Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė

Robertas Grigas. Apie „fašizmą“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 2 d. 23:28

2     

    

Robertas Grigas. Apie „fašizmą“

Kai kurie lietuvių akademinių žurnalistinių sluoksnių viešieji asmenys neseniai padarė atradimą, kad už Lietuvos nepriklausomybę kovojusių patriotų atminties gynimas, Gedimino stulpų ir Trispalvės simbolika, kaip „išskirtinai tautinė“, jaunimo sambūris „Pro Patria“, savo veikloje pabrėžiantis Tikėjimo, tautiškumo ir valstybingumo svarbą – kad tai esančios grėsmingos fašistinės apraiškos demokratinėje mūsų Tėvynėje.

Gaila, kad patento šiam sensacingam atradimui turbūt nepavyks gauti, nes būtent visus tuos „fašizmo“ požymius atrado, identifikavo ir „pažangiosios žmonijos“ akivaizdoje garsiai demaskavo Maskvos radijas ir centrinės televizijos programa „Vremia“ dar priešistoriniais 1989 metais. Kai stojome į Baltijos kelią...

Beje, tasai Baltijos kelias irgi buvo griežtai, bet teisingai įvardytas kaip „nacionalistinė fašistinė isterija“, kuria siekiama
pakenkti neišardomai SSSR tautų draugystei…

Taigi atleiskite, kad šiame naujai atrasto seno atradimo kontekste pasidalinsiu su Jumis pikantišku rašiniu, iliustruojančiu tam tikrą fašizmo supratimą. Tai lietuvio, sovietų armijos rezervisto, 1968 m. pasiųsto malšinti „Prahos pavasario“, atsiminimai.

„[...] Vis dėlto Čekijoje teko paragauti ir alaus. Vieną tvankią dieną kraštietis, dirbantis virtuvėje, sušnibždėjo į ausį:

– Nušvilpiau konservų dėžutę. Gal kaip nors pamėginkime iškeisti į alų. Taip karšta.

– Tai dainuoja Voldemar Matuška, – mėginau nutraukti nejaukią tylą čekiškai.

Vyrai nieko neatsakė, tik dar įdėmiau žvelgė į mus.

– O dabar Jelena Vondračkova, – nelaukdamas atsako priėjau prie barmenės ir atsiprašęs, kad neturiu čekiškų kronų, pasiūliau troškintos kiaulienos konservų dėžutę mainais už alų.

Barmenė sutriko, tačiau paabejojusi patenkino mūsų siūlymą:

– Jūs pažįstate čekišką muziką?

– Taip, man ji patinka. Mačiau ir kino filmą apie 1000 klarnetų, tačiau ten viskas baigėsi kitaip: tankai, pravažiavę pro žinomo kompozitoriaus paminklą, virto rojaliais, o desantininkų automatai – klarnetais. Gaila, kad taip neįvyko, kai mes jus okupavome.

Du čekai, prie kurių prisėdome, protestuodami atsikėlė ir nuėjo prie kitų.

Kalbos vėl užvirė, o iš jų nuotrupų supratau, kad čekai ginčijasi, ar geriau tylomis protestuoti prieš okupantus, ar reikia griebtis ginklo.

... Alus buvo tikrai geras, todėl greitai bokalai liko tušti. Tarsi atspėjęs mūsų norus prie stalo prisvirduliavo gerokai įkaušęs čigonas. Pašlovinęs mūsų pergalę ir išreiškęs viltį, kad „rusai sutvarkys tuos čekiškus fašistus ir pagaliau čigonams nereikės dirbti, mokytis, pastoviai gyventi vienoje vietoje“, taškydamasis seilėmis sušuko:

– Statau jums po du bokalus!

Nespėjome nė dorai paragauti čigoniškų vaišių, kai prie mūsų stalelio prisiartino stambus čekas. Piktai nužvelgęs užkišo už kiauros čigono pažasties pirštą ir staigiu judesiu perplėšė marškinius.

– Okupantus vaišinti turi pinigų, o nusipirkti marškinius – ne?

Čekų veidai ir kumščiai buvo tokie grėsmingi, kad labai mikliai visi trys atsidūrėme lauke. Sprukome taip greitai, kad po keleto minučių jau buvome savo stovykloje.

Deja, buvome čekams tik okupantai, kurie sutraiškė jų laisvės pavasarį...“

... Atrodo, sykiais ir mūsuose „fašizmo“ supratimas panašus į ano Čekijos čigono.

Šaltinis: Edmundas Stulgaitis, „Pirmyn į Vakarus“,  „Lietuvos aidas“, 1996 m. rugpjūčio 22 d., nr. 164

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-08-3 19:26

Sunku pritarti kunigui -politikui . Nežinau kaip reaguoti į tokį žmogaus dvasini pašaukimą .

taip       2019-08-3 13:47

kazkodel butent dabar islindo gailiai is apkasu galutinai. nusprende, kad jau niekas ju ne(su)stabdys, ar tiesiog naudojasi proga pratestuoti situacija esant naujam dar neisivaziavusiam prezidentui…


Rekomenduojame

Emilijos kalba švenčiant 102-ąjį Lietuvos gimtadienį: „Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima“

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.