Socialinė politika, Ekonominė politika

Rimantas Rubavičius. Regioninė politika Lietuvoje

Tiesos.lt redakcija   2020 m. kovo 1 d. 14:06

27     

    

Rimantas Rubavičius. Regioninė politika Lietuvoje

Ilgą laiką vadinta vieno miesto valstybe po nesenų tarptautinių investicijų į Kauno LEZ (laisvoji ekonominė zona), kai atėjo tarptautinės korporacijos, tokios kaip „Continental“, „Hella“ ir kt., taip pat po „Dovista“ investicijų į Marijampolės LEZ, o „Vakarų medienos grupės“ investicijų į Akmenės LEZ ir kt., Lietuva gali tapti kelių ekonominių centrų valstybe. Tačiau vis garsiau girdimi ir tam prieštaraujančių ekspertų balsai: girdi, nebereikia investuoti į provinciją, nes jos nykimo nebesustabdysi, verčiau efektyvinti ekonominę veiklą, centralizuoti mažas valstybines įmonės. Taip atsirado urėdijų, pašto, kelių priežiūros įmonių reformos, kai vietinės įmonės buvo reorganizuotos ar uždarytos, o jų turtas ir funkcijos perduotos centrinėms įmonėms. 

Tad Lietuvos valdžios norai ir kalbos paprastai būna geri, tik valia silpna, o veiksmai dar ir priešingi. Pritrūksta ir elementaraus noro pasimokyti iš kitų valstybių. Tad nieko keisto, kad dabartinių valdančiųjų žadėtas, tarkim, Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną neįvyko. Norisi gyventi kaip kaimyninėje turtingoje Skandinavijoje, bet geroji skandinavų praktika mokesčių ir decentralizavimo srityse net nesvarstoma.

Ar nenutiks ir mums kaip tam kvailiui iš lietuvių liaudies pasakos, taip ir nepasimokiusiam nei iš savų, nei iš svetimų klaidų?

Siūlau pasižvalgyti po keletą Lietuvos regionų plėtrai įtakos turinčių sričių, tokių kaip vidaus produktas, atlyginimai, decentralizacija, mokesčių politika ir socialinė politika, ir pasižiūrėti, ko būtų galima imtis, kad situacija keistųsi.

Vidaus produktas (BVP)

2019 m. vasario 26 d. Eurostato duomenimis, Lietuvos sostinės regiono (sutampa su buvusia Vilniaus apskritimi) vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, sudarė 112%, kai likusios Lietuvos, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas, – 65% ES vidurkio (ES 28 =100%). Turint omenyje, kad sostinės regione yra ir gana skurdžių rajonų tokių kaip Šalčininkai, matome, kaip stipriai Vilnius skiriasi nuo visos Lietuvos. Deja, nei Kauno, nei Klaipėdos regionai vis dar negali prilygti turtingai sostinei.

Pagal Pauliaus Baniūno (Finansų ministerija) paruoštą 2019 m. birželio 5 d. „Investicijos į regionų plėtrą“ dokumentą, 2016 metais BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos regionuose buvo toks (ES 28 =100%):
                          Vilniaus – 109%
                          Klaipėdos – 77%
                          Kauno – 74%
                          Panevėžio – 57%
                          Šiaulių – 56%
                          Telšių – 54%
                          Alytaus – 49%
                          Utenos – 48%
                          Marijampolės – 46%
                          Tauragės – 42%

Dėl didelio regionų išsivystymo skirtumo Lietuvą galėtume pavadinti kontrastų šalimi. Mūsų mažoje šalyje, kur nuo vieno krašto iki kito galima nuvažiuoti, sutvarkyti savo reikalus ir grįžti per 8 darbo valandas, tokie vidaus produkto tarp Lietuvos regionų skirtumai yra nepateisinami.

Vidutinis atlyginimas

Atlyginimų statistika rodo tolygesnę situaciją tarp Lietuvos regionų, bet didelę nelygybę lyginant su ES. Anot Lietuvos statistikos departamento, 2019 m. trečiąjį ketvirtį bruto darbo užmokestis Vilniaus regione buvo 1459,4 EUR, o likusioje Lietuvoje, tai yra Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, – 1208,5 EUR. Turtingiausioje Vilniaus savivaldybėje bruto darbo užmokestis atitinkamai buvo 1503,3 EUR, o neturtingiausioje – Kalvarijos savivaldybėje – 961,7 EUR (plg. ČIA).

Nors vidutinis atlyginimas, skirtingai nei vidaus produktas, dvigubai ir nesiskiria, tačiau įvertinę ES vidutinę darbo valandos kainą, matome liūdną situaciją. Pagal Eurostato 2018 m. duomenis, vidutinė darbo valandos kaina (įvertinus visas išlaidas) Lietuvoje buvo 9 eurai. ES 28 narių vidurkis – 27,4 EUR, Euro zonos – 30,6 EUR. Skirtumas tarp Lietuvos ir ES 28 vidurkio yra 3 kartai (plg. ČIA).

Ir čia nebeturi didelės reikšmės Vilniaus regiono atlyginimų dydis ar visa jų kaina (su mokesčiais, aprūpinimu darbo priemonėmis ir kt.), nes skirtumas vis tiek triuškinantis. Tad tiek Sostinės regionas, tiek ir kiti Lietuvos regionai kenčia nuo mažų atlyginimų, kurie ir yra visos Lietuvos atsigavimo duobkasiai.

Todėl kalbėdami apie Lietuvos regionus, turime įvertinti ir padėtį sostinėje – jeigu ir čia, nepaisant didelio vidaus produkto, viešpatauja skurdas, tai kokia padėtis gali būti regionuose? 

Dėl atlyginimų ir vidaus produkto siūlau palyginti Lietuvą su mūsų taip mėgstamomis Skandinavijos šalimis – Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija 2018 m.

* Vidaus produkto nuoroda GDP – ČIA.
** Vidaus produkto nuoroda PPS – ČIA, ČIA ir ČIA.

Taigi, pagal Perkamosios galios standartą (PPS) sostinės regionas nesiskiria nuo Suomijos ir lenkia daugelį šios skandinaviškos šalies regionų, bet atlyginimai ir jų kaina stipriai skiriasi ne mūsų sostinės regiono žmonių naudai.

Atkreiptinas dėmesys ir į praktinius dalykus, pavyzdžiui, į faktą, kad daugelis vartojimo prekių kainų Baltijos ir Skandinavijos šalyse susivienodino. Bent jau toks įspūdis susidaro aplankius švediškus supermarketus. Vis dar brangesnė šalis yra Norvegija, bet ir ten įmanoma rasti pigesnių tiek maisto, tiek ir pramoninių prekių. Tad ir realios kainos, kuriomis yra išreikštas nominalus vidaus produktas, taip pat nėra jau tokios skirtingos tarp šalių.

Regionų decentralizacija ir mokesčių politika

Kaip matome, pagal atlyginimus ir vidaus sukuriamą produktą  Lietuvos regionai atsilieka ne tik nuo Lietuvos sostinės regiono, bet ir nuo Skandinavijos šalių – čia ypač didelis atsilikimas. Akivaizdu – reikalingas centrinės Lietuvos valdžios planas dėl Lietuvos tolygesnio regionų vystymo. Kad galėtume pritraukti investicijų ne tik į Lietuvos didžiuosius centrus, reikalinga tam tikra decentralizacija bei paskatos.

Tolygaus pasiskirstymo gerasis pavyzdys galėtų būti Norvegijos karalystė. Nors karaliaus rūmai, vyriausybė, parlamentas bei pagrindinės medijos yra Norvegijos sostinėje, Osle, kai kurios kitos institucijos yra išdėstytos gana dideliais mums atstumais. Norvegija pagal plotą yra apie 6 kartus didesnė už Lietuvą, todėl čia ir decentralizaciją yra kur kas sunkiau atlikti. 

Čia pateikiami tik keli Norvegijos institucijų, įsikūrusių ne sostinėje, pavyzdžiai:

    • Centrinė mokesčių kontora užsienio reikalams (sentralskattekontoret for utenlandssaker (sfu)) yra įsikūrusi Stavangeryje – 302 km nuo Oslo;
    • Mokesčių deklaracijų popieriniai variantai siunčiami į Mo i Rana miestelio mokesčių kontorą 723 km atstumu nuo Oslo;
    • Registrų centras (Brønnøysundregistrene)  yra įsikūręs Brønnøysund mieste – traukiniu 623 kilometrai nuo Oslo.

Tokių institucijų, įsikūrusių toliau nuo Norvegijos sostinės, yra ir daugiau. Įdomi ir šios šalies mokesčių skatinimo sistema. Visa Norvegijos karalystė yra susikirtyta į darbdavio mokesčių zonas: jose mokestis įvairuoja nuo 0 iki 14,1 per (plg. ČIA).

Kuo toliau nuo centro į šiaurę yra regionas, tuo darbdavio mokestis mažesnis, kol pasiekia 0 procentų. Savo ruožtu Lietuvoje mokestinės nuolaidos yra numatytos tik LEZ, kurios (koks sutapimas!) iš pradžių buvo kuriamos šalia didžiųjų Lietuvos miestų. Tad galima sakyti, kad regioninės mokesčių politikos Lietuvoje niekados ir nebuvo.

Kita Norvegijos regionams svarbi nuostata yra draudimas statyti prekybos centrus miestuose, todėl jie statomi miestų pakraščiuose ar tiesiog laukuose. Deja, čia Lietuva tiek giliai įklimpusi į laukinį kapitalizmą, kad vargiai ar kada nors bus pajėgi pasekti Norvegijos pavyzdžiu ir perkelti prekybos centrus už miesto ribų. Tigrą galima mėginti dresiruoti, kol jis mažas, o ne tuomet, kai suaugo darydamas, ką širdis geidė... 

Socialinė politika

Kita regionų vystymuisi svarbi sritis yra socialinė politika. Nuo seniausių laikų žmonės rūpindavosi savo seneliais ir vaikais, tačiau ir dabar tai pagrindinės ir jautriausios visuomenės grupės. Vaikams lemta pakeisti dabartinius darbingus suaugusius, kurie, jeigu pasiseks, taps seneliais. Šioje srityje galime įžvelgti Lietuvoje teigiamų poslinkių, nes buvo įvesti vaiko pinigai ir didinamos pensijos.

Tačiau kiek ilgai tęsis tokia tendencija? Jau dabar kai kurie įtakingi politikai kalba, kad vaiko pinigų nereikia, nes tokios priemonės, girdi, nedidina gimstamumo. Galbūt ir taip, bet akivaizdu, kad tai mažina šeimų skurdą ir leidžia geriau lavinti bei ugdyti vaikus. Pagal suminį gimstamumo rodiklį 2018 m. vienai moteriai tenkančių vaikų skaičius kaime buvo 1,9 vaiko, o mieste 1,53; 2015 m. atitinkamai kaime buvo 2, o mieste 1,59 (plg. ČIA).

Tai rodo, kad vaiko pinigais remiami Lietuvos regionai. Panašiai yra su mūsų pensininkais, kurių regionuose yra daugiau (pgl. ČIA).

Gavę pensijas mūsų senjorai nebūtinai savo pinigus atiduoda sukčiams ar deda į kojinę, bet ir išleidžia vaistams, maistui ir kitiems būtiniems dalykams. Deja, pensijos vis dar labai mažos. Čia ir vėl būtų galima pasimokyti iš Norvegijos, kur tam tikrai paramai yra taupoma. Pavyzdžiui, Norvegijos karalystėje ligą pirmąsias 16 kalendorinių dienų apmoka darbdavys ir tik vėliau jūsiškė SODRA (NAV). Tad valstybė išlaiko tik rimtesnius ligonius. Taip pat Norvegijos valstybė (nebent būtum įsidarbinęs valstybinėse institucijose) nedraudžia dėl traumų, nelaimingų atsitikimų darbe ar invalidumo. Visa tai turi padaryti darbdavys. Jeigu Lietuva sektų Norvegijos pavyzdžiu, liktų daugiau pinigų pensijoms kelti. Didesnės pensijos bei vaikų pinigai galėtų tapti ir jau tampa didesniu stimulu regionų plėtrai. 

Pasiūlymai ir komentarai

Trumpai apžvelgus Lietuvos regionų plėtros galimybes ir sunkumus galima būtų pateikti keletą pasiūlymų ir juos kiek plačiau pakomentuoti:

1. Steigti LEZ (laisvoji ekonominė zona) visose savivaldybėse. Prioritetą reikėtų teikti labiausiai atsilikusioms savivaldybėms.

Lietuvos provincijoje sukuriamas per mažas vidaus produktas. Dėl neprotingos privatizacijos buvo sunaikinta daug gerų įmonių, tokių kaip „Mastis“ Telšiuose ar „Tauras“ Šiauliuose, todėl dabar reikalingos mokestinės ir kt. paskatos verslams steigtis provincijoje.
 
2. Įvesti mokestines zonas pagal savivaldybių išsivystymo lygį.

Galima būtų taikyti Norvegijos pavyzdį, bet reikia turėti omenyje, kad po paskutinės mokesčių reformos Lietuvoje buvo beveik panaikintas darbdavio mokestis sodrai (nuo 30,98% iki 1,77%), todėl dabar norėdami pritaikyti panašų modelį, turėtume mažinti darbuotojų mokesčius. Kadangi pinigų tokiai reformai greičiausiai trūks, jiems sukaupti galima būtų pakelti vartojimo mokesčius, tai yra PVM (pridėtinės vertės mokestis). Jis galėtų būti toks kaip Skandinavijos šalyse – 25 % (Lietuvoje dabar yra 21%). 

3. Toliau didinti minimalų atlyginimą, atskiriems sektoriams įvesti aukštesnius minimalius atlyginimo tarifus.

Norvegijoje daugelyje sričių nėra minimalaus atlyginimo, bet tam tikriems jautriems sektoriams yra įvestas skirtingas minimalus atlyginimas. Pvz., vairuotojų minimalus bruto valandinis atlyginimas yra 175,95 kronų per valandą; statybininkų – 196,5 kronų per valandą; valytojų – 187,66 kronų per valandą ir t.t. Lietuvoje būtų galima įvesti aukštesnius atlyginimus supermarketų darbuotojams, gaisrininkams ir t.t.

4. Įvesti aukštesnius minimalius atlyginimo tarifus viešuosius pirkimus laimėjusioms įmonėms.

Aukštesnių atlyginimų valstybiniame projekte žavesį teko patirti ir man studentavimo laikotarpiu, kai 1999 m. buvau įsidabinęs stogdengiu JAV Wisconsino valstijos mažoje įmonėje, kuri buvo laimėjusi valstijos vienos mokyklos stogo keitimo projektą. Įprastai gaudavau 9 dolerius bruto per valandą, o tame projekte – net 23 dolerius per valandą. Viršvalandžiai buvo apmokami 50% didesniu tarifu, nes projektą laimėjusi įmonė buvo įsipareigojusi mokėti gerokai aukštesnius negu įprasta atlyginimus. Lietuvai tokia praktika yra itin aktuali, nes daugelis projektų vis dar yra remiama ES.

5. Pagaliau ryžtis perkelti kai kurias centrines įstaigas į regionus.

Taip ir nepavyko Žemės ūkio ministerijos perkelti į Kauną. Deja, kaip dažnai pas mus atsitinka, vis dar daug šnekų, mažai darbų.

6. Socialinėje politikoje sutelkti dėmesį į senelius ir vaikus.

Šie pasiūlymai ir pastebėjimai toli gražu nėra baigtiniai. Ne Lietuvos sostinėje, bet Lietuvos regionuose sprendžiasi Lietuvos likimas. Kai Lietuvos link artėja pavojingas koronavirusas, nejučiomis atsimeni maro ir karų laikus, kai miestai ištuštėdavo, bet šalis išlikdavo dėl savo regionų, o bėdą įveikus, į miestus patraukdavo ir nauji gyventojai.

Teikia vilties ir naujojo Lietuvos prezidento pradedami braižyti Gerovės valstybės kontūrai – dar visai neseniai kalbėti apie tokius dalykus buvo kone blogo tono ženklas. Ir atvirkščiai – niektauzių  bravūriški pasisakymai (kad ir banalusis skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas ir pan.) yra nuskambėję ne vieno eksperto lūpomis ir atkirčio nesulaukę.

Tad viltis išlieka…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Eina       2020-03-4 22:06

Jungtinės Tautos 2009 m, ir tarptautinė migracijos organizacija 2015 m. apskaičiavo, kad maždaug 3 mln. žmonių kas savaitę keliauja į miestus. Maždaug 54% žmonių visame pasaulyje dabar gyvena miestuose, palyginti su 30% 1950 m.

stasys        2020-03-4 19:03

ah1 .. ne visai taip , pataisyčiau . Tie kas sugebėjo išlaikyti darbo jėga tie ir įsisavino .smile

ah1> stasiui       2020-03-4 14:27

>stasiui. ES fondų įsisavinimui reikia pradinio kapitalo. Kas turėjo pradinį kapitalą  tas įsisavino

stasys        2020-03-4 12:46

ahi ...  cit.“Tai va priežastis pagrindinė  periferijos varguolyno - pigi darbo jėgos kaina periferijoje.” ..tai mitas . Periferija nėra pigios darbo jėgos įkalinta , greičiau priešingai ji neturi ka pritraukti išskyrus tuos ukrainiečius .smile Ir pinigu ten užtenka , Lietuva ES str. fondu 2014-2020 m laikotarpiui tėra panaudojusi mažiau pusės . Patikėsite ar ne nėra kam tu projektu ‘įsisavinti’  .. smile

ah1       2020-03-4 11:22

O gal tiesiog imti ir apsvarstyti peno uždirbimo variantus, kuriais kapitalizmas nuėjo kelti kapitalą:
1)piginimas darbo jėgos kainos, skirtumui tarp pardavimų ir gamybos padidinimui, kuo didesniam pelnui gauti. Pigi darbo jėgos kaina - patraukli sąlyga, pritraukti užsienio korporacijoms ir užsienio investicijoms
2)Gyventojų pirkimų didinimas.
  Gyventojų pirkimų stimuliacijos būdai :  gyventojų skaičiaus didinimas - kuo daugiau gyventojų tuo daugiau parduodama prekių/paslaugų - kuo daugiau gyventojų Vilniuje tuo turtingesnis Vilnius, kuo mažiaugyventojų periferijoje tuo “vargingesnės” periferijos savivaldybės;
skatinimas gyventojų pirkimų per kreditinę sistemą, vartojimo kreditus.
Reziume : periferijos varguoliškumą lemia pigi darbo jėgos kaina ir gyventojų maži pirkimai dėl pigios darbo jėgos kainos ir sumažėjusio gyventojų skaičiaus, dėl pigios darbo jėgos kainos.
Tai va priežastis pagrindinė  periferijos varguolyno - pigi darbo jėgos kaina periferijoje.

 

ah1>stasiui       2020-03-4 9:35

>stasiui. O kodėl ES dotuoja periferines nares?  Ar ne dėl tos pačios priežasties? 

stasys        2020-03-4 7:57

ah1> stasiui 2020-03-3 20:39 > Jus siūlote dotuoti likusia Lietuva sąskaita tu augančiu keliu regionu .? Priešingu atveju tai reikštu pieno litro kaina max 2 eurai ir t.t. smile Vyriausybė orientuota į didele pridėtine verte kuriančias darbo vietas , o jų koncentracija didmiesčiuose ir yra pasekmė to kad periferija nepajėgi pasivyti augančios tokiais tempais ekonomikos smile. Papildyti periferija pinigais galima kai iš vienos vietos perkeli kitur tas pinigingas ministerijas ar ju proteže. smile Bet tai nieko bendro neturi su socialine problema kuri tvyro didžioje dalyje Lietuvos .

ah1       2020-03-3 20:53

ir būtinai centralizuoti periferijų valstybines įstaigas ir taip stabdyti mokyklų, ligoninių  ir kt.  uždarymus periferijoje

ah1>stasiui       2020-03-3 20:39

paklausa tiesiog proporcinga vartojimui.Vartojimas tiesiog proporcingas daugumos gaunamoms pajamoms, daugumos gaunamos pajamos tiesiog proporcingos valstybės ekonominei politikai orentuotai į paklausos didinimą valstybės viduje.

stasys        2020-03-3 18:34

ah1 > ir kuo tai padės periferijai atsigauti .smile

ah1        2020-03-3 18:01

vienintelis kelias kelti daugumos žmonių gerovę -  diditi   paklausą  valstybės viduje, tuo tikslu didinant žmonių pajamas - didinant minimalią algą ir didinant mokesčius verslui, stabdyti soc.,mokesčių pervedimus į užsienio privačius kaupiamuosius pensijų fondus, alternatyvą sukuriant Lietuvos viduje ir pervedamus pinigus paliekant Lietuvos viduje.

stasys        2020-03-3 14:42

tiek 2020-03-3 14:18 > visko gali būti smile tik tam reiktu bent keliu argumentu ..nebent Jus norite ir tolau ana ta kepure nešioti ? smile

tiek       2020-03-3 14:18

stasy ,esi labai riboto mastymo ekonomikos dalykuose.Ko nepasakysi apie rašliavų skaitlingumą .Senai reikėjo blokuot tavo neprofesionalias pretenzijas nebaudžiamai taukšt niekus .

stasys        2020-03-3 12:59

2020-03-3 10:17 ..  ačiu už pastabas kuriu dėka galima čia pasiginčyti smile . Dėl PVM mokėtoju , įmonės irgi moka PVM , tik dalį  jo ( iš patirtu sąnaudų ) ,  sumokėtu iš anksto ,  galį susigrąžinti taip išvengiant dvigubo PVM apmokestinimo ... savo teikiamai paslaugai ar prekei . Vartojimo mokesti Lietuvoje moka visi . Nebent Jus žinote tas išimtis kuriu aš nesu sutikęs smile .  Cit.“ Dėl punkto nr. 4 atkreipiau dėmesį, kad mano kolegos Lietuvoje turi žymiai didesnes pelno maržas negu kolegos pvz. Norvegijoje. Pelnų siekimas Lietuvoje yra prie nepadorumo ribos. Tad netgi ir vietinės įmonės gali mokėti didesnius atlyginimus. Bent jau tokias žinau savo gyvenamoje kaimiškoje vietovėje.“ Ten kur užtikrinama konkurencija pelno marža paslaugas teikiančiose ir gamybos VIDUTINIO DIDŽIO įmonėse siekia 5-10 procentu . Didelė pelno marža įmonėje rodo esančias rizikas jos viduje , nes per sparčiai augantis verslas toks pat pavojingas kaip ir vietoje stovintis .smile)  Augimo procese visko gali nutikti . Spekuliacija ir verslas tai ne visai tapatus dalykai . Toks tvarkingas augimas vertingas ir kalbant apie atlyginimus .smile  cit.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad periferijoje sunku tikėtis politinio aktyvumo, kai pastaroji yra nuolat dusinama liberalizmo pertekliumi pasižyminčios valstybinės ir didžiosios žiniasklaidos.“  O kaip atrodo tos liberalizmo pertekliui pasižyminčios apraiškos . ?  Man tiesa sakant lieka neaišku .. daugiau galimybių man visada atrodė tik pliusas veikliam žmogui smile

Stasiui       2020-03-3 10:17

Gerbiamas Stasy, yra gerai, kad turite pasiūlymų ir kritikuojate, bet dėl pvm noriu jus pataisyti. Vis dėlto šį mokestį moka tik galutinis vartotojas ir įmonės, pvm mokėtojos jo realiai nemoka.
Dėl punkto nr. 4 atkreipiau dėmesį, kad mano kolegos Lietuvoje turi žymiai didesnes pelno maržas negu kolegos pvz. Norvegijoje. Pelnų siekimas Lietuvoje yra prie nepadorumo ribos. Tad netgi ir vietinės įmonės gali mokėti didesnius atlyginimus. Bent jau tokias žinau savo gyvenamoje kaimiškoje vietovėje. 
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad periferijoje sunku tikėtis politinio aktyvumo, kai pastaroji yra nuolat dusinama liberalizmo pertekliumi pasižyminčios valstybinės ir didžiosios žiniasklaidos. Deja, žmonės nėra skatinami kritiškai mąstyti, todėl ir džiaugiuosi, kad jūs mąstote.

stasys        2020-03-3 8:21

Visuomenė reguliuoja tuos santykius nori to verslas ar ne . Jei valstybė pastatys į vienodas konkurencines sąlygas smulkus verslas susiras savo vartoją sukuriant savo paslaugu tiekimo grandines . Didelis verslas turi ir privalo mokėti didesni vartojimo mokesti PVM ..tuo tarpu mažesnis (pagal apyvarta) privalėtu mažiau prisidėti . Avys ir vilkai turi sėdi skirtinguose garduose .

ah1       2020-03-2 23:57

ir vis vien veiks kapitalizmo ekonomikos dėsnis stambūs suryje smulkius

stasys        2020-03-2 20:17

Trumpai apie siūlymus :
1 .  Labiausiai atsilikusios savivaldybės turi ir pati didžiausia socialiai remtina gyventoju sluoksnį . O dabar pats pagalvokite kokie darbuotojai dirbs tose laisvose ekonominėse zonose. ?  Tam kad tos zonos taptų patrauklios reikalingos ne tik mokesčiu lengvatos bet ir kvalifikuoti darbuotojai su tam tikra pasiūla .  Nesu tikras kad butu iš ko ten ruošti tuos specialistus . Gal geriau orientuotis į įvairius smulkius socialinio verslo modelius , pritraukiant ES struktūrine parama ( jei yra galimybė) .
2.  Dėl antro punkt. kaip ir pasisakiau , žiūriu kritiškai .  Gal geriau daryti progresinį PVM smulkiam verslui ? taip kaip smulkaus verslo rėmimo programa lieka ir toliau didele bėda. Jei esi smulkus tu privalai rasti būdu konkuruoti su dideliais verslais .
3.  Taip butu vėl skriaudžiamas smulkus verslas iniciatyva atiduodant stambiam ir vidutiniam . Reikia viena karta apsispręsti kokie yra prioritetai skatinant periferijos vystymąsi . Mano supratimu ten gali veikti tik vietinės reikšmės verslai , kurie galėtu konkuruoti su didmiesčiais savo mažesnėmis kainomis paslaugose. Sprendžiu iš tu keliu atveju kai teko auto remontuoti priverstinai .smile)
4. Absurdas . To neįmanoma sukontroliuoti taip kaip tektų įvesti papildomus apribojimus viešuosiuose pirkimuose , o tada tuos konkursus laimėtu didelės įmonės ir ne to regiono .smile  Kuo daugiau įvedama taisyklių tuo sunkiau susigaudyti pro kuria skylę išlenda problemos . Procesus kaip tik reikia daryti skaidrius ,  paprastus ir visiems aiškius .. Galima pasirinkti balu sistemą vertinant įmones – nugalėtojas , ne būtinai vadovautis tik mažiausios kainos principu .Vietinis verslas orientuotas į bendruomene ir jos poreikius tai ir yra tas tikrasis socialiai atsakingas verslas atsižvelgiantis į visus vietinius socialinius parametrus . Algos dydis tik vienas iš parametru kuris dar gi nieko nesako .
5. Labai plati tema   bet pritariu .
6.  cit. „ Socialinėje politikoje sutelkti dėmesį į senelius ir vaikus.“ .. negalima čia daryti išimčių kurios smarkiai skirtųsi visos respublikos mastu .  Stipri bendruomenė ir stiprus joje vykstantis socialiniai procesai yra kur kas patikimesnės priemonės nei tas nuolatinis pašalpų didinimas .
7. Visa tai kas aukščiau išvardinta įmanoma tik tuo atveju jei periferijoje vyks stiprus politiniai procesai .smile 

p.s. labai trumpai nesigavo >:) gavosi Reigardiškai ..apie viska po truputi ..

stasys        2020-03-2 19:11

  2020-03-2 18:06 . bet Jus suprantate kad padidintu vartojimo mokesčiu valstybė nesukuria jokio realaus produkto ar darbo našumo kilstelėjimo ?  Vartojimo mokestis yra skirtas dengti einamąsias valstybės išlaidas ir jokiu butu tai nieko bendro neturi su darbuotojo mokesčiais į jo socialinius fondus .?

Stasiui       2020-03-2 18:06

Dėl darbdavio sodros mokesčių buvo teigta, kad jie mažėjo, bet nebuvo sakyta, kad sumažėjo mokestinė našta verslui. Paskutinė mokesčių reforma nesumažino darbuotojų apmokestinimo. Tik perskirstė mokesčius. Tai yra, vietoj darbdavio sodros didėjo darbuotojų mokesčiai. Mokesčiai praktiškai liko tie patys. Straipsnyje buvo pateikta mintis, kad dabar, kadangi nebėra darbdavio mokesčių, reikėtų mažinti darbuotojų mokesčius, jeigu norime pritaikyti Norvegijos modelį.

stasys        2020-03-2 17:36

Autorius teisingai svarsto regionu problema ..bet tos priemonės kurios jo siūlomos, padėčiai taisyti,  daugiau nei juokingos .  Na kam tu pasakysi ar tuo įtikinsi , jog verslo mokami mokesčiai Sodrai sumažėjo nuo 30,98 iki 1,77 proc. ? Taip gali svarstyti tik biudžetininkas ar ‘raudonas profsajungietis’ nematantis visos mokestinės naštos tenkančios verslui . O kaip paaiškinti įsimetusią jo žvaira-akę nepastebint ūkio skirtumu tarp tokiu šalių kaip Norvegija ir Lietuva ? Tai išduoda jog autorius visiškai nesigaudo tose ekonomikos procesuose , todėl problema bando suversti grubiai didinat vartojimo mokesti ar to pačio verslo sąskaitą susikuriant sau šilta fantazija . Tik verslas kuria darbo vietas ir didina atlyginimus pagal gaunamas pajamas , jokio kitokio modelio nėra .  Neprotinga kalbėti apie PVM tarifo didinimą , reiktu priminti jog Kubilius PVM tarifą padidino esant dideliam biudžeto deficitui kriziniais metais ir tai buvo skaudus smūgis verslui . Tai padėjo trumpam subalansuoti biudžetą bet sumažino investicijas ir vartojimą .. kurios buvo būtinos šaliai patiriančiai ekonomikos ištikta krize .. Lietuva negali iš ko nors perkopijuoti sėkmingo pavyzdžio kaip teisingai vystyti savo regionus ..taip kaip tokiu trafaretiniu sprendimu paprasčiausiai nebūna.  Mano siūlymas butu pabandyti išlaisvinti Vilnių iš per didelio jo užimtumo sprendžiant visos Lietuvos problemas . Tai kas susitelkia vienoje vietoje tampa mafijozine struktūra o jei tai valdžios institucijos tuo pačiu blogai veikia pačia visuomene . Na negali būti taip kad kokioje nors J.Narkevičiaus pavaldžioje institucijoje algos viršija tris tūkstančius vidurkiu Vilniuje , o tuose Šiauliuose ir tūkstančio nesiekia . Toks ūkiniu procesu centralizavimas dėka to pakeliant algas valdininkams Vilniuje nusausina ta pačia provincija ir paskatina tik dar didesne emigracija jaunimo į sostine arba dar kur nors kitur .Negalima didmiesčius auginti dėka tos provincijos ir tai daro ne verslas ..o valdžios institucijos , prisidengdamos pertvarka ir kaštu mažinimu .

urba       2020-03-2 15:42

Autorius siūlo logišku atrodantį PVM pakėlimą, tačiau nereikia užmiršti, kad Lenkija dirbtiniu zloto nuvertinimu bei PVM “skirtumų žirklėmis kerpa” ne tik Lietuvą - ir mūsų finansai plėtoja Lenkijos pasienio ekonomiką. Taigi, mokesčių sistemų harmonizavimas yra sudėtinga tarptautinė problema, o ne vien lokali. Nereikia užmiršti ir realių darbo jėgos išteklių pasiskirstymo - kaime išsklaidytą  iš daugiau nei 100 tūkst. registruotų biržoje bedarbių gyvena 2/3. Išeitis - ekologinės saugios ir sveikos žemės ūkio produkcijos gamyba per steigtinus bendruomenių kooperatyvus, tiek trumpoms maisto grandinėms, tiek ir eksportui su apdorojimo cechais priemiesčiuose ir logistikos centrais. Nereikia išradinėti dviračių -Švedijoje tai funkcionuoja.

tiek       2020-03-2 11:57

Lietuviškose LEZ zonose būtina dvigubinti minimalų atlygį - tam tikrai yra svari priežastis.Pasekmė - didesnė vidaus paklausa,spartesnė vidinė apyvarta.O kalbant apie eksportuojančias imones -jų prioritetas turi būti ne darbuotojų algų susinimas siekiant didinti konkurencingumą ,o žymiai pažangesnės kryptys (pažangesnės ta prasme ,kad ir reikalauja žymiai pažangesnių (konkurencingumą reikšmingai keliančių) ir ,suprantama, brangesnių sprendimų.Kuriuos turi priimti žyyymiai konkurencingesni verslinykai.Savo ruožtu jų suinteresuotumą ieškoti ,investuoti į žymiai aukštesnio lygio technologijas valstybė ,kaip ir kitose civilizuotose vakarietiškose ekonomikose, privalo skatinti per mokestinę politiką . O tam ,pirmiausia turi būti įvestas CIVILIZUOTAS ,VAKARIETIŠKO TIPO VISO PRABANGAUS TURTO MOKESTIS - APIE 30 proc/metus nuo pripažinto Lietuvoje prabangiu TURTO rinkos vertės.Amerikiečiai senai suprato ,kad gražiuoju įkalbėti atsisakyti grubios priespaudos (kam pirkti brangią techniką ,jei ją pilnai gali pavaduoti pulkas pusvelčiui samdomųjų) sukeliant socialinę priešpriešą tikrai nepavyks .Todėl senai įvestas šis mokestis ,padedantis viršpelnį nukreipt ne į tuščią prabangą , o į konkurencingas technologijas,užtikrinančias ir gerai apmokamas darbo vietas, ir pagarbą turtingam žmogui .Išvada: Lietuvoje toks mokestis senai turėjo būti įvestas- juk Lietuvai primestas būtent amerikietiškas ekonomikos vystymo modelis.Tikrai ne skandinaviškas ,kaip to geidė lietuviai 1990 m.:(

stasys        2020-03-1 20:13

Labai panašu kad autorius padirbėjo ne tik liežuviu bet ir galva. Retas reiškinys sutinkamas Tiesos.lt straipsniuose . Rytas už vakarą protingesnis .

ah1       2020-03-1 16:41

Žmonių gerovė priklauso nuo jų gaunamų pajamų ir žmonių gerovės rodiklis yra emigracija - nuo gerumo niekas nebėga į blogumą. Tai kad didėja BVP tai nereiškia kad gerėja žmonių daugumos gyvenimas
Orentuojant ekonomiką į eksportą, vietinė ekonomika turi būti konkurencingesnė užsienio rinkai, o konkurencingesnė užsienio rinkai bus tada kai vietinėje ekonomikoje bus kuo pigesnė darbo jėga, kitaip sakant, kuo mažesni bus dirbančiųjų atlyginimai, kuo bus mažesnės pensijos, ir kuo bus pigesnis valstybinis sektorius(kuo bus mažesni mokesčiai verslui).Būtent todėl, siekiant didinti konkurencingumą, vengiama didinti minimalų atlyginimą ir mažinamas darbo jėgos apmokestinimas. Be to eksportas duoda mažai mokesčių į valstybės biudžetą, jei eksportas neapmokestinamas PVM ir akcizais. Iš eksporto įmonių savininkai gauna pelną, tačiau jei eksporto įmonė yra laisvojoje ekonominėje zonoje, kurioje atleidžiama nuo pelno mokesčio ir kitų mokesčių, tai iš tokios įmonės nėra naudos valstybei. Ir nereikia būti profesoriumi kad suvoktum jog valstiečių reformos - sumažinimo darbo jėgos apmokestinimo - pasekoje atsiranda “skylė”/“tuštuma” valstybės biudžete kurią  reikia kažkuo užpildyti - iš vienur paimti kitur pridėti su visais iš to sekančiais padariniais.
Laikantis ekonominės strategijos- BVP didinimo ne tik į eksportą, bet ir     d i d i n a n t   p a k l a u s ą  valstybės v i d u j e, tuo tikslu didinant žmonių pajamas - didinant minimalią algą ir didinant mokesčius verslui.
Tai va tiek apie BVP didinimo būdus : ekonomikos orentaciją į eksportą ir ekonomikos orentaciją į paklausos didinimą valstybės viduje , ir laisvąsias ekonomines zonas ir jų naudą valstybės biudžetui.

Kai aplink mus       2020-03-1 16:38

neliko eigulių,miškas iš karto tapo apleistas,įsimetė ligos.Seniau,kai miesteliai turėjo girinininkijas ,miškas klestėjo,buvo tvarkingas,laiku prižiūrėtas su kirtimais,kurie būtini tik dėl ligų.

ne našlaičiai!       2020-03-1 14:50

Visame pasaulyje Viltis durnių Motina.
Lietuvoje ji daugiavaikė.


Rekomenduojame

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.