Įžvalgos

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 12 d. 20:14

3     

    

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus universiteto profesoriaus matematiko Rimo Norvaišos komentarą, perskaitytą LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

Paklausite, tai ką dabar mokome? Dalykas, kurį mokome matematikos pamokose pagal programą, nėra matematika. Jis neturi svarbiausio matematikos bruožo – samprotavimo. Samprotavimas nėra numatytas tarp matematinio ugdymo kompetencijų. Neturėtume klaidinti visuomenės ir vadinti dalyką vardu, kurio jis neatitinka. Be to, reikia būti nuosekliam. Aritmetikos vardas jau ištrintas iš lietuviškų matematinio ugdymo programų ir vadovėlių.

Klausite, koks samprotavimas gali būti, pavyzdžiui, toje dalyko dalyje, kurią vadinome aritmetika? Gali ir turėtų būti. Aritmetiką galima mokyti dviem labai skirtingais būdais. Vienas jų – tradicinis, pasitelkiant tik atmintį. Atmintinai išmokti skaičiavimo algoritmus. Išmokti standartinių užduočių sprendimo metodus. Taip, kaip vaikus mokome dabar. Tokios matematikos žinios atsako į klausimą „kaip?“

Kitas aritmetikos mokymo būdas grindžiamas supratimu, papildančiu atmintį. Tą patį algoritmą vaikas atliks daug geriau, jei jis supras jo prasmę. Jei jis suvoks naudojamų sąvokų tarpusavio ryšius. Jei bandys spręsti ne tik standartines užduotis. Tokios matematikos žinios atsako į klausimą „kodėl?“

Sakysite, kad toks mokymo būdas tinkamas tik ,,turintiems įgimtus matematinius gabumus“. Toks požiūris yra mitas. Suprasti elementariąją matematiką įgimtų gabumų nereikia. Kalbame apie bendrąjį išsilavinimą. Apie šį mitą nuolat rašo savo tyrimus komentuojantys mokslininkai. Bet, mitas nebūtų mitu, jei nesiremtų asmenine patirtimi. 

Dalis mūsų gali pasidalyti slogia patirtimi iš matematikos mokymosi mokykloje laikų. Kai kuriems mūsų mokyklinė matematika buvo tik pats lengviausias dalykas. Nenuostabu, kad matematikai pritaria įgimtų gabumų mitui. Jie asmeniškai patyrė beveik be pastangų įgytą matematikos supratimą. Greta matydami savo draugų mokymosi nesėkmes. Įgimtų gabumų mitu tiki ir matematikos mokytojai. Pasekmės – vaikų grupavimas pagal gabumus nuo pirmosios klasės.

Įgimtais gabumais grindžiamas požiūris į mokyklinę matematiką yra save skatinantis. Mes nebandome aiškintis nesėkmių priežasčių tada, kai tikime jų neišvengiamumu. Be to, kam gilintis į tūkstantmečiais kauptą matematikos mokymo patirtį, jei į viską žvelgiame tik per savo pasaulėžiūros akinius. Tada lengvai pasiduodame viešojoje erdvėje plintantiems, turimai pasaulėžiūrai neprieštaraujantiems, naujiems stereotipams.

Matematika, kaip dedukciniu samprotavimu grindžiama žinių sritis, atsirado Antikinės Graikijos laikais. Bet tokia ji gyvavo neilgai. Kaip ir ta senovės graikų kultūros dalis, kuri laikoma Vakarų kultūros lopšiu. Įrodymais grindžiama matematika atgimė maždaug po 2000 metų, XIX amžiaus Europoje. Palaipsniui matematika įgyja absoliučiai tikslių žinių įvaizdį. Pagal šį įvaizdį, matematikos žinios grindžiamos formaliu aksiominiu-dedukciniu samprotavimu. Paprastai tariant – matematiniu įrodymu. Toks yra standartinis visuomenės supratimas apie matematiką. Šis įvaizdis perša mintį, kad eilinis žmogus negali suprasti matematikos. Tokiu būdu taip pat skatina ,,įgimtų matematinių gabumų“ mitą.

Kita vertus, Antikoje, kaip ir kitose senovės civilizacijose, buvo paplitusi kitokia matematika. Tie, kas ruošėsi užsiimti komercija, amatais, valstybės administravimu mokėsi skaičiavimo, matavimo, geometrijos ir kitų specialių žinių. Antikinėje Graikijoje šios žinios vadintos logistika. Jos skyrėsi nuo naujai atsiradusios matematikos. Netgi skaičiaus samprata logistikoje ir Euklido „Pradmenyse“ buvo skirtinga. Dabar sakytume, kad logistikos žinios atsako į praktiškai reikšmingą klausimą – „kaip?“ Tuo tarpu Antikinės Graikijos matematikos žinios atsako į filosofinį klausimą „kodėl?“

Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Na negalima mokyti matematikos       2017-08-15 15:49

nes ugdo logini mastyma,o tada nezinia kuo gali pasibaigti…Taip pat negalima mokyti filosofijos pagrindu ir istorijos.

Žinot,       2017-08-15 8:50

Lietuvai nereik matematikos, o tik vergų - oligarchijos vergų be smegenų.

Dėkoju       2017-08-13 13:51

Straipsnio autoriui, kad viešai prabilo apie matematikos mokymą mokyklose. Tik kyla klausimas, kodėl švietimo reformatoriai nuo pat pirmųjų reformos metų nesivadovavo tokia paradigma brėždami bendrųjų gebėjimų ugdymo gaires?


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Velniava slypi detalėse

Vytautas Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Arnoldas Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės

Geroji Žolinės Naujiena: Laiminga įtikėjusi

Algirdas Endriukaitis. Susidorojimo potekstė – ne demokratija ir procedūros, o Lietuvos valstybės likvidavimo judesys

Nuo bačkos. Dr. Nerijaus Mačiulio tiesa: progresą paneigti sunku – gyvename vis geriau ir geriau

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Bronius Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?

Geroji Naujiena. „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Raimondo Kuodžio „laimės išklotinė“

Vytautas Vyšniauskas. Kas laukia kairiojo liberalizmo nūdien brandinamų vaisių?

Ekskomunika korumpuotiesiems ir mafijozams

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Lesbiečių pora tapo populiaraus „Disney“ filmuko vaikams herojėmis

Verta prisiiminti. Aras Lukšas: Neramus 1935-ųjų rugpjūtis

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Dalius Stancikas. Kūnas ir dvasia

Vytautas Radžvilas. Premjero ekonominės įžvalgos neabejotinai vertos Nobelio premijos

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Kuo lietuvių ir užsienio auditorijai svarbus prezidentas Kazys Grinius?

Algimantas Rusteika. Nereformų metas

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Lietuva EK įteiks kone 39 tūkst. piliečių parašų už prigimtinę šeimos ir santuokos sampratą įtvirtinančius apibrėžimus

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – kada valstybės galvos liausis kiršinti tautą?

Audrius Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai!

Nerija Putinaitė susirūpino diskusijų kultūra: „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“ (papildyta)

Tyrimas: vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Tomas Viluckas. Gyvenimą supratęs kaip atvirumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.