Jūratė Juškevičiūtė | Alfa.lt
Kiekviena LRT politinių debatų laida nušvinta vis naujomis spalvomis. Jei praeitose laidose pagrindiniais akcentais tapo rietenos ar musė, tai antradienio vakarą politikai sužibėjo skaičiuodami, kas ir kiek vaikų turi. Vis dėlto politologams tai didesnio įspūdžio nepadarė jų teigimu, šie debatai buvo dar prastesni nei praeitą savaitę.
Antradienio vakarą debatuose dalyvavo Stanislovo Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“, „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos liaudies partija (LLP) bei „Antikorupcinė“ N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija. Debatų tema – demografija.
Nepateikė problemų sprendimo būdų
Didžiausia politikų klaida – kalbėjimas bendrybėmis. Į užduodamus klausimus atsakoma svarstant galimas Lietuvos problemų priežastis, o kaip jas spręsti, rodos, nežino ir patys. „Matosi, kad jie dar nesuvokia, kokias problemas akcentuoti, kai perduodamas mikrofonas komandai, tai kas antras, atrodo, neturi absoliučiai jokios patirties nei politikoje, nei kalbant viešai. Kol susigraiboma, kam ir ką sakyti, praeina pusė pasisakymo laiko“, – kritikos debatų dalyviams negailėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis.
Pasak politologo, kai kurių partijų vadovai netgi prieštarauja patys sau. „Lietuvos liaudies partijos lyderis Rolandas Paulauskas iš pradžių sakė, kad gimstamumas mažėja stipriose šalyse, nes, turėdami daugiau pinigų, žmonės nori skirti laiką tik sau. O paskui pats sau prieštaraudamas teigė, kad, norint gerinti demografijos padėtį Lietuvoje, žmonėms reikia daugiau pinigų“, – sakė politologas ir pridūrė, kad debatuose politologui truko elementarios logikos.
„Nesvarbu, koks klausimas aptariamas, – demografija, emigracija, jaunimo emigracija ar užimtumas, – visi pasisakymai prasidėdavo nuo partijų bandymų identifikuoti problemą, išsiaiškinti, kodėl tai vyksta, o konkrečių sprendimo būdų beveik nebuvo“, – pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, politologas Giedrius Česnakas.
G. Česnakas pastebėjo, kad visos partijos mato tik vieną problemų sprendimo būdą – didesnį finansavimą, o iš ko žada paimti pinigų, lieka neaišku. „Jei partija siūlo vaiko pinigus mokėti iki 18-os metų, tai reikėtų pateikti skaičiavimus, kiek tikisi, kad bus vaikų, kiek jų yra dabar ir kiek tam reikėtų biudžeto. Dabar girdime tik idėjas, o ne konkrečius pasiūlymus“, – svarstė VDU dėstytojas ir pridūrė, kad dalis antradienį debatuose dalyvavusių partijų tik bando gauti dėmesio ir pasireklamuoti, o apie patį valdymą negalvoja.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Tai tu pasiūlyk. Ką siūlai? Duok siūlo galą. Pasiūlyk.
blankūs, kandidatai, išskyrus vieną kitą, kalba apie seniai visiems žinomas problemas, kartoja tas pačias atsibodusias tezes, bet naujų ir racionalių problemų sprendimų būdų nesiūlo, deja.
Ar Lietuvoje politologai galimai,ir ne retai su tendencija?
Ar gali politologas būti objektyvus jei jis partijos narys ar artimas kokiai partijai???? Ar jis tada politologas ar partijos narys,matanytis iš tos partijos ideologijos lauko ir gal ir intereso?Kaip čia yra ir turėtų būti?
ne mano tik nuomone,kad daug įdomiau ir naudingiau žiūrėti ir klausyti mažų partijų debatus,nes jos turi užtaisą naujų įdėjų,pasiūlymų loginių, būtinų Lietuvai svarstymų.Būdami ne pakyloje, žmonėse ir su žmonėmis,supranta,mato,jaučia žmonių gyvenimo pulsą ir žino ką reikia keisti. Kažkokdėl didžiųjų”žadėjimai”,nekreipiant į tai dėmesio,kad jie 26 metus turėjo galimybes tuos savo žadėjimus įgyvendint,vėl žadą“teikia viltį”,kurią patys vadovavimu galimai paskandino.Todėl patrauklumu ir realistiniu matymu,pateikimu išsiaskiria mažos partijos tik gal Puteikio atrodo kiek avantiūristinė????Gaila,kad mažosios partijos neapsijungė ir netapo stipria jėga.
Piratas nudreifavo ten kur jam ir vieta - pas vatnikus ir paleckinininkus. Ims tą elektorato segmentą. Kuolys turėjo nuo jo atsiriboti anksčiau ir visiems laikams, nes idėja sutelkti išmintingus Lietuvos žmones (ne partinius politikanus) ir spręsti išlikimo klausimą yra nesuderinama su puteikizmo makaronais vatnikams.
tik noriu priminti dar vieną stiprų, gal net stipresnį D. Kuolio pasisakymą - tai paskutinėje debatų dėl Žemės referendumo laidoje (ir iš šios publikacijos galima susidaryti vaizdą: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/propaganda-visuomenineje-tv-kaip-e.jakilaitis-moderavo-debatus).
Tačiau jis pats pasirinko piarinti pajacą piratą ir “mikrobų” vienytoją, o ne pats ginti tai, kuo tiki [tiesą sakant, taip ir nesužinosim, kad jis tuo tikrai tiki]
Pažiūrėjau debatų įrašą. Puikiai pasirodė Kuolys. Geriausias pasirodymas ekrane per keletą pastarųjų metų.Kalbėjo iš esmės kaip tikras valstybės vyras. Ir kaip visiška priešingybė - nusibalamūtinęs iki plintuso Puteikis su trijų žodžių kombinacija apie korupciją į visus klausimus, kokie jums tik galėtų kilti.
Viešumoje Puteikiui jau paišomos šiokios tokios perspektyvos. Gal ten “sistemukai” apsisprendė vis dėlto kažką įsileisti iš žemesnės lygos? O kodėl tada ir ne tą niektauzą su Napalono kompleksu? Nepavojingas, kaip nepavojingi buvo valinskininkai, o ir Drąsos kelias. Kaip matome, per kadenciją tuos įsileistus išardo, įsileidžia naujų. Neįsileisti būtų pavojinga. Sistemukai padarė klaidą, per anksti įsileidę Karbauskininkus, kurie kaip mat tapo sistemos dalimi - todėl, kad neatsitiktų kaip Rusijoje ar Baltarusijoje, įsileisti dėl akių kažką reikės.
Dabar skaičiuokim taip. Aišku jei tie rinkimai įvyks. Na, tarkim, Vaigauskas padarys tą 40 procentų. Na, tarkim, jie daugmaž atspindi bendrą Lietuvos vaizdą. Tai kokia dalis procentualiai, sakykit, Lietuvoje yra runkelių. Septyni procentai? ... cha cha, jų mažiausiai 27, o gal ir daugiau. Procentų galima padaryt kiek tik reikia, jei toks užsakymas iš viršaus. Bet va reikia paskaičiuoti, kad nebūtų nei per daug, nei per mažai. Apie tai dabar sistemukai suka galvas.
R.Paulauskas sau neprieštaravo, tai politologas paviršutiniškai pasižiūrėjo. Turint daug pinigų bei paveiktam vartojimo bei pinigų ideologijos, taip pat veikiant konkuravimo atmosferai, tikrai - žmonės ima gyventi tik sau (individualistinės ideologijos pasekmė). Visai neturint pinigų, suvokiama, kokia skurdi vaikystė lauktų vaikų. Vadinasi, reikia gauti bent pakenčiamas algas. Žinoma, taip pat ypač svarbi bendra atmosfera valstybėje, valstybingumo idėja (bendruomeniškumas, savitarpio sutarimas bei pagalba), be jos taip pat nieko gero nebus.
Vieną kartą, vieną tokią malviną, (buratinų pusseserę), apėmė nostalgiška melancholija:
- Ak, kada gi pagaliau mūsų kolūkio kultūrnamyje pasirodys tikras Cirkas?
Su kokybiškais klounais!