Socialinė politika, Ekonominė politika

Romas Lazutka: Lietuva socialinės apsaugos srityje vėluoja 60 metų

Tiesos.lt siūlo   2021 m. lapkričio 4 d. 9:35

3     

    

Romas Lazutka: Lietuva socialinės apsaugos srityje vėluoja 60 metų

lrt.lt

Pastarieji 20 metų Lietuvoje tikrai primena 20 a. 6–7 dešimtmečius Vakarų Europoje, dar vadinamus gerovės valstybės aukso amžiumi, nes per 20 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje vidutiniškai augo 5,2 proc. Nuo 2010 m. lietuvių algos ir bendros namų ūkių pajamos padvigubėjo, o kainos išaugo tik 20 proc. Tuomet Maršalo planas pokarinėje Europoje, dabar Lietuvos pramonės eksportas į turtingų šalių rinkas ir ES finansinė parama reikšmingai sustiprino ūkį ir pagerino gyventojų materialinę padėtį.

Galėtume sakyti, kad COVID-19 nelabai sutrukdė Lietuvos ekonomikos aukso amžių. Tuo mes tikrai galim džiaugtis. Nors per pastaruosius 30 metų Lietuva tikrai padarė didelę pažangą, tam tikros socialinės politikos problemos liko neišspręstos.

Pirmiausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – skurdo ir pajamų apsaugos problema. Lietuvoje skurdas vis tiek pat išplitęs, pajamos netapo geriau apsaugotos, kai gyventojai susiduria su socialinėmis rizikomis.

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, daug kam gali pasirodyti, kad Lietuvos istorija šiems pokyčiams turėjo didžiausią įtaką, tačiau daryti tokią prielaidą būtų klaidinga. Turim pavyzdžių šalia – Lenkija, kuri pastaraisiais metais smarkiai mažina skurdo lygį, Airija ir kai kurios kitos šalys, nepriklausomai nuo jų istorijos, ar tai būtų Slovakija, ar Suomija, jų skurdo lygis gerokai žemesnis. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje mes galime sumažinti skurstančių žmonių skaičių.

Dabar, deja, pagal šį rodiklį esame nelabai europietiška šalis. Galbūt tai lemia dažnai minimas lygių galimybių prioritetas prieš rezultatų lygybę, kurios link vestų didesnis vertikalus pajamų perskirstymas ir kurio vis dar vengiama. Vidutiniškai per mėnesį vieno suaugusio šalies gyventojo skiriamos lėšos socialinei pašalpai tėra 2,3 euro. Ir ši suma tikrai nėra adekvati nacionalinei minimalių pajamų garantijų sistemai užtikrinti.

Dar viena problema, su kuria susiduriama Lietuvoje – lygių galimybių klausimas. Galimybė gyventi tam tikrą metų skaičių. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje mes turim didžiulę problemą – lietuviai vyrai vidutiniškai gyvena 5 metais trumpiau nei čekai, 10 metų trumpiau nei suomiai. Nors moterų gyvenimo trukmės nukrypimai nuo šių šalių yra mažesni, bet tai yra galimybė gyventi, o kas gali būti svarbiau už galimybę gyventi? Ir tikrai galimybės yra nelygios. Deja, Lietuvoje neturim pakankamai duomenų ir tyrimų, kad galėtume pažvelgti į nelygybę ir kitu aspektu, t.y. gyvenimo trukmė ne tik pagal lytį, bet ir pagal ekonominį statusą.

Ekonominio statuso svarba atsispindi ir Lietuvos švietimo sistemoje. Galimybė studijuoti Lietuvoje yra didelė, daug jaunų žmonių renkasi studijas aukštosiose mokyklose, daug žmonių turi universitetinį išsilavinimą. Tačiau į universitetą patekti iš aukščiausio socialinio ekonominio statuso šeimos galimybė yra apie 8 kartus didesnė, negu iš žemiausio socialinio ekonominio statuso šeimos. Tai yra didžiulis skirtumas.

Kita vertus, o kiek iš tų skirtingų visuomenės grupių patenka į mokamas ir į valstybės finansuojamas vietas? Skaičiai rodo, kad 5 kartus daugiau aukščiausio socialinio ekonominio statuso asmenų pasinaudoja valstybės finansuojamomis vietomis. Ir tik labai nedidelė dalis tomis vietomis pasinaudoja iš žemiausią socialinį ekonominį statusą turinčių šeimų.

Norint pamatyti, su kokiomis problemomis susiduria mūsų socialinės apsaugos sistema, mums reikia atkreipti dėmesį į tris rodiklius. Pirmasis – BVP vienam gyventojui. Pagal šį rodiklį Lietuva yra gana aukštai pakilusi ES. Antrasis – individualus vartojimas, kiek lietuviai vartoja apmokėdami savo sąskaitas kortele ar grynais. Pagal šį rodiklį Lietuva yra dar aukščiau pakilusi, lyginant su kitomis ES šalimis. Trečiasis – Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai.

Deja, pagal šiuos duomenis Lietuva yra labai žemai. Ir štai, jeigu mes vėl žvelgiame į istoriją, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2020 m. buvo tik 12,3 proc. BVP. Tai yra 1960 m. Vakarų Europos lygis. Lygiai toks pat skaičius buvo 1960 m. Danijoje. Kažką reikia keisti. Su socialine apsauga vėluojame 60 metų. Tai yra labai grubus lyginimas. Bet gal jo ir reikia, kad atkreiptume dėmesį į save ir šiuo atveju – į socialinės apsaugos dalykus.

Pirmiausia reikia indeksavimo, kad žmonių pajamos nekristų žemiau skurdo ribos. Keisti socialinės pašalpos ir teisių į kai kurių paramos išmokų indeksaciją. Taip pat reikia paspartintai didinti pensijas, nes tiesiog didinimo nepakanka. Vidutinė pensija negarantuoja skurdo ribos įveikimo.

Sprendimo būdų reikia ieškoti ir mokesčių sistemoje – Lietuvos valstybės pajamos iš mokesčių yra apie 30 proc., pastaraisiais metais situacija šiek tiek gerėja, paaugo pusantro procentinio punkto. Dedamos pastangos. Bet istoriškai tai yra 1950–1960 m. Vakarų Europos lygis, kai mūsų ekonomika yra jau 1990 m. Mokesčius reikia pertvarkyti, tai yra Finansų ministerijos atsakomybė. Tam reikia drąsos, tam reikia studijų, reikia mokslininkų, kurie stumtų finansų ministrus į priekį, drąsiai eiti ir rinkti mokesčius iš tų, kurie pajėgūs mokėti.

Taigi tokia būtų diagnozė: akivaizdus ekonomikos augimo ir socialinės raidos disbalansas. Nelygiomis galimybėmis socialinio ekonominio statuso pagrindu mažai domimasi (reikia daugiau tirti / testuoti). Nelygios galimybės ir pajamų nelygybė susijusios, mažindami pastarąją galime tikėtis lygesnių galimybių. Jei žmonių didesnės pajamos, jie ir sveikiau maitinsis, ir daugiau judės, ir jų vaikai turės didesnes galimybes studijuoti. Yra socialinių išmokų spragų.

Socialinė apsauga atsilieka nuo individualaus vartojimo augimo – ją reikia finansuoti daugiau. Minimalių pajamų garantijos yra nepakankamos (reikia ekstremaliame skurde esančius gydyti – didinti socialinę paramą ir minimalią algą sparčiau, švelninti pajamų skurdą). Ilgą laiką Lietuvoje minimali alga atskaičius mokesčius yra žemesnė nei skurdo rizikos riba.

Problemų yra daug ir žvelgiant iš istorinės perspektyvos Lietuva dar turi kur pasistiebti, tačiau tam jėgų mes turime, tereikia atkreipti dėmesį į mokslą ir pasistengti surasti daugiau sąveikos taškų. Ir tą reikia daryti toliau ir drąsiau.

Tekstas parengtas pagal profesoriaus Romo Lazutkos pranešimą „Lygios galimybės, pajamų apsauga ir skurdo švelninimas Lietuvos socialinėje politikoje: testuoti, vakcinuoti, gydyti“, skaitytą 2021 m. spalio 22 d. socialinės politikos konferencijoje.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2021-11-4 19:14

2021 vasaris
Įspėjimas valstybinių įstaigų tarnautojams

Apie katastrofą

Lietuva - sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje taikos metu. Bemaž, pusė darbininkų išvyko svetur gyventi bei dirbti ir bijo sugrįžti todėl, kad Lietuvoje yra naudojamos mokesčių taisyklės – plėšikiškos. Tai yra akivaizdžiai matoma, paskaičiavus surinkto biudžeto dalį, tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų). Lyginant su Jungtine Karalyste (JK), plėšikiškai surinktas biudžetas Lietuvoje yra perteklinis, bemaž, dviem milijardais eurų. Todėl, Lietuvoje yra galimybė bei gyvybiškai svarbi būtinybė:
1) panaikinti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD);
2) panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms maisto prekėms, vaikiškiems drabužiams bei avalynei;
3) panaikinti “sodros įmokų grindis”, taikomas nuo 2018 sausio 1;
4) atsisakyti visokiausių naujų mokesčių prisigalvojimo.

Įspėjimas valstybinių įstaigų tarnautojams

Mokesčių pertvarkymui, finansų ministerija pakvietė susiburti į darbo grupę iš prezidento kanceliarijos, vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų ir kitokių įstaigų. Jei ši darbo grupė nepaisys aukščiau išvardintų visų keturių patarimų, prezidente Gitanai Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, valdančiųjų partijų vadovai ir kiti bendradarbiavusieji būsite apkaltinti įžūliu bei nusikalstamu plėšikavimu ir gyventojų (iš)varymu iš Lietuvos.

Priedai, kad suvokti plėšikišką biudžeto surinkimą Lietuvoje

Numeris 1. Jungtinėje Karalystėje darbininkui:
– tenka į rankas 1432.97€ (iš mažiausios algos dydžio);
– reikia sumokėti 182.45€ mokesčių (nuo mažiausios algos dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkui:
– tenka į rankas 447.23€ iš MMA dydžio;
– tenka sumokėti 159.77€ mokesčių nuo MMA dydžio.
Jei kitaip, Lietuvoje surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
(2020 kovo skaičiai)
Numeris 2. Jungtinėje Karalystėje:
– PVM yra 20%;
– PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (nedarant biznio iš maisto prekybos);
– PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (nedarant biznio iš tėvų, auginančių vaikus).
Numeris 3 (apibendrinimas). Tai ko nėra JK, Lietuvoje nežmogišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
1)  2018 metais, buvo plėšikiškai surinktas PSD iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų – 1264013917€  (duomenų šaltinis – lietuvosfinansai.lt);
2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę;
3) nuo 2018 sausio 1, iš mažesnio nei MMA dydžio plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos - taip vadinamosios „sodros įmokų grindys” (lukašenkiškas dykaduonių mokestis), kai reikia mokėti įmokas nuo MMA dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA.
Kodėl daromi palyginimai su JK? Todėl, kad daugiausia Lietuvos skurstančiųjų gyventojų pasirinko išgyvenimą toje buvusioje ES karalystėje, palygindami bei svarstydami gyvenimo ir veiklos sąlygas. JK ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
_________________________
Romai Lazutka, šis įspėjimas ir tau, kad kliedesių nerašinėtum ir žmonių nemulkintum sapaliodamas per televizijas.

tiek       2021-11-4 16:45

brangus pilieti , Lazutka. Išvardytai problemai yra labai konkreti , Tamstos , niekaip ,niekad nepažymėta priežastis: socialinės politikos dugnas Lietuvoje yra sąlygotas nuolatinio LLRI , verslo statytinių , reikalavimo - “mums reikalinga konkurentabili (t.y. pigesnė nei bet kur) “darbo jėga”. Kodėl to įkyriai “nepastebi”?

Žodžio laisvė...       2021-11-4 14:59

Mažiau taškykit valstybės biudžetą,mažiau vokit,tuomet daugiau pinigų liks skurde
esantiems.Lakstot po pasaulį ,maitinatės marcipanais,važinėjat brangiausiomis valdiškomis mašinomis ir kortežais,algos iškilę į padangę.Niderlandų premjeras važinėja dviračių ,o mūsų Pišą vežioja net kortežas.Blogai,kai iš ubago pasidaro ponas,tai jis nežino kaip susimažinti apetitus.

Rekomenduojame

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.