Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Robertas Grigas. Kaip de Golis Maskvoje į Šv. Mišias važiavo

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 24 d. 9:23

7     

    

Robertas Grigas. Kaip de Golis Maskvoje į Šv. Mišias važiavo

Sovietmečio pabaigoje iš Maskvos katalikų girdėjau tokią istoriją apie prancūzų generolą ir žymiausią pokario prezidentą Šarlį de Golį (Charles de Gaulle). Maskvoje sovietmečiu buvo palikta vienintelė mažutė katalikų bažnyčia – Šv. Liudviko, įsprausta beveik į Lubiankos – KGB pastatų komplekso – kiemą.

Sovietams rūpėjo parodyti, kad jų šalyje egzistuoja sąžinės laisvė, nes į sostinę atvykdavo daugiau užsieniečių, žurnalistų – 9 mln. mieste visiškas maldos namų nebuvimas būtų kontrastavęs su viešai skelbiama propaganda apie „pagarbą tikinčiųjų jausmams“. Taigi paliko tą vieną bažnytėlę, tačiau po saugumiečių akimis – kad viskas būtų kontroliuojama.

Ją lankė daugiausia Maskvoje gyvenantys lenkai, lietuviai, katalikai ambasadų darbuotojai. Žinoma, ir katalikai rusai, kurie, kaip buvo carų laikais, taip ir vėliau stačiatikių tradicijos šalyje liko tam tikra egzotika. Beje, bažnyčios klebonas daug metų buvo lietuvis (kun. Stasys Mažeika, 1905–1995).

Taigi atvyko į Maskvą bene pirmojo oficialaus vizito Prancūzijos prezidentas de Golis – ar tik ne prie Chruščiovo? Po valstybinių pasitarimų svečias išreiškė šeimininkams keistą norą – sekmadienį jis, kaip katalikui ir privalu, norėtų dalyvauti Šv. Mišiose…

Kremliaus draugai susižvalgė, bet negi dabar imsi svetimos šalies lyderį valstybinio ateizmo pagrindų mokyti…

Šv. Liudviko bažnytėlė stovėjo apšnerkštame užkaboryje, ir vedė į ją kelias, visai nepritaikytas prestižiniams prezidentų vizitams. Tačiau kai sekmadienį de Golio kortežas važiavo į bažnyčią Šv. Mišių, po mašinų ratais garavo dar šviežias, per naktį nulietas asfaltas…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Matui       2020-11-24 16:00
Šarlis       2020-11-24 13:39

elgėsi demokratiškai pagal visas Žmogaus teisių popierkas ir konvencijas - už bendravimą su vokiečių kariais prancūzaites nuogai išrenginėjo, lupo, smala tepė, vertė ne savo valia mylėtis su išvaduotojais, ant krūtų svastikas piešė ir po miestų centrus nuogas plakdami gainiojo, kad žinotų, jog negalima su priešu draugauti, ypač mylėtis. Lietuvoje šito nebuvo, nes mūsų vyrai kultūringesni, dvasingesnis, atlaidesni, bet moteriškės vis vien mus laiko per prastais joms ir seka kanzlerės Merkel pėdomis - maino mus į aukščiausios klasės Afrikos arba Arabijos pusiasalio specialistus.

Taip, sušaudė,       2020-11-24 12:25

o mergoms plaukus nukirpo ir nuogas, degutu ištepliotas, po Paryžių sunagaikomis gainiojo. Kad taip Vilniuje būtų buvę po išsivadavimo, ane? Būtume iki valiai plikų mergų ir senių prisižiūrėję iki valiai. Paryžiuje labai kentėjo tokių mišrių santuokų su vokiečių kariais vaikais - buvo žiauriai engiami ir žeminami. O mūsų lietuvaitės liko nenubaustos, tekėjusios už priešo. De Golis darė kitaip - tokias lupo ir išrenginėjo.

rusai gerbia (bijo) patriotus       2020-11-24 11:16

de Golio chebra po karo okupantų kolaborantus sušaudė

Tas de Golis       2020-11-24 11:01

mėgo ir pas dėdę Džo skraidyti ir po čerką padaryti, ir už Baltijos šalis nė mur mur išgertuvių metu.

matas       2020-11-24 10:54

Nieko nežinau apie Uborevičių bet tas tuchačevskis pats kruvinas iki ausų...

Reikia manyti,       2020-11-24 10:30

kad Prancūzijos prezidentui generolui de Goliui nereikėjo aiškinti, kas yra toji Rusija. Jam, tada dar kapitonui, likimas lėmė pirmojo pasaulinio karo metais būnant nelaisvėje susipažinti su ten pat kalėjusiu Tuchačevskiu, vėliau žymiu sovietiniu karo vadu, apkaltintu išdavyste ir Stalino budelių sušaudytu, kartu su lietuviu komandarmu Jeronimu Uborevičiumi ir kitais Raudonosios armijos vadais. Ar ne už savo pažįstamus žmones ėjo melstis Prancūzijos pasipriešinimo fašizmui vadas? Kas dabar žino…


Rekomenduojame

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.