Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geroji Naujiena

Roberto de Mattei. Pranciškus pradėjo karą, kuris baigsis Tradicijos triumfu

Tiesos.lt siūlo   2021 m. liepos 21 d. 19:17

17     

    

Roberto de Mattei. Pranciškus pradėjo karą, kuris baigsis Tradicijos triumfu

Katalikų Tradicija

Popiežiaus Pranciškaus 2021 m. liepos 16 d. paskelbto motu proprio Traditionis custodes tikslas yra užgniaužti bet kokią ištikimybę tradicinei liturgijai, tačiau iš tikrųjų tai įžiebs karą, kuris neišvengiamai baigsis Bažnyčios Tradicijos triumfu.

Kai 1969 m. balandžio 3 d. Paulius VI patvirtino Novus Ordo Missae, jis galvojo, jog po kelių metų iš tradicinių Mišių bus likęs tik atsiminimas.  Bažnyčios ir modernaus pasaulio susitikimas, kurio „integralaus humanizmo“ vardu siekė Paulius VI, numatė viso „konstantiniškos“ Bažnyčios palikimo išnykimą. Būtent taip ir atrodė – kad senovinis Romos ritas, šv. Pijaus V atstatytas 1570-aisiais po praūžusio protestantų liturginio siautėjimo, yra pasmerktas išnykti.

Tačiau dar niekada spėjimas nepasirodė toks klaidingas. Šiandien seminarijos kenčia nuo pašaukimų stygiaus, o parapijos tuštėja, kartais apleidžiamos ir pačių kunigų, paskelbiančių apie santuoką ir grįžtančių į civilinį gyvenimą. Priešingai, vietos, kuriose švenčiama tradicinė liturgija ir skelbiamas visų laikų tikėjimas ir moralė, yra pilnos tikinčiųjų ir joms netrūksta pašaukimų. Tradicinės Mišios reguliariai aukojamos 90 valstybių visuose pasaulio žemynuose, o juose dalyvaujančių tikinčiųjų skaičius auga metai iš metų, stiprėjant tiek Šv. Pijaus X brolijai, tiek ir Ecclesia Dei institutams, įkurtiems po 1988 metų. Šį augimą dar labiau paspartino koronavirusas, kai po Komunijos dalijimo į rankas įvedimo daugybė tikinčiųjų pasibjaurėję tokia desakralizacija paliko savo parapijas ir prisijungė prie bendruomenių, kur Šventoji Eucharistija ir toliau teikiama ant liežuvio.

Šis sielų judėjimas gimė kaip reakcija į tą „formos nebuvimą“ naujojoje liturgijoje, kurį Martinas Mosebachas gerai aprašė savo esė „Beformystės erezija“. Progresyvūs autoriai, tokie kaip Adrea Riccardi iš Šv. Egidijaus bendruomenės, skundžiasi dėl Bažnyčios socialinio išnykimo, bet viena iš to priežasčių kaip tik ir yra naujosios liturgijos negebėjimas patraukti ir perteikti šventumo ir transcendentiškumo. Tik absoliučiame dieviškame transcendentiškume išreiškiamas Dievo ir žmogaus absoliutus artumas – taip pastebėjo kardinolas Ratzingeris savo knygoje, kurią prieš išrenkant popiežiumi pavadino „Įvadu į liturgijos dvasią“. Tuometinis Tikėjimo kongregacijos prefektas, visuomet savo domėjimosi centre laikęs liturgiją, po tapimo popiežiumi Benediktu XVI, 2007 m. liepos 7 d., išleido motu proprio Summorum Pontificum, kuriame senoviniam Romos ritui (deja, pavadintam „ekstraordinarine forma“) sugrąžino visaverčio piliečio teises, kurios nors teisiškai niekada nebuvo atimtos, de facto buvo pasiglemžtos keturiasdešimt metų.

Summorum Pontificum prisidėjo prie tradicinių Mišių centrų suklestėjimo ir aukšto lygio studijų apie senąją ir naująją liturgiją gimimo. Jaunų žmonių judėjimą už tradicinės liturgijos atstatymą lydėjo tokia gausybė naujos literatūros, kad visos jos čia paminėti neįmanoma. Užteks tarp naujausių darbų paminėti Abbé Claude Barthe darbus Histoire du missel tridentin et de ses origines ir La Messe de Vatican II. Dossier historique; Michaelo Fiedrowiczo darbą The Traditional Mass: History, Form, and Theology of the Classical Roman Rite ir Peterio Kwasniewskio Noble Beauty, Transcendent Holiness: Why the Modern Age Needs the Mass of Ages. Progresyviajame lauke tokio lygio studijų nerasime.

Susidūręs su šiuo kultūrinio ir dvasinio atgimimo judėjimu, popiežius Pranciškus reagavo liepdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijai išsiuntinėti vyskupams klausimyną apie Benedikto XVI motu proprio taikymą. Apklausa buvo sociologinė, bet išvados, kurias Pranciškus iš jos padarė – ideologinės. Nėra reikalo daryti apklausą, kad pamatytum, jog bažnyčios, lankomos liturginei tradicijai ištikimų tikinčiųjų, visada pilnos, o paprastos parapijos vis sparčiau tuštėja. Tačiau savo liepos 16 d. laiške vyskupams, kuris pridėtas prie motu proprio, popiežius Pranciškus tvirtina: „Atsakymai atskleidžia situaciją, kuri mane liūdina, ir įtikina mane, kad yra būtina įsikišti. Deja, pastoraliniai mano pirmtakų tikslai – padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta, jog visi, tikrai trokštantys vienybės, surastų galimybę likti šioje vienyje ar atrasti ją iš naujo – dažnai buvo visiškai atmetami.“ Pranciškus prideda: „Aš nuliūdintas, kad instrumentiškas 1962 m. Missale Romanum naudojimas dažnai charakterizuojamas ne tik liturginės reformos, bet ir paties Vatikano II susirinkimo atmetimu, teigiant, remiantis nepagrįstais ir netvariais argumentais, kad jis išdavė Tradiciją ir „tikrąją Bažnyčią“. Todėl aš priimu tvirtą sprendimą panaikinti visas normas, instrukcijas, leidimus ir papročius, buvusius prieš šį motu proprio.“

Popiežiui Pranciškui neatrodė svarbu įsikišti, kai pleištą į vienybęį įkalė Vokietijos vyskupai, dažnai puolantys į ereziją Vatikano II susirinkimo vardu; jis įsitikinęs, kad vienintelis dalykas, grasinantis Bažnyčios vienybei, yra abejonės Vatikano II susirinkimu, kaip kad jos buvo keliamos ir dėl Amoris Laetitia, iki šiol nesulaukiant atsakymo. Todėl motu proprio Traditionis custodes 1 skyriuje teigiama: „nuo šiol šventųjų Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II patvirtintos knygos, atitinkančios Vatikano II Susirinkimo potvarkius, yra vienintelė Romos apeigų lex orandi išraiška.“

Kalbant iš teisinės pusės, individualaus kunigo laisvės aukoti Mišias pagal liturgines knygas, priimtas prieš Pauliaus VI liturginę reformą, suvaržymas yra aiškiai neteisėtas aktas. Iš tikrųjų Benedikto XVI Summorum Pontificum pakartojo, kad tradicinis ritas niekada nebuvo uždraustas ir kad kiekvienas kunigas turi visišką teisę švęsti jį bet kurioje pasaulio vietoje. Traditionis custodes šią laisvę interpretuoja kaip privilegiją, kurią gali atimti aukščiausias įstatymų leidėjas. Tačiau šis modus procedendi yra visiškai savavališkas, nes tradicinių Mišių teisėtumas nekyla iš privilegijos, o iš subjektyvios individualaus tikinčiojo – pasauliečio, kunigo ar vienuolio – teisės. Benediktas XVI niekada nieko „nesuteikė“, bet tik pakartojo teisę naudoti „niekada nepanaikintą“ 1962 m. mišiolą ir juo dvasiškai mėgautis.

Principas, kurį Summorum Pontificum pripažįsta, yra šv. Pijaus V 1570 m. liepos 14 d. bulės Quo primum nekintamumas. Kaip pastebėjo žymus kanonų teisės žinovas Abbé Raymond Dulac, Pijus V taip pat nesukūrė nieko naujo, o tik atstatė senovinę liturgiją, pripažindamas kiekvienam kunigui teisę ją švęsti amžinai. Joks popiežius neturi teisės panaikinti ar pakeisti rito, kuris siekia apaštališkąją Tradiciją, buvo formuotas daugybę amžių – tokio kaip vadinamasis šv. Pijaus V ritas. Tai patvirtina garsus liturgijos žinovas mons. Klausas Gamberis savo veikale, kurio prancūziškajam leidimui pratarmę parašė kardinolas Ratzingeris (La Réforme liturgique en question, Editions Sainte-Madeleine, 1992).

Šia prasme motu proprio Traditionis custodes gali būti laikomas rimtesniu aktu nei paraginimas Amoris laetitia. Motu proprio ne tik yra kanonų taikymo, kurio nėra posinodiniame paraginime. Amoris Laetitia siekia suteikti prieigą prie Eucharistijos tiems, kurie šios teisės neturi, o Traditionis custodes atima amžinųjų Mišių dvasinį gėrį iš tų, kurie į šį gėrį turi nepaneigiamą teisę ir kuriems jis reikalingas tikėjimo išlaikymui.

Ideologiniai tikslai akivaizdūs ir a priori laikant sektantiškomis tikinčiųjų grupes, prisirišusias prie Bažnyčios liturginės tradicijos. Apie šiuos tikinčiuosius kalbama taip, lyg jie būtų perversmininkai, kuriuos reikia akylai stebėti be jokių teismo kriterijų, jų susirinkimų laisvė suvaržoma ir vyskupams uždraudžiama patvirtinti naujas grupes, taip apribojant įprastą ordinarinę teisę (Kanonų teisės kodeksas, 321 kan.). Iš tiesų tikinčiųjų grupės iki šiol rasdavosi spontaniškai ir tapo kai kurių prašymų leigitimiai vadovybei atstovėmis, bet tai nereiškia, kad jos kažkada buvo „autorizuotos“. Autorizacijos kaip būtino dalyko reikalavimas grupės gimimui reiškia rimtą tikinčiųjų susirinkimų laisvės, kurią skelbė pats Vatikano II susirinkimas, pažeidimą. Be to, Susirinkimo skelbtos idėjos pažeidžiamos ir potvarkiu, kuriuo vyskupai paverčiami paprasčiausiais popiežiaus valios vykdytojais.

Traditionis custodes vėl paryškina popiežiaus Pranciškaus įgyvendinamą galios centralizavimo procesą, nors tai ir prieštarauja jo nuolatinėms nuorodoms į Bažnyčios „sinodalumą“. Teoriškai teisė reguliuoti ekstraordinarinę formą priskiriama „išskirtinai“ vyskupui, bet faktiškai motu proprio apriboja vyskupo diskreciją ir autonomiją, nes skelbia, kad prašant vyskupijos kunigui Mišių celebracijos patvirtinimui neužtenka vyskupo sprendimo, tam visais atvejais reikės prašyti ir Apaštalų Sosto leidimo. Tai reiškia, kad vyskupas negali suteikti autorizacijos (kuri niekur neapibūdinama kaip vyskupo teisė, todėl atrodo, lyg būtų privilegija) savarankiškai, jo sprendimas dar turi būti svarstomas „vyresniųjų“. Kaip pastebi kun. Raymondas de Souza, „įprastai leidžiamos reguliacijos uždraudžiamos; įprastai varžomos reguliacijos skatinamos“.

Tikslas aiškus: laikui bėgant eliminuoti tradicinį ritą ir įtvirtinti Pauliaus VI Novus Ordo kaip vienintelį Bažnyčios ritą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia kantraus nepaklusniųjų perauklėjimo. Todėl, kaip teigiama laiške vyskupams, „gairės, kaip reikia elgtis jūsų vyskupijose, remiasi dviem principais: viena vertus, reikia užtikrinti gėrį tų, kurie įsišakniję ankstesnėje celebracijos formoje ir kuriems laikui bėgant reikia sugrįžti į Romos ritą, patvirtintą šventųjų Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II; ir, kita vertus, reikia neleisti rastis naujoms personalinėms parapijoms, labiau susietoms su individualių kunigų troškimais ir norais nei su realiais „šventosios Dievo liaudies“ poreikiais.

Timas Stanley neklysta savo liepos 17 d. straipsnyje „Spectator“ vadindamas tai „negailestingu karu prieš senąjį ritą“. Benediktas XVI savo Summorum Pontificum viešai pripažino nekintamo Bažnyčios lex orandi, kurio joks popiežius negali panaikinti, egzistavimą. Kita vertus, Pranciškus demonstruoja tradicinio lex orandi atmetimą, o todėl implicitiškai ir lex credendi, kurį senasis ritas išreiškia. Taika, kurią Bažnyčioje stengėsi užtikrinti Benedikto XVI motu proprio, baigėsi; ir Josephas Ratzingeris aštuoneri metai po savo atsistatydinimo yra pasmerktas tapti liudininku karo, pradedamo savo įpėdinio, kaip kokiame graikų tragedijos epiloge.

Ši kova vyksta ant schizmos prarajos slenksčio. Popiežius Pranciškus nori ten nusviesti savo kritikus, versdamas juos faktiškai – jeigu ir ne teoriškai – įsteigti jam besipriešinančią „tikrąją Bažnyčią“. Tačiau jis pats rizikuoja paskęsti šioje prarajoje, jeigu siekia pastatyti Susirinkimo Bažnyčią prieš Tradicijos Bažnyčią. Motu proprio Traditiones custodes yra žingsnis šia linkme. Kaip įmanoma nepastebėti piktos valios ir hipokritiškumo to, kuris siekia sunaikinti Tradiciją vadindamas save „Tradicijos gynėju“? Ir kaip galima nematyti, kad tai vyksta būtent tokiu metu, kai Bažnyčią siaubia erezijos ir visokio plauko klaidos?

Jeigu apibrėžiame smurtą kaip neteisėtą galios panaudojimą, tuomet popiežiaus Pranciškaus motu proprio objektyviai yra smurto aktas, nes jis perdėtas ir išnaudojantis. Bet būtų klaida į šį smurto neteisėtumą atsakyti neteisėtomis pasipriešinimo formomis.

Vienintelis teisėtas pasipriešinimas yra toks, kuris neignoruoja kanonų teisės ir tvirtai tiki Bažnyčios regimumu; kuris nepasiduoda protestantizmui ir nesiekia iškelti popiežių, kovojantį prieš popiežių; kuris valdo savo kalbą ir tramdo netvarkingas aistras, galinčias nuvesti į pykčio protrūkius; kuris nepasiduoda apokaliptinėms fantazijoms ir audros metu išlaiko tvirtą laikyseną; galiausiai, kuris viską stato ant maldos ir remiasi įsitikimu, jog tik Jėzus Kristus ir niekas kitas gali išgelbėti savo Bažnyčią.

Šaltinis: Katalikų Tradicija

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>>> va va       2021-07-25 22:20

tikro bolševiko kalba, maladiec. Tikro komunisto įtūžiu aplok davatkėles. Ei, prie tokio paties komunistuojančio antipopiežiaus atvaizdo pasimelsk. Pameni, kaip kompartija mokino? “Tėve mūsų..... Aš ne jūsų! o kieno gi? ...” Na, toliau pats geriau už mane žinai.

Angliškai neskaitai, bet ir ne tau skirta. Adekvatiem žmonėn - kaip antipopiežius tapo visų kairiųjų vėliavnešiu: https://www.wsj.com/articles/how-pope-francis-became-the-leader-of-the-global-left-1482431940

Šiaip>>>21:18 2021-07-24 9:02       2021-07-25 22:12

“Lietuviškoje” šūdasklaidoje jūs nieko ir nerasite. Ją supirko visokie, atsiprašant, užsienio “verslininkai”. Pirmiausia, kas buvo padaryta - išvaryti bent kiek padoresni žurnalistai. Sunaikinta bent kokia kūrybinė laisvė. O jau rašyti katalikiškai, na, bent kiek sąžiningai yra apskritai uždrausta. Jaunieji chunveibinai aklai seka, ką liepia “vienintelė neklystanti partinė linija”. Apie LTV pskritai nėra kas kalbėti. Nuo atviro sodomijos propagavimo perėjo prie pedofilijos indoktrinacijos.

BEJE, NUO KADA “TIESOS” TAPO “PRAVDA”? Kokio velnio užblojavote ir neleidžiate rašyti komentarų? Tenka ių kito kompiuterio. Visokiems štaziams čia kakoti leidžiate. Ar “Pravda” ir štazius - viena ir ta pati kontora?

Va, va >>>07-24 11:07       2021-07-25 19:10

Tuo ir yra šauni Katalikų Bažnyčia, kad ji nepripažįsta, t.y. labai sunkiai, ir geriau be   jokių mistinių apsireiškimų. Šventos Mišios yra dvasinis išgyvenimas su Gyvuoju Dievu, tad labai, oi kaip labai reikia suprasti kas jose vyksta. O tie, kurie ateina tik atbūti Šv. Mišias, tai vadiname davatkomis, nes miega arba gyvena savame pasaulyje su savo susikurtuoju dievu, kuri vadinama pagonybė. Tai šitai ir norėta išgyvendinti anuo, įžymiuoju ir jums neįtinkančiu, susirinkimu.

>>>07-24 10:07       2021-07-25 19:02

Klystate, nes Bažnyčia nei su kuo nekovoja, o ypač su ideologija. Paversti visus homoseksualais yra tik ideologija kažkieno tai rankose.

gerbiamam" Nepasirašysiu "        2021-07-24 14:38

Tokie kategoriški teiginiai be jokių įrodymų niekuomet neatspindi tiesos.
Nebent jūsų nuomonę ir norus, kad taip būtų

Nepasirašysiu        2021-07-24 13:25

Bažnyčios, įsskyrus labiausiai evangelines, miršta ir, tikėkimės, numirs iki galo, o liks tik labai pakitusia forma bananu respublikose pietų Amerikoje.
Mattei šalyje bažnyčia yra grynai pasaulietinis, didelio turto valdymo ir pinigu plovimo organas - tai jums patvirtins bet kokios socialines klases, bet kokiu politiniu pažiūrų italas.
Netrukus visgi bažnyčia turėtų legalizuoti gėjų santuokas. 80% kunigu - homoseksualus.

> Lina       2021-07-24 11:07

Tamsta, labai klysti, jeigu nori per Šv. Mišias viską suprasti, kad nebūtų ten jokių paslapčių, nes be mistikos palaipsniui nyksta ir tikėjimas į Dievą bei pradedama tikėti tik į mokslą, beje, kas šiais laikais labai sparčiai ir vyksta. Todėl, manau, kad per Šv. Mišias reikėtų patirti ir paslaptingumą (per lotynų kalbą), ir jausmingumą (per lietuvių kalbą).

@ Šiaip>>>21:18        2021-07-24 10:07

Nutylėjimas šiandieniniais svarbiais moraliniais klausimais taip pat yra blogis. Argi Kristus, gyvendamas ant žemės, nesmerkė paleistuvystės, įskaitant ir homoseksualizmą, pagaliau, argi Jis nebūtų pasmerkęs šiandieninės LGBT propagandos ir jos rėmimo? Iš dabartinio popiežiaus pusės šiais klausimais kažkodėl tylu ramu, išskyrus nuolat reiškiamą užuojautą, kad homoseksualistus tam tikra visuomenės dalis vis dar smerkia (tarp kitko, dažniausiai juos smerkia ne už polinkį į homoseksualizmą, bet už šio polinkio propagavimą, kaip normalų ir gerą elgesį). Klausimas, ar tokia popiežiaus ramybė nedžiugina homoseksualistų ir homoseksualizmo propaguotojų - tik retorinis, bet svarbiausiai yra tai, kad ši ramybė, užuot vedusi juos prie susitaikymo su dieviškąją Tiesa, priešingai, tik atitolina nuo Jos (atseit, “klausykite, mus netgi pats popiežius gina, todėl mes esame teisūs, kad visuomenei platiname žinią, jog homoseksualizmas yra normalu!”).

Šiaip>>>21:18       2021-07-24 9:02

Nieko neradau ta tema lietuviškoje žiniasklaidoje. Supraskite, kad jūsų pasakymas “Girdėkite žodžius, bet ir darbus regėkite” tuščia vieta. Girdėti ir matyti reikia širdimi. Ne naujokas esu tikėjime, tad seku visa tai ką daro ir sako popiežius ir nei karto nesu girdėjęs, kad jis būtų nusižengęs ar ką nors pasakęs prieš Šventojo Rašto mokymą ar Katalikų Bažnyčios mokymą. Tad, nepriimtini man kokio tai nors youtube skleidžiami prasimanymai. Taip pat neklausau to, kas yra neoficialu.

Kam pasisekė?       2021-07-23 21:18

Girdėkite žodžius, bet ir darbus regėkite. Apie dabartinį antipopiežių nevarginsiu nuorodomis ir įrodymais. Tik vienas pavyzdys - tas “pranciškus” išdavė sukilusius kubiečius: https://www.youtube.com/watch?v=mqZa91Fyee4

O ko dar tikėtis iš komunistuojančio “popiežiaus”?

Nepasisekė>>>16:45       2021-07-23 20:04

lefedristams sukiršinti popiežiaus emerito su popiežiumi Pranciškumi. Labai stengėsi , bet Dievas neleido. Ir dabar Dievas bus tiesos pusėje. Ar girdite - TIESA nugalės, nes Jėzus yra TIESA.

linai       2021-07-23 16:45

Ratcingerio nušalinimas buvo antikatalikiškas perversmas. Dabartinis antipopiežius gali nebent alų su Leninu gerti. Turėtų apie ką pasišnekėti.

Lina       2021-07-23 13:07

Kartą kunigas br. Julius Sasnauskas, Vilniaus Bernardinuose buvo paprašytas Šv. Mišias aukoti lotyniškai. Sugužėjo pilna koplytėlė tradicionalistų. Vaizdas buvo ne koks, t.y. nebesuvokiau kur esu ir ką ten veikiu. Nesupratau visiškai mišių eigos. Laimei netyčia ar tyčia Juliukas “užstrigo” ir baigė Šv. Mišias žmoniškai. Daugiau tokio dalyko nebepasikartojo, t.y. lotyniokai nebeatėjo su savo reikalavimais švęsti mišias nesuprantamai ir nuobodžiai. Nebereikalo buvo pakeista tokia liturgija, kai eilinis žmogelis negali išgyventi kartu su kunigu Jėzaus kančios ir prisikėlimo slėpinį.  Tad, palaikau popiežiaus sprendimą, nes matosi ko jie siekia, jei ima iškart skelbti karą. Tai daugiau nei nepaklusnumas popiežiui, bet sąmoningas Katalikų Bažnyčios skaldymas.

Jaunius       2021-07-23 12:43

Pamenu mano močiutė, kai ateidavo į bažnytėlę, tai tuoj išsitraukdavo rožančių ir niekaip neatpratinome nuo jo. Nebesuprato, kad reikia dalyvauti Šv. Mišiose atliepiant kunigui.
Tai ko dabar tas tridaliotojas, veikėjas nori? Ir dar koks aršus, mat skelbia karą. Tai ar čia jo tikėjimas iš Dievo? Tikras velnias jį apsėdo.

Ir aš dėkoju Dievui       2021-07-23 10:24

Už tai, kad turime su stuburu popiežių Pranciškų. Tik Dievo Apvaizda sustiprino jį padaryti tokį žingsnį.

Nereikia lia, lia       2021-07-23 10:16

Kad visi tokie būtų ryžtingi, kaip Popiežius Pranciškus. Bloga darosi nuo tų lefendristų. Prikakoja prie durų ir dar skambina, popieriuko, šiknai nusivalyti. Lefebrai prisidengę tradicijų sekėjais, patys skaldo Katalikų Bažnyčią.  Ar tai ne šėtono darbas?

Dėkoju Dievui ir Autoriui       2021-07-23 5:02

už Tiesos ir vilties žodžius. Gal pamažu liausis modernistų, masonų-genderistų ideologija persiėmusių, netikinčių kunigų ir paties popiežiaus Katalikų Bažnyčios griovimas.


Rekomenduojame

Viktoras Jašinskas. Juodasis pirmadienis

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

„Neredaguota“ pokalbis su Aurelijumi Veryga apie pandemija ir politiką

Lietuvos šeimų sąjūdžio tarptautinė konferencija po mitingo: „Valstybių ateitis diktatūros šešėlyje“ (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Kas bandė organizuoti riaušes?

Liudviko Jakimavičiaus pastebėjimas: ant ko tada visas bėdas vers?

Rugsėjo 10 d. mitingo Katedros aikštėje rezoliucija

Mero rinkimai Trakuose. Ramūno Aušroto programa: kaip išspręsti įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas?

Nidos Vasiliauskaitės kalba rugsėjo 10 dienos mitinge Katedros aikštėje (vaizdo įrašas): „Mes nesiderame!“

Rugsėjo 10 dienos mitingo Katedros aikštėje vaizdo įrašas

Vasariški pokalbiai su Dovilu Petkumi. Arkivyskupas ir nuncijus Ukrainai Visvaldas Kulbokas: Šv. Sostas gali būti tarpininku siekiant taikos

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Globalistinė Lietuvos užsienio politika

Vygantas Malinauskas. Kodėl Lietuvai taip nesiseka suvaldyti pandemijos? Palyginimas su kaimynais ir ... Indija

Nida Vasiliauskaitė. Nebijokime. Tai jie tegu bijo

William H. McRaven kalba Techaso universiteto studentams: kaip įveikti pasaulį

Iš propagandos frontų. Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė – net jei sau prieštarauja, vis tiek teisūs, arba Liežuvis – pikčiausias jų priešas

„Neredaguota“ pokalbis su advokatu prof. dr. Ignu Vėgėle. Valstybė ir teisė

Nidos Vasiliauskaitės replika apie netrukus įsigaliosiančius draudimus

Linas V. Medelis. Uždrausti valdantiesiems giedoti himną – Tautišką giesmę

Pandemiją galima valdyti ir kitaip: pranešimų ištraukos ir reportažai iš STI konferencijos „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“

Šiandien legendinio partizano J. Lukšos-Daumanto atminimą istorikai įprasmins tarptautine konferencija apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą

Justas Sakavičius. Dėl ko verta sunerimti VISIEMS

Vesti visuomenę prie Jėzaus: kun. N. Pipiro mintys ir bendražygio dr. D. Stakišaičio prisiminimai minint s. Ados-Benvenutos Urbonaitės šimtmetį

Advokatai J. Sakavičius ir A. Mozeris: nei tarnautojai, nei mokyklų administracijos neturi teisės skatinti mokinius skiepytis be tėvų žinios

Prof. Alvydas Jokubaitis: jei katalikai reikalautų to paties kaip homoseksualai, kiltų skandalas

LRT: Lietuva kalba. Ką daryti su tūkstančiais Lietuvoje esančių migrantų – integruoti ar išsiųsti? V. Sinicos atsakymas, kurio jis nespėjo pagarsinti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.