Dienos aktualija, Istorija

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. lapkričio 23 d. 21:48

5     

    

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Atėnų centre esančiose kapinėse, kurios kiek primena Rasų kapines Vilniuje, yra Zygmanto Mineikos (1840–1925) kapas. Nedaug trūko, kad šio žmogaus palaikai būtų buvę atrasti Gedimino kalno šlaite kartu su kitų dvidešimties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikais, kurių iškilmingos valstybinės laidotutuvės šiandien vyksta Vilniuje.

Zygmantas Mineika, vienas iš sukilėlių būrių vadų, buvo tarp tų dvidešimt dviejų Vilniuje mirties bausme nuteistų sukilėlių. Egzekucija įvykdyta 21-am ir tik jis vienintelis jos išvengė. Istorikai teigia, kad Z.Mineikos motina jį išpirko už milžinišką tais laikais pinigų sumą – 9 tūkstančius rublių. Mirties bausmė pakariant jam buvo pakeista į 12 metų katorgą Sibire, tačiau varomas etapu į Tobolską sugebėjo pabėgti į Prancūziją. Iš ten vėliau išvyko į Otomanų imperiją. Kadangi St.Peterburge buvo baigęs karo inžinerijos studijas, skirtingose Otomanų imperijos žemėse Z.Mineika dirbo pagal specialybę iki 1890 m. Tačiau daugiausia laiko jis praleido graikiškose Otomanų imperijai priklausiančiose žemėse. 1880 m. Z. Mineika vedė Persephone Manari – Graikijos šiaurės vakaruose esančio Janinos miesto mokyklos direktoriaus dukrą.

Prasidėjus turkų ir graikų karui, Z.Mineika nedvejodamas stojo graikų pusėn ir nuo to laiko iki mirties gyveno ir dirbo Graikijoje užimdamas labai aukštas pareigas. Graikijoje Z. Mineika gyveno 33 metus (be ko kito, atkasė Dodonės Dzeuso šventyklą, buvo spaudos korespondentas pirmosiose Olimpinėse žaidynėse Atėnuose), nuo 1877 metų buvo Graikijos kariuomenės generalinio štabo narys ir topografijos skyriaus viršininkas. Už didelius nuopelnus Graikijos valstybei 1910 metais Z. Mineikai buvo suteiktas Graikijos garbės piliečio vardas. 1911 ir 1922 metais lankėsi Vilniuje, padovanojo Vilniaus universitetui numizmatikos rinkinį.

Graikijoje Z. Mineika labiau žinomas dar ir dėl to, jog su jo vardu Graikijoje siejama Papandreou politinė dinastija. Z. Mineikos dukrą vedė Georgios Papandreou (1888–1968). Z.Mineikos žentas G.Papandreo net tris kartus buvo Graikijos premjeru, vėliau tėvo pėdomis sekė jo sūnus, Z.Mineikos anūkas Andreas Georgios Papandreou (1919–1996), kuris ne tik kelis kartus, kaip ir jo tėvas, buvo premjeru, bet ir vienas iš socialdemokratų partijos PASOK steigėjų. Vėliau Papandreou politinės dinastijos liniją pratęsė A. G. Papandreou sūnus, Z.Mineikos proanūkis George Andreas Papandreou (gimė 1952 m.), kuris vienu metu buvo Graikijos užsienio reikalų ministras, o 2009–2011 m – šalies ometiniai Lietuvos ir Graikijos užsienio reikalų ministrai aplankė Papandreou proprotėvio, Z.Mineikos tėvo Stanislavo Mineikos kapą Vilniuje.

Taigi, kitą kartą viešėdami Atėnuose aplankykite vieno iš 1863–1864 metų sukilimo būrio vadų kapą Atėnų centrinėse kapinėse. Jo kapo Nr. yra 6-251.

#LietuvaGraikijoje

* * *

A state funeral ceremony for the leaders and participants of the 1863-1864 insurrection – or the January Uprising – is held in Vilnius today, attended by the Lithuanian and Polish presidents.

It could well have happened that the remains of this man, who rests in peace today in the First Cemetery of Athens, would have also been among those found on the slope of the Hill Gediminas in the center of Vilnius two years ago. Zygmunt Mineyko, one of the rebel platoon commanders, was among those twenty-two rebels sentenced to death in Vilnius. There were 21 executions, and he was the only one who escaped it. Minneika’s mother bought him out for an enormous amount of money in those days, 9 thousand rubles. The death penalty was changed to a 12-year-old cathorg in Siberia but he managed to escape, and, eventually, ended up in Greece.
Zygmunt Mineyko later became a naturalized Greek citizen and a public figure in Greece. His son-in-law Georgios Papandreou, his grandson Andreas Papandreou and his great-grandson George Papandreou all became Prime Ministers of Greece.

The #JanuaryUprising was the largest of all insurrections during the 123 years of partitions of the Polish-Lithuanian Commonwealth. This uprising helped to shape national movements of several nations and occupy an important place in the history of region.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tvankstas       2019-11-28 19:38

14:37 -dėkoju už nuorodą.
Labai puikiai sulenkėjusi giminėlė AK dalyvavo, atliko ir etninį Vilniaus valymą nuo lietuvių (geras lietuvis - negyvas lietuvis) su ‘Ostrabrama’ operacija 1944 m. liepos mėnesį, kol arm. gen. I. Černiachovskis, neapsikentęs žudomų lietuvių lyg kiškių, 1944.07.17 įsakė nuginkluoti AK, įskaitant ir Zygmunt Komorowski, būsimo Lenkijos prezidento Bronislaw Komorowski tėvą.

Mineikos giminė       2019-11-26 13:37
stasys        2019-11-24 20:40

Vertingas pasakojimas .smile

Žodžio laisvė...       2019-11-24 8:19

Lietuva,didžiuokis savo vaikais…,kurie nedarė Tau gėdos.

Tik nereikia seilėtis       2019-11-24 0:24

Palikuonis didelės garbės Graikijoje nenusipelnęs, o Vilniuje, savo pagarsėjusių akovcų giminėlės apsuptas, lietuvių kalbą girdėdamas, iš protokolinio mandagumo turėjo dantis sukandęs pratylėti.


Rekomenduojame

Verta pažiūrėti. „Kapitolijaus šturmas“ garsiojo prokuroro ir buvusio Niujorko mero Rudolfo Džulianio akimis

Andrius Švarplys. Viena replika apie Laimos Kreivytės pranešimą Santaros Šviesos Vilniaus klubo diskusijoje apie ateities Lietuvą

Vytautas Sinica apie socialinių tinklų cenzūrą: pasirodo, viskas yra dar blogiau

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.