Socialinė politika, Ekonominė politika, Aplinkosaugos politika

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Tiesos.lt siūlo   2021 m. lapkričio 29 d. 11:21

3     

    

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

lrt.lt

Įstatymo projektas dėl automobilių kasmetinio taršos mokesčio Vyriausybei pritarus nukeliavo į Seimą. Tačiau naujojo mokesčio ryšys su tikslu, dėl kurio jis įvedamas, labai prieštaringas. Teršalai sukuriami, kai automobiliai degina degalus, o apmokestinamas ne jų naudojimas, bet turėjimas.

Žinoma, jei neturėsi automobilio, jis ir neterš. Tačiau atvirkščias priežastingumas, jeigu turi, tai ir terši, tėra logikos klaida. Taigi, šį mokestį taiklu būtų vadinti nebent potencialios taršos mokesčiu. O kaip patiktų, jeigu tektų mokėti mokestį nuo potencialių pajamų ar turto, t. y. kurį jūs galbūt uždirbsite, o gal ir ne?

Juo labiau kad mokestį numatoma diferencijuoti priklausomai nuo automobilio techninių parametrų. Didesnis mokestis dažniausiai senesniems, mažesnis naujesniems, o naujausiųjų savininkai visai nemokės. Žmonės netruko tokį mokestį pavadinti turto mokesčiu skurdžiausiems, kurie nesugeba nusipirkti modernesnių automobilių.

Yra pavojus, kad vargingesnieji, neturintys iš ko pirkti degalų, mažai važinėjantys ir mažai teršiantys, sumokės didžiąją dalį to mokesčio. O iš didelių pajamų naujus automobilius ir daug degalų perkantieji daug važinės jo išvengdami. Jiems keliuose bus dar erdviau, kai dalis kukliai uždirbančiųjų ar iš pensijos gyvenančiųjų nebesipainios net retkarčiais, nes dėl mokesčio automobilių visai atsisakys.

Kai tik stinga loginių argumentų, neretai padeda Europos Sąjungos autoritetas – „ne, ne mes tai sugalvojome, o ES“. O šio mokesčio kritikams ministras dar gali pagrasinti ir šimtamilijoninėmis Europos Komisijos baudomis Lietuvai už nepakankamą taršos mažinimą.

Tačiau vertėtų į ES nežiūrėti kaip į išorinę prievaizdos instituciją, bet pasijusti jos viduje ir kelti klausimą apie teisingesnį taršos mažinimo naštos pasidalijimą ES viduje. Šiuo atveju – naudojimosi automobiliais ribojimą. Žinoma, kad tiesiausias kelias sumažinti taršą yra taršos šaltinio apmokestinimas. Šiuo atveju – deginamus degalus. Tam ir yra akcizo mokestis.

Deja, nors akcizai degalams ES šalyse ir diferencijuoti, degalų kainų skirtumai vis tiek labai menki. Nepalyginami su gyventojų kainų skirtumais. Rytinių ES narių gyventojų mėnesinių pajamų mediana 720 eurų, o vakarinių – 1 840 eurų. O litro benzino kaina tesiskiria 27 centais. Pajamos skiriasi du su puse karto, o benzino kaina tik 20 proc. (1 pav.).

Taigi, ES vakariečiai, kitoms sąlygoms esant lygioms, pajėgia nusipirkti ir sudeginti dukart daugiau degalų nei rytiečiai. Jeigu norima finansinėmis paskatomis paveikti gyventojų elgesį, kad jie mažiau terštų degindami automobilinius degalus, mokesčių dydį reikia sieti su pajėgumu juos mokėti. Rytų europiečiams, taip pat ir lietuviams, degalų kainos yra ir taip didžiulė našta dėl menkų pajamų. Todėl vienintelis klimatui draugiškos raidos kelias būtų ne dar labiau branginti jų mobilumą mokesčių lazda, bet gundyti švaresniu, patogesniu ir pigesniu viešuoju transportu.

Dar labiau didinti akcizus degalams turtingose šalyse, kad jų kainos diferencijuotųsi daugmaž pagal šalių gyventojų perkamąją galią, nėra išeitis. Kai degalų rinka bendra, turtingose ir brangiose šalyse būtų vengiama juos pirkti. Kaip papildomai apriboti turtingųjų ES šalių gyventojų naudojimąsi automobiliais, turėtų būti tų šalių vyriausybių ir Europos Komisijos galvos skausmas. O mūsų valdžios – kaip apsaugoti savo nelabai klestinčius gyventojus nuo mobilumo skurdo.


1 pav. Namų ūkių pajamos ir benzino kainos ES regionuose. Komentaro autoriaus pav.

Jei jau nepasiseka mokesčio pagrįsti kaip tiesiogiai mažinančio taršą, jis susisiekimo ministro teikiamas kaip automobilių parką atnaujinantis instrumentas. Ministras tikisi, kad vien dėl pagąsdinimo mokesčiu per porą metų žmonės parduos taršius, nusipirks švarius automobilius ir to nelogiško mokesčio išvengs.

Tikrai? Jei prasidėtų masinis taršiųjų pardavimas, kas juos pirktų ir už kiek, jei pirktų? Ir kas būtų su netaršiųjų kainomis, kai valdžia paragina daugiau pirkti? Taršieji paspartintai pigs, švarieji brangs. Taigi, valdžia vien savo kalbomis kuria automobilių rinkoje padėtį, kuriai esant automobilį pasikeisti kaip tik bus sunkiau.

Automobilių parkui atnaujinti labiausiai tinka rimtas registracijos mokestis, nes jis pabrangina taršesnius automobilius tik tiems, kurie nusprendė pirkti automobilį ir be valdžios raginimo. Tokio mokesčio taikymas skatintų nuoseklų teigiamą automobilių parko struktūros pokytį.

Žinoma, svarbu ne tik mokesčio taikymas, bet ir jo dydis, kuris turėtų poveikį vartotojų elgsenai. Tam reikia tyrimų, deja, visuose siūlymuose mokesčių dydžio skaičiai kabinami nuo lubų. Nenuostabu, kad apie tokių mokesčių poveikį telieka fantazuoti. Ir viešos diskusijos skęsta skirtingose vizijose, kurios tik supriešina visuomenę. Nėra jokių įrodymų, ar mokesčiais siekiamas gyventojų elgsenos pokytis, o tuo pat metu ir taršos pokytis bus.


2 pav. 95-o benzino kiekis, kurį galima nusipirkti už mėnesio pajamas, litrai. Komentaro autoriaus pav.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

sermėginis iš Baisogalos       2021-11-30 17:14

  Ne taršos mokestis , o biedniokų ( ubagų ) mokestis. Ar daug ( riebuilis gedviliukas) ( suskaičiavo , atliko stebėjimų ), regionu bidniokų važineja po Vilnių , Kauną ir panašiai? Pakalbekite su baisogaliečiais apie šią šeiminelę

Skirmantė       2021-11-30 3:21

ką čia besakyt? teroristinės valdžios mokestis baudžaiunininkams. kam mes gyvename? ne sau , žinoma, gyvename tik pono geroveijie galėtų nustoti pūsti arabiškas pasakas apie klimato tausojimą, nes niekas netiki kad autistė paauglė gali vairuoti senius biznierius ir verslininkus pasaulio forumuose. greičau pasaulio forumai sumanė suėsti globalų baudžiauninką, na bagą ir ub agą.

Žodžio laisvė...       2021-11-29 13:47

Valdiškos struktūros pučiasi kaip tešla šiltoje vietoje.Kaip jai patogiai gyventi.O gi sugalvoja įvairius mokesčius.Amžinoji žemė,namai miestuose ir kaimuose,automobi-
liai…Ką dar sugalvos apmokestinti ?Orą,lietų,vėją.O dar vėliau -kelnių mokestį
ar plaukų mokestį???Už tai ir veržiasi pavadovauti valstybei vidutinybės,kad pagyventi patogiai ir sočiai.Dabar jau šiukšlės tapo auksinėmis,net bakužė kaime
su savo kvadratais mafijoms neša pelnus,nors bakužėje gyvena senutė ir kelios pelės su katinu.O kvadratai tikri ar tariami ,net priemenės su gonkomis naudingi plėšikams.
Kreivų veidrodžių karalystėje bujoja melas ir apgaulė,nepažabotas siekis norui
gyventi kitų sąskaita.Visagalė apgaulė... Ir visi Dievui tiki,nebijo jo bausmės.
Kodėl?

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.