Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 21 d. 3:03

9     

    

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

(1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d. )

Dalijuosi su fb Bičiuliais nuotrauka ir istorija iš dabar jau nutolusių 1990-ųjų.

Buvo ruduo, jau paskelbta Nepriklausomybė, atlaikyta SSSR ekonominė blokada. Ir nors Lietuvoje tebestovėjo svetima kariuomenė, iš kremliaus aidėjo grasinimai ir reikalavimai „grįžti į teisinę padėtį iki Kovo 11-osios“ (tada jie, esą, pradėtų derybas) – gyvenimas pamažu keitėsi. Vadavosi iš primestų sovietinių gniaužtų.

Vienas tokių požymių buvo, kad ir su trukdžiais, atsiverianti galimybė išvykti į tikrą, nesovietinį, nesocialistinį užsienį – jau ne vien kompartijai nusipelniusiems asmenims, kaip anksčiau.

Taip 1990 m. rugsėjo mėn. grupė Lietuvos kunigų dviem išklerusiais autobusais „Ikarus“ išvažiavome dalyvauti katalikų charizminio judėjimo rekolekcijose (susikaupimo dienose) Romoje.

Vykome per Baltarusiją (Brestą), Ukrainą, per tokį pasienio punktą Čop (Karpatuose) įvažiavome į Vengriją. Pasienio punktai į Lenkiją dar neveikė, mūsų dokumentus pasienyje dar tikrino SSSR pasieniečiai ir muitinė. Bet – važiavome į Vakarus, kas prieš keletą metų negalėjo net prisisapnuoti.

Absoliuti dauguma mūsų iki tol nebuvome lankęsi anoje „geležinės uždangos“ pusėje, net nė Lenkijoje. Per Vengriją, Rumuniją, tuomet dar vieningą Jugoslaviją artėjome prie „tikrųjų“, „kapitalistinių“ Vakarų – pirmą kartą gyvenime. Beje, prieš tai dar kunigas Eugenijus Bartulis, dabartinis Šiaulių vyskupas, karštas Marijos „fanas“, verste privertė mūsų vairuotojus padaryti didelį lankstą ir užsukti į tada jau garsią Medžiugorję. (Galite įsivaizduoti – sovietiniai „Ikarusai“ su nuolat gendančia stabdžių sistema – siaubingais siaurais kalnų keliukais…)

Į Italiją įvažiavome per Triesto uostamiestį Adrijos pajūry. Pamaldos ir susitikimai vyko Vatikano modernioje Pauliaus VI salėje, lyg didžiuliame angare, kurį puošė tik priekyje esanti prisikeliančio Kristaus skulptūra, veržli jaunuolio figūra, tarsi kylanti aukštyn iš degančio krūmo raizgų. Programoje buvo numatytas ir lietuvių grupės susitikimas su Popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Turiu tokią pačiam nelengvą savybę. Iš prigimties truputį droviuosi „aukštų pareigūnų“, „tituluotų asmenų“, nors protu ir suprantu, kad jie visi irgi yra „tokie patys žmonės“, ir Dievo akivaizdoje visi mes lygiai vertingi. Droviuosi, kai nėra būtina, „eksponuoti save“. Bet vis nutinka taip, kad vidinio supratimo jaučiuosi verčiamas peržengti visus tuos drovumus ir pasielgti priešingai. Kaip atsisakydamas priesaikos sovietų kariuomenėje.

Laukdamas susitikimo su Popiežiumi, mąsčiau apie Lietuvą. Tuo metu, 1990 m. pabaigoje, visi jautėme augantį Maskvos pyktį ir artėjančią agresiją. Turi kažkaip atkreipti į tai Popiežiaus dėmesį, kalė mano „vidinis balsas“, nors nieko to nėra protokole, nors bijai – susiimk! Padės – nepadės, o padaryti tai privalai.

Jonas Paulius atėjo į mūsų būrį Pauliaus VI salėje, apsupome jį – su šiek tiek kaimišku supratimu atsitempę dovanų didelį šakotį („baumkucheną“), išskleidę suglamžytą Trispalvę (matosi geltona juosta nuotraukoje).

Kažkas sakė oficialius sveikinimo žodžius. Jaudindamasis nutvėriau Popiežių už rankovės ir vokiškai, vienintele Vakarų kalba, kurią mokėjau, išbėriau (iš jaudulio kiek per garsiai, turbūt): „Šventasis Tėve, užstokite Lietuvą, Kristus visada buvo mažųjų pusėje!“ Tą akimirką ir užfiksavo Vatikano fotografas. Jono Pauliaus reakcija buvo tokia, kaip nuotraukoje – matydamas, kad tas vaikinas smarkiai jaudinasi, pritariamai ir raminamai palingavo dešinę ranką. Kažkas iš mūsų grupės sušnypštė: „Ką tu ten kalbi, jis nesupranta vokiškai!“ Bet aš žinojau, kad JP II vokiškai gerai supranta.

Nuotrauka – Felici. Iš kairės: kun. Vytautas Balčiūnas, kun. Gediminas Tamošiūnas, Popiežius Jonas Paulius II, kun. Juozapas Anusevičius, kun. Robertas Grigas, kun. Artūras Jagelavičius, Romos lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. Algimantas Bartkus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Didi pagarba       2020-05-22 16:54

DĖKOJAME KUNIGE, kad tuo sunkiu Tėvynei metu JŪS su tokiu nuoširdumu ieškojote pagalbos LIETUVAI. Šventasis Jonai Pauliau, užtark mus pas Viešpatį, užtark kiekvieną tautietį ginant LIETUVĄ nuo melo ir veidmainystės. Drąsos! Nebijokite!

stasys        2020-05-22 10:35

o ka aš dar turiu pagalvoti ? juk ne su ano meto zaporožiečiu pons į Italija kratėsi ? Gal ir Jūsų Tiesa kabinėtis prie žodžiu nereikėtu , kaip ir spindi ne visada tik auksas .

-> stasys       2020-05-22 10:05

„Tokio išpaikinto prabanga ir malonumais dar neteko sutikti“.
Stasy, nesikabinėk prie žodžių. Nejaugi žmogus, autobusą apibūdinęs kaip išklerusį, jau reiškia, kad jis yra pamėgęs prabangą?

stasys        2020-05-22 9:13

Joks Jis kunigas . cit. “Taip 1990 m. rugsėjo mėn. grupė Lietuvos kunigų dviem išklerusiais autobusais „Ikarus“ išvažiavome dalyvauti katalikų charizminio judėjimo rekolekcijose (susikaupimo dienose) Romoje.” .. juk ne pėsčiomis ir keliais . Tokio išpaikinto prabanga ir malonumais dar neteko sutikti . Kuklumas žmogų puošia, o čia nei mieta nei tvora .

-> "Grigai, 2020-05-21 16:07"       2020-05-21 20:00

Stipriai perdėtas įtarumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra pakankamai sunki psichinė liga, berods, įvardinama paranojine šizofrenija. Todėl pačiam patariu pasikonsultuoti su psichiatru, ar nesergi šia liga.

redakcijai       2020-05-21 18:38

Prašau komentarą 2020-05-21 16:07 siųsti nykštukams arba teisėsaugai. Kiek dar mus niekins ir įžeidinės?

Grigai,       2020-05-21 16:07

o tu garantuoji, kad jis nebuvo pedofilas?

pagalba       2020-05-21 14:13

Romos lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. Algimantas Bartkus visiškai panašus į dabartinį kunigą Robertą Grigą!

Tomas       2020-05-21 9:55

Lietuvoi liko vienas kunigas-Robertas Grigas.


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Ad Hitlerum

Algimantas Rusteika. Maršas tęsia žygį per Lietuvą. Telšiai

Aurelijus Veryga opiausiais nūdienos klausimais

Albinas Plėšnys. Akvinietis homoseksualių veiksmų nepateisino. Atsakymas P. Aleksandravičiui

Andrius Švarplys. Šiuolaikinės demokratijos disproporcijos Lietuvoje pagal viešos nuomonės apklausas, arba Kur gali nuvesti tokia politika?

Nida Vasiliauskaitė. Ir jokio kognityvinio disonanso

Kun. Paulius Vaineikis OFM: maršas – tradicinių šeimų šauksmas

Artūras Grigas. Kaip Trečiasis reichas „išlaisvindavo“ ligonius nuo kančių, arba Kuo toks „išlaisvinimas“ skiriasi nuo šių laikų „pažangos“ – eutanazi

Dr. Lina Šulcienė. Tomas Akvinietis pasisakytų prieš partnerystės įstatymą

Andrius Macas. Kaip balansuoti tarp manipuliacinio politkorektiškumo ir gaivališkumo?

Emilija Trumpaitė. Galimybių pasas – kodėl ši idėja man labai nepatinka?

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos išlaisvinimo paminklas Karaliaučiuje: kokio būta sumanymo ir kas apie tai žino daugiau? 

Laikas pradėti kalbėti ir apie politiką. Vytautas Radžvilas: apolitiškumas

Birutė Rūta Vitkauskienė. Ar didinga Biržų kunigaikščių Radvilų dvarvietė Vilniuje pasmerkta užmigti amžinu miegu?

Nida Vasiliauskaitė TS-LKD elektoratui: Žinote, kas tikrai krikščioniška?

Dovydas Norkūnas apie šeimų maršą ir vieningą Lietuvą

Kastytis Braziulis. Kas kelia didesnę grėsmę Lietuvai: teroristai, Kremlius ar sava valdžia?

„Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ organizacinis komitetas: Tikime laisvų, savo valstybės ateičiai neabejingų Lietuvos žmonių gera valia ir išmintimi

Arvydo Juozaičio pokalbis su Liudu Dambrausku: lietuvio charakteris. Sauliaus Dambrausko palydimasis žodis

„Sovietskaja Litva“: Ivanas Čmilis ir jo draugai

Disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Galiu būti pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pasodinta į kalėjimą už kitokią nuomonę

Kastytis Braziulis. Vokietija – Rusija: ką reiškia Lietuvai Vokietijos svarbių veikėjų pasisakymai?

Liudvikas Jakimavičius. Jų tik pasidaugino

„Žuvelė‘21“. Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: aš – laimingas žmogus

Geroji Naujiena: mes vadinamės Dievo vaikais, tokie ir būkime!

Irena Vasinauskaitė. Profai ir profanai

Nida Vasiliauskaitė. Emocijos VS protas

Agnė Širinskienė. Konservatorių penkmečio planas

Ramūnas Aušrotas. Lytinis švietimas nėra lytinis ugdymas: arba programos rengėjai neskiria sąvokų, arba LRT sąmoningai diegia tokią mintį

Dovilas Petkus apie Arūno Dulkio „ateities matymus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.