Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 21 d. 3:03

9     

    

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

(1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d. )

Dalijuosi su fb Bičiuliais nuotrauka ir istorija iš dabar jau nutolusių 1990-ųjų.

Buvo ruduo, jau paskelbta Nepriklausomybė, atlaikyta SSSR ekonominė blokada. Ir nors Lietuvoje tebestovėjo svetima kariuomenė, iš kremliaus aidėjo grasinimai ir reikalavimai „grįžti į teisinę padėtį iki Kovo 11-osios“ (tada jie, esą, pradėtų derybas) – gyvenimas pamažu keitėsi. Vadavosi iš primestų sovietinių gniaužtų.

Vienas tokių požymių buvo, kad ir su trukdžiais, atsiverianti galimybė išvykti į tikrą, nesovietinį, nesocialistinį užsienį – jau ne vien kompartijai nusipelniusiems asmenims, kaip anksčiau.

Taip 1990 m. rugsėjo mėn. grupė Lietuvos kunigų dviem išklerusiais autobusais „Ikarus“ išvažiavome dalyvauti katalikų charizminio judėjimo rekolekcijose (susikaupimo dienose) Romoje.

Vykome per Baltarusiją (Brestą), Ukrainą, per tokį pasienio punktą Čop (Karpatuose) įvažiavome į Vengriją. Pasienio punktai į Lenkiją dar neveikė, mūsų dokumentus pasienyje dar tikrino SSSR pasieniečiai ir muitinė. Bet – važiavome į Vakarus, kas prieš keletą metų negalėjo net prisisapnuoti.

Absoliuti dauguma mūsų iki tol nebuvome lankęsi anoje „geležinės uždangos“ pusėje, net nė Lenkijoje. Per Vengriją, Rumuniją, tuomet dar vieningą Jugoslaviją artėjome prie „tikrųjų“, „kapitalistinių“ Vakarų – pirmą kartą gyvenime. Beje, prieš tai dar kunigas Eugenijus Bartulis, dabartinis Šiaulių vyskupas, karštas Marijos „fanas“, verste privertė mūsų vairuotojus padaryti didelį lankstą ir užsukti į tada jau garsią Medžiugorję. (Galite įsivaizduoti – sovietiniai „Ikarusai“ su nuolat gendančia stabdžių sistema – siaubingais siaurais kalnų keliukais…)

Į Italiją įvažiavome per Triesto uostamiestį Adrijos pajūry. Pamaldos ir susitikimai vyko Vatikano modernioje Pauliaus VI salėje, lyg didžiuliame angare, kurį puošė tik priekyje esanti prisikeliančio Kristaus skulptūra, veržli jaunuolio figūra, tarsi kylanti aukštyn iš degančio krūmo raizgų. Programoje buvo numatytas ir lietuvių grupės susitikimas su Popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Turiu tokią pačiam nelengvą savybę. Iš prigimties truputį droviuosi „aukštų pareigūnų“, „tituluotų asmenų“, nors protu ir suprantu, kad jie visi irgi yra „tokie patys žmonės“, ir Dievo akivaizdoje visi mes lygiai vertingi. Droviuosi, kai nėra būtina, „eksponuoti save“. Bet vis nutinka taip, kad vidinio supratimo jaučiuosi verčiamas peržengti visus tuos drovumus ir pasielgti priešingai. Kaip atsisakydamas priesaikos sovietų kariuomenėje.

Laukdamas susitikimo su Popiežiumi, mąsčiau apie Lietuvą. Tuo metu, 1990 m. pabaigoje, visi jautėme augantį Maskvos pyktį ir artėjančią agresiją. Turi kažkaip atkreipti į tai Popiežiaus dėmesį, kalė mano „vidinis balsas“, nors nieko to nėra protokole, nors bijai – susiimk! Padės – nepadės, o padaryti tai privalai.

Jonas Paulius atėjo į mūsų būrį Pauliaus VI salėje, apsupome jį – su šiek tiek kaimišku supratimu atsitempę dovanų didelį šakotį („baumkucheną“), išskleidę suglamžytą Trispalvę (matosi geltona juosta nuotraukoje).

Kažkas sakė oficialius sveikinimo žodžius. Jaudindamasis nutvėriau Popiežių už rankovės ir vokiškai, vienintele Vakarų kalba, kurią mokėjau, išbėriau (iš jaudulio kiek per garsiai, turbūt): „Šventasis Tėve, užstokite Lietuvą, Kristus visada buvo mažųjų pusėje!“ Tą akimirką ir užfiksavo Vatikano fotografas. Jono Pauliaus reakcija buvo tokia, kaip nuotraukoje – matydamas, kad tas vaikinas smarkiai jaudinasi, pritariamai ir raminamai palingavo dešinę ranką. Kažkas iš mūsų grupės sušnypštė: „Ką tu ten kalbi, jis nesupranta vokiškai!“ Bet aš žinojau, kad JP II vokiškai gerai supranta.

Nuotrauka – Felici. Iš kairės: kun. Vytautas Balčiūnas, kun. Gediminas Tamošiūnas, Popiežius Jonas Paulius II, kun. Juozapas Anusevičius, kun. Robertas Grigas, kun. Artūras Jagelavičius, Romos lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. Algimantas Bartkus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Didi pagarba       2020-05-22 16:54

DĖKOJAME KUNIGE, kad tuo sunkiu Tėvynei metu JŪS su tokiu nuoširdumu ieškojote pagalbos LIETUVAI. Šventasis Jonai Pauliau, užtark mus pas Viešpatį, užtark kiekvieną tautietį ginant LIETUVĄ nuo melo ir veidmainystės. Drąsos! Nebijokite!

stasys        2020-05-22 10:35

o ka aš dar turiu pagalvoti ? juk ne su ano meto zaporožiečiu pons į Italija kratėsi ? Gal ir Jūsų Tiesa kabinėtis prie žodžiu nereikėtu , kaip ir spindi ne visada tik auksas .

-> stasys       2020-05-22 10:05

„Tokio išpaikinto prabanga ir malonumais dar neteko sutikti“.
Stasy, nesikabinėk prie žodžių. Nejaugi žmogus, autobusą apibūdinęs kaip išklerusį, jau reiškia, kad jis yra pamėgęs prabangą?

stasys        2020-05-22 9:13

Joks Jis kunigas . cit. “Taip 1990 m. rugsėjo mėn. grupė Lietuvos kunigų dviem išklerusiais autobusais „Ikarus“ išvažiavome dalyvauti katalikų charizminio judėjimo rekolekcijose (susikaupimo dienose) Romoje.” .. juk ne pėsčiomis ir keliais . Tokio išpaikinto prabanga ir malonumais dar neteko sutikti . Kuklumas žmogų puošia, o čia nei mieta nei tvora .

-> "Grigai, 2020-05-21 16:07"       2020-05-21 20:00

Stipriai perdėtas įtarumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra pakankamai sunki psichinė liga, berods, įvardinama paranojine šizofrenija. Todėl pačiam patariu pasikonsultuoti su psichiatru, ar nesergi šia liga.

redakcijai       2020-05-21 18:38

Prašau komentarą 2020-05-21 16:07 siųsti nykštukams arba teisėsaugai. Kiek dar mus niekins ir įžeidinės?

Grigai,       2020-05-21 16:07

o tu garantuoji, kad jis nebuvo pedofilas?

pagalba       2020-05-21 14:13

Romos lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. Algimantas Bartkus visiškai panašus į dabartinį kunigą Robertą Grigą!

Tomas       2020-05-21 9:55

Lietuvoi liko vienas kunigas-Robertas Grigas.


Rekomenduojame

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.