Ar tai blogai?

Žino, ką sako? „Mus tebesieja bendra konservatizmo pasaulėžiūra“... – suokia Jaunėlis Adomėnui, ir šiam darosi aišku: lauk politinio chaoso valstybėje

Benas Ulevičius. Bičiuliai katalikai, ramiai, ramiai…

Robertas Grigas. Šai ko reikia Lietuvai

Geroji Naujiena: Esame mylimi Dievo vaikai

Joana Noreikaitė. Ir vėl gegužės 17-oji – valstybės gėdos diena

Rūta Visocnik. Vietinė oligarchija ir toliau dusina Kauną su pačių kauniečių palaiminimu

Vytauto Radžvilo pasisakymai LRT radijo debatuose

Britų vyriausybė: „Krikščionių persekiojimas – beveik genocidas“

Nuo bačkos. A. Navickas: I.Šimonytė yra empatiška, išmintinga, turi labai gerą humoro jausmą, su kiekvienu bendrauja labai pagarbiai ir nedėvi kaukių

Algirdas Endriukaitis. „Civilizacijų niekas nesunaikina, jos baigiasi savižudybe“

Rasa Čepaitienė. Apie politinių debatų virtuvę iš vidaus

Darius Kuolys. Vieno vaiko istorija

Liudvikas Jakimavičius. Sofistinis klausimas

Rasa Čepaitienė. Šuniukas Grikis ar Žirniukai?

Tomas Viluckas. Nuo kada įrašai FB ar moralinė parama visuomeniniam judėjimui yra „aktyvus dalyvavimas politikoje“?

Povilas Gylys. Klausimas: ar dvaras tikrai diktuoja Bažnyčiai?

Ramūnas Aušrotas. Truputis džiazo apie krikščioniškas vertybes ir bendrąjį gėrį

Arvydas Daunys. Jei bijotės, kad prezidentas Nausėda gali atimti jūsų pinigus, rinkitės… Nausėdą

Rasa Čepaitienė. Apie krikščionybės santykį su didžiosiomis dabarties ideologijomis

Kandidatai į Europos Parlamentą įsipareigojo remti šeimai palankią politiką

Rasa Čepaitienė, Romas Pakalnis. Istorinio teisingumo klausimas

Rasa Čepaitienė, Romas Pakalnis. Istorinio teisingumo klausimas

Vytautas Radžvilas. Baltijos „tyrimai“ ir užsakovų agonija

Antrieji kandidatų į EP turą debatai LRT: susitinka A.Guoga, V.Mazuronis, A.Paulauskas ir V. Radžvilas

Rūta Visocnik. Atgal į ateitį ar pirmyn į praeitį?

Vidas Rachlevičius. Ar jau įsidiegėte naujausią savicenzūros versiją?

Darius Kuolys. Apie bene didžiausią istorinį Dalios Grybauskaitės palikimą Lietuvai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.