Istorija

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Tiesos.lt siūlo   2019 m. lapkričio 6 d. 15:06

21     

    

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

„Kultūros barai“ 2019 m. nr. 9.

Wolfram Wette. Karl Jäger. Morder der litauischen Juden, S. Fischer Verlag, Frankfurt am Main. 2012.

Vokiečių istorikas Wolframas Wette parašė štandartenfiurerio, karo metais rezidavusio Kaune, biografiją iškalbingu pavadinimu „Karlas Jägeris. Lietuvos žydų žudikas“. Mums ši studija svarbi ne vien dėl asmens, Lietuvos istorijoje palikusio kruviną pėdsaką, biografijos, bet ir dėl istorinio konteksto, atskleidžiančio iki šiol menkai ištirtus Lietuvos padėties karo metais aspektus.

Gaila, kad knyga tik dabar atsitiktinai pateko man į rankas, tačiau knygų „galiojimo laikas“, kaip žinome, nėra apribotas, o bėgantys metai nė kiek nesumenkina jų vertės.

Karlas Jägeris (1888–1959), šiais laikais žinomas gal tik istorikams, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje reiškė labai daug. Saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vadas, SS štandartenfiureris 1941–1943 m. buvo aukščiausią laipsnį ir didžiausius įgaliojimus turintis III Reicho saugumo pareigūnas Lietuvoje. Jam buvo pavaldus gestapas, SD, saugumo ir kriminalinė policija. Jis vadovavo 3-iajam operatyviniam būriui (Einsatzkommando 3), vykdžiusiam žydų žudynes. 1941 m. gruodžio 1 d. raporte, patvirtintame Jägerio parašu, detaliai išdėstyta, kaip išžudyti Lietuvos žydai. Dokumente, kurį dabar ypač dažnai cituoja Holokausto tyrinėtojai, remiantis Rokiškio pavyzdžiu aiškinama, kaip efektyviai organizuoti žudynes. Beveik nėra abejonių, kad štandartenfiureris asmeniškai lankėsi Rokiškyje.

Per Jägerio rankas pereidavo lageriams ar mirčiai pasmerktų žmonių bylos. Jeigu tik būtų panorėjęs, tai Balys Sruoga, Jonas Noreika, Vladas Jurgutis, kunigai Stasys Yla, Alfonsas Lipniūnas ir kiti būtų išvengę kančių Štuthofe. Tačiau nepanorėjo.

Kiekvieną Jägerio biografijos faktą Wette paremia daugybe šaltinių, publikuotų ir neskelbtų archyvinių dokumentų – knygoje yra net 586 nuorodos. Nemažai jo cituojamų dokumentų, tyrimų, net aptariamų faktų Lietuvoje yra žinomi tik pavieniams specialistams. Būtų gerai bent pačius svarbiausius dokumentus išleisti lietuviškai. Pirmiausia Walterio Stahleckerio vadovaujamos Einsatzgruppe A, Jägerio Einsatzkommando 3 (EK 3) raportus, visą dokumentaciją, susijusią su jų veikla Lietuvoje ir apskritai Ostlande.

Dr. Wette knygoje nesureikšmina lietuvių vaidmens žydų žudynėse. Nėra nieko, kas leistų manyti, kad Lietuva nacių laikais turėjo bent minimalią veiksmų laisvę. Jo dažnai cituojamam Jägeriui tai buvo tiesiog dalis užkariautos erdvės, kur naciai vykdė tai, ką numatė įgyvendinti Rytuose.

1941 m. liepos 2 d. Jägeris, lydimas savo komandos, prašmatniu automobiliu Opel Admiral per Gumbinę, Eitkūnus, Kybartus atvyko į Kauną. Iki jo pasirodymo čia veikė Einsatzkommando 1 b, vadovaujama dr. Ehrlingerio.

1942 m. pradžioje Jägeris rašė, kad atvažiavęs į Kauną, pirmiausia įvedė žydų ženklinimą, Vilijampolėje įsteigė getą (p. 90). Tai buvo padaryta Einsatzgruppe A (EG A) vado Stahleckerio nurodymu (p. 93). Apie Jurgį Bobelį ir jo vaidmenį steigiant getą nėra nė žodžio. Tą epizodą, dažnai kartojamą lietuviškame naratyve, Wette apeina be komentarų. Skaitant knygą atrodo, kad apie lietuvių vaidmenį, priimant sprendimus dėl getų, Jägeris apskritai nebuvo girdėjęs.

Knygos autorius atkreipia dėmesį, kad štandartenfiureris, kuriam tada buvo 53 metai, daugeliui savo pavaldinių pagal amžių tiko į tėvus. Pagal išsilavinimą jis irgi skyrėsi nuo panašias pareigas ėjusių karininkų, kurie buvo baigę teisės mokslus, apgynę disertacijas ir t. t. Jägeris tuo pasigirti negalėjo, buvo muzikas. Wette daro prielaidą, kad tai galėjo turėti įtakos jo uolumui ir nuožmumui – štandartenfiureris stengėsi įrodyti esąs tinkamas užimti atsakingas pareigas, nepaisant palyginti garbaus amžiaus ir, atrodytų, ne visai tinkamo išsilavinimo. SS hauptšturmfiureris Heinrichas Schmitzas per apklausas 1960 m. teigė, kad Jägeris tokioms pareigoms visiškai netiko: „Vienintelis dalykas, ką jis galėjo pasiūlyti, buvo šaudymas ir pjaustymas“ (p. 149). Šis pavaldinys ne vienintelis taip įvertino savo šefą.

Karlas, gimęs Šveicarijoje, augo kultūringoje vokiečių katalikų šeimoje. Dar vaikystėje persikėlė į Valdkircheno miestelį Pietų Badene, netoli universitetinio Freiburgo, nes tėvas gavo ten muzikos mokytojo ir orkestro dirigento tarnybą. Sūnus irgi buvo gabus muzikai, baigė konservatoriją, grojo smuiku, pianinu, kitais instrumentais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dirbo keliose įmonėse, gaminusiose muzikos instrumentus. Vedė fabriko savininko dukrą Emmą Weber, su kuria susilaukė trijų vaikų. Matyt, turėjo puikią reputaciją, nes tais laikais santuokos tarp skirtingos socialinės padėties žmonių nebuvo dažnos.

Pirmojo pasaulinio karo metais Jägeris artilerijos daliniuose išsitarnavo iki feldfebelio (puskarininkio). Buvo sužeistas, pelnė apdovanojimų. Jau 1923 m. susidėjo su Hitlerio nacionalsocialistais, vadovavo Valdkircheno naciams. Buvo pastebėtas SS vadų ir sėkmingai darė karjerą. 1936 m. eiti svarbias pareigas SS jam patikėjo asmeniškai reichsfiureris Heinrichas Himmleris, 1938 m. savo globotinį perkėlęs į Berlyną. 1940 m. Jägeris tapo SS štandartenfiureriu (pulkininku) ir priklausė saugumo tarnybos elitui. Išlikusiose tarnybinėse charakteristikose nurodoma, kad jis neturi kokių nors pastebimų trūkumų ar silpnybių.

1941 m., karo su SSRS išvakarėse, Jägeris dalyvavo mokymuose Prečo pasienio policijos mokykloje netoli Vitenbergo. Gavo įsakymą suformuoti 3-iąjį operatyvinį būrį (Einsatzkommando 3) ir jam vadovauti. Šią komandą sudarė trys padaliniai, iš viso 120 esesininkų. Jägerio adjutantu ir vieno iš trijų padalinių vadu tapo Joachimas Hamannas, vėliau tiesiogiai vadovavęs žudynėms įvairiose Lietuvos vietose.

1941 m. birželio 17 d. Jägeris ir dar apie 50 SS karininkų buvo iškviesti į Reicho saugumo tarnybos vyriausiąją būstinę Berlyne. Himmlerio pavaduotojas Reinhardas Heydrichas išdėstė einsatzkomandoms numatytus uždavinius, tarp kurių buvo ir žydų išnaikinimas. Keli instruktažo dalyviai po karo liudijo, kaip nustebo išgirdę, kad Rytuose turės sunaikinti visus žydus, neišskiriant vaikų ir moterų. Tokia Heydricho nubrėžta „gairė“ buvo naujiena pasitarimo dalyviams, anksčiau nė vienas apie tai nebuvo girdėjęs. Kažkuris iš karininkų net pasitikslino, ar teisingai suprato, kad jiems reikės žudyti žydus. Heydrichas patvirtino: „Taip, savaime suprantama“ (vok. doch wohl selbstverständlich) (p. 48). Wette primena, kad istorikai iki šiol nesutaria, ar tikrai jau 1941 m. birželį Hitleris įsakė sunaikinti žydus, tačiau einsatzgrupių vadams toks klausimas nekilo – gavę nurodymus, jie juos vykdė.

Ankstesniais laikais, užėmus teritoriją, būdavo stengiamasi kuo greičiau atkurti rimtį, suvaldyti susidariusį chaosą. Kaune vokiečiai nesistengė įvesti tvarkos. Priešingai – patys skatino įvairius antižydiškus išpuolius. Wette aprašo žudynes prie Lietūkio garažo, pogromus. Pateikia istoriografijoje fiksuojamą aukų skaičių. Atskleidžia, kad naciai, kurstydami išpuolius, organizuodami žudynes, stengėsi visa tai pateikti kaip vietinių žmonių „apsivalymo“ akcijas.

Koks nors priekabus skaitytojas galėtų papriekaištauti, kodėl taip neišsamiai aprašomi to meto įvykiai, kodėl remiamasi vos vieno kito, bet ne dešimties liudytojų parodymais, kodėl tik trumpai užsimenama apie vokiečių vaidmenį, provokuojant pogromus. Bet ši knyga ne apie tai, o apie Jägerį. Žudynės minimos kaip istorinis fonas.

Masinis beginklių žmonių šaudymas buvo netikėtas net aukštiems vermachto karininkams. Generolas Franzas von Roquesas, sužinojęs apie civilių žudynes užfrontėje, kreipėsi į feldmaršalą, armijų grupės „Šiaurė“ vyriausiąjį vadą Wilhelmą Josefą Franzą Leebą, kad paaiškintų, kas dedasi. Feldmaršalas atsakė tiems įvykiams jokios įtakos neturintis, tik stengiasi laikytis nuo jų kuo toliau (p. 77). Gaila, šis epizodas neplėtojamas, lieka neaišku, kas ir kada feldmaršalui davė patarimą nesikišti į SS reikalus.

Jägeris žydų žudynes organizavo ypač efektyviai ir jau po penkių mėnesių, 1941 m. gruodžio 1 d., slaptame raporte rašė: „Šiandien galiu konstatuoti, kad operatyvinis būrys Einsatzkommando 3 pasiekė užsibrėžtą tikslą – išspręsti žydų problemą Lietuvoje. Lietuvoje žydų daugiau nebėra, išskyrus darbui naudojamus žydus bei jų šeimas. Jų liko Šiauliuose apie 4500, Kaune apie 15000, Vilniuje apie 15000.

Ir šiuos žydus darbininkus bei jų šeimas aš norėjau sunaikinti, tačiau tam griežtai pasipriešino civilinė valdžia (reichskomisaras) ir kariuomenė, kurie pareikalavo, kad šie žydai ir jų šeimos nebūtų sunaikinti!“

Pagrindinis žydų žudynių provincijoje vykdytojas buvo SS oberšturmfiurerio Hamanno vadovaujamas mobilusis būrys (rollkommando), kuris į pasirinktą vietą nuvykdavo keliais automobiliais ir sušaudydavo žmones, suvarytus prie duobių. Vietiniai pagalbininkai surinkdavo mirčiai pasmerktus žmones, juos konvojuodavo, saugodavo, kad nepabėgtų, kai kurie prisidėdavo prie žudynių. Tų pagalbininkų vaidmuo buvo išskirtinai svarbus Hamanno komandai.

SS oberšturmfiureris (vyr. leitenantas) Hamannas, gimęs 1913 m., pagal amžių tiko Jägeriui į sūnus. Istorikai nesutaria, kuris iš jų labiau prisidėjo prie tragedijos, įvykusios Lietuvoje. Yra manančių, kad Jägeris, ataskaitos žodžiais tariant, „išspręsti žydų problemą Lietuvoje“ galėjo tik todėl, kad turėjo Hamanną, kuris šiuo atžvilgiu buvo labai aktyvus.

Jägeris detaliai registravo savo EK 3 veiklą. Štai tipiškas įrašas apie vienos dienos akciją: „1.9.41 Marijampolė. 1763 žydai, 1812 žydžių, 1404 žydų vaikai, 109 dvasios ligoniai, 1 Vokietijos pilietis, kuris buvo vedęs žydę, 1 rusė.“

Wette pateikia daug svarbių detalių, kurios parodo, kas slypi už ataskaitos skaičių, atskleidžia asmeninį Jägerio „indėlį“. Štai rugpjūčio 18 d., praėjus keletui dienų po geto įsteigimo, Jägeris nurodė įvykdyti vadinamąją „inteligentų akciją“. Raporte glaustai pranešama, kad IV forte nužudyta 711 inteligentų iš geto.

Knygoje aprašyta tos akcijos istorija. Pirmiausia Jägeris nurodė žurnalistui Josefui Kaspi-Serebrowicziui sudaryti išsilavinusių žydų – gydytojų, teisininkų, mokytojų, studentų – sąrašą. Esą jie tvarkys buvusių Lietuvos ministerijų archyvus (p. 99). Serebrowiczius buvo žydų žurnalistas, nepriklausomybės laikais kritikavęs kairiuosius savo tautiečius, vadinęs juos Stalino parankiniais ir t. t. Už tai sovietmečiu buvo įkalintas, o karo pradžioje kartu su daugeliu kitų kalinių išėjo į laisvę.

Neįtardamas klastos, Serebrowiczius su gydytoju dr. Haberiu, kilusiu iš Insbruko, reikalaujamą sąrašą sudarė. Ryte prie geto vartų, kaip buvo nurodyta, susirinko 534 jauni žydų inteligentai.

Geto policininkas Rosenfeldas jau kitą dieną sužinojo, kas nutiko. Ant tilto tarp Šančių ir Panemunės išrikiuotiems žydams liepta pakelti rankas, taip jie ir žygiavo iki pat žudynių vietos. Rosenfeldas neabejojo informacijos tikrumu, nes visiškai pasitikėjo informacijos šaltiniu. Kaip viskas vyko, papasakojo geras pažįstamas lietuvis Stepšys, su kuriuo jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, artimus ryšius palaikė ir naujomis aplinkybėmis.

Knygoje pateikiamas ir kito Lietuvos istorijos fakto, dažnai minimo įvairiose publikacijose, platus kontekstas. 1941 m. lapkričio mėn. IX forte buvo sušaudyta apie 5000 žydų, atvežtų iš Vokietijos, Austrijos, Čekoslovakijos, kitų šalių. 1941 m. rudenį iš Vakarų į Rytus deportuota mažiausiai 265 000 žydų (p. 125), apie 5000 iš jų atsitiktinai pateko į Kauną. Yra žinoma, kad tuos žmones buvo numatyta perkelti į Rygą, bet nesuspėta pasiruošti perkeliamuosius priimti, todėl juos išlaipino Kaune. Jägeris negavo nurodymų, ką su atvykėliais daryti. Jis asmeniškai nusprendė varyti juos tiesiai į IX fortą (p. 126). Tarp daiktų, priklausiusių sušaudytiems užsienio šalių piliečiams, vėliau geto gyventojai rado dokumentų su įrašais „Perkeltas į Rygą“.

Yra žinoma ir kaip vyko žudynės. Ryte žmonės buvo išrikiuoti eilėmis, jiems liepta daryti mankštą, o po to bėgti duobių link.

Vienas žudynių dalyvis vokietis, matyt, slegiamas tos baisios nuodėmės, pasistengė, kad išsipildytų Evangelijos žodžiai: „Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.“ Breslau (dabar Vroclavas) kardinolui Adolfui Bertramui jis papasakojo, kad žudikų komandą sudarė esesininkai, saugumo policininkai ir lietuviai, bet vokiečių vermachto kareiviai nedalyvavo. „Visi buvo aprengti lietuviškomis uniformomis. Šaudymo scenos kartais buvo net filmuojamos. Tie filmai turėjo įrodyti, kad ne vokiečiai, o lietuviai žydus sušaudė“ (p. 129). 

Jägeris ne tik pats stengėsi sunaikinti kuo daugiau žydų, bet ir kitus vertė tą daryti. Šiaulių gebietskomisaras Hansas Gewecke po karo liudijo, kad 1941 m. rugsėjo 3 d. Jägeris nurodė jam sunaikinti visus miesto žydus. Kiek vėliau įsakė likviduoti dalį geto. Gebietskomisarui to išvengti padėjo reichskomisaras Hinrichas Lohse (p. 151).

Jägeris norėjo, kad kiekvienas jo komandos narys vokietis asmeniškai dalyvautų šaudymuose. Kriminalinės policijos komisaras dr. Fritzas Bartmannas 1959 m. liudijo, kad štandartenfiureris jam pasakęs: „Ir tu kada nors tame būsi.“ Vengusiems dalyvauti net ginklu grasino. Vieno gestapo pareigūno tiesiai paklausė: „Ar tu prie duobės jau stovėjai?“ (p. 151).

1943 m. spalio 4 d. Posene (dabar Poznanė) vyko aukšto rango esesininkų, grupenfiurerių pasitarimas. Jame keleto valandų kalbą pasakė Himmleris: „Daugelis iš jūsų žino, ką reiškia, kai guli šimtas lavonų, kai guli 500 arba 1000. Tą reikia atlaikyti ir, nepaisant žmogiškų silpnybių, išlikti padoriam [t. y. nepraskysti, neparodyti silpnumo. – R. J.]. Tai padarė mus stiprius“ (p. 153).

Jägeris veržėsi psdemonstruoti savo „stiprumą“, tačiau dėl darbo Kaune ir provincijoje „specifikos“ štandartenfiureriui pakriko nervai. Jo pavaldinys vėliau liudijo, kad per vieną pasisėdėjimą Jägeris prisipažino negalintis miegoti, nes prieš akis nuolat stovi mirštančios moterys ir vaikai, todėl nebegali važiuoti namo pas anūkus.

Naciams atėjus į valdžią, nemažai Vokietijos žydų, kol dar buvo įmanoma, persikėlė į kitas šalis. Nežinau, kiek jų atvyko į Lietuvą, tačiau tokių imigrantų tikrai buvo. Keleto iš jų istorijos pateiktos ir pristatomoje knygoje, nes yra glaudžiai susijusios su Jägeriu.

Berlyne gyvenęs kompozitorius, dirigentas, poetas Edvinas Geistas, matuojant nacionalsocialistų matais, buvo „pusžydis“ (vok. Halbjude). 1938 m. jis emigravo į Lietuvą, čia dirbo, vedė pianistę Lydą Bagrianski. Šalį okupavus naciams, abu atsidūrė gete. Geistui pavyko iš ten ištrūkti, bet su sąlyga, kad paliks žmoną. Atsidūręs laisvėje, kaip įmanydamas stengėsi išvaduoti Lydą, net pristatė dokumentus, įrodančius, kad ji žydė tik ketvirtadaliu. Jägeris susidomėjo ta istorija, Lyda buvo paleista iš geto, tačiau irgi su sąlyga, kad jis arba ji sterilizuosis, taigi neturės vaikų. Galima tik spėlioti, kodėl Jägeriui parūpo tie žmonės, ko gero, priežastis buvo jo sentimentai muzikams.

Lyda įsidarbino aprūpinimo tarnyboje, kuriai vadovavo Ieva Simonaitytė. 1965 m. išleistoje autobiografijoje (III dalyje) rašytoja prisiminė Geistų istoriją. Edvinui ir Lydai daug kas patarė, kad dingtų vokiečiams iš akių, bet jie liko Kaune. 1942 m. pabaigoje Geistas vėl atsidūrė gete. Gruodžio 3 d. Jägeris asmeniškai nurodė „žydų muziką ir kompozitorių Geistą“ laikyti geto kalėjime (p. 138), o netrukus įsakė išgabenti į IX fortą. Kompozitoriaus žmona po mėnesio nusižudė.

Tokia buvo Karlo Jägerio kasdieninė veikla Kaune. Po karo štandartenfiureris nebėgo iš Vokietijos. Tiesa, nutraukė ryšius su antrąja žmona, nesilankydavo bendražygių susitikimuose, bet gyveno iš esmės nesislapstydamas, pagal visus reikalavimus užsiregistruodavo savo tikru vardu ir pavarde. Net ūsų nenusiskuto. Matyt, jautėsi saugus. Tačiau Jägerio vardas vis iškildavo įvairiose bylose, informacijos apie jo praeitį sparčiai daugėjo, todėl 1959 m. balandžio 10 d. buvo suimtas, prasidėjo kvotos. Naktį iš birželio 21 į 22 d., nesulaukęs 71-ojo gimtadienio, buvęs muzikas ir štandartenfiureris pasikorė. Ekspertai konstatavo bilanzselbstmord, esą Jägeris neatlaikė prisiminimų naštos ir t. t. Atsisveikinimo laiške jis neigė bet kokią savo kaltę, apgailestaudamas „dėl baisaus likimo“ (p. 168). Šiaip jau štandartenfiureriui nebuvo reikalo žudytis – nuo 1949 m. Vokietijoje panaikinta mirties bausmė. Suimtajam grėsė tiktai kalėjimas su galimybe išeiti į laisvę pirma laiko.

Dėl savižudybės byla liko nebaigta, o tai būtų buvusi labai vertinga medžiaga Lietuvos istorijai, tačiau ir turimų duomenų pakako, kad vokiečių teisininkai padarytų išvadą: „Štandartenfiureris Karlas Jägeris turėtų greta Hitlerio, Himmlerio ir Heydricho pirmoje eilėje būti atsakingas už Lietuvos žydų egzekucijas“ (p. 152).

Dr. Wette plačiai ir labai kritiškai, ypač vokiečių atžvilgiu, aptaria dabartinę istorinės atminties situaciją. Žudynėmis, Jägerio nusikaltimais ir panašiomis temomis domisi labai menka Vokietijos ir Lietuvos visuomenės dalis. Nežinoti, nutylėti yra patogu. Knygos autorius primena sovietmečiu diegtus istorinės atminties ir faktų interpretavimo suvaržymus, „kalbos reguliavimą“ – visos karo aukos tapo „taikiais sovietų piliečiais“. Nutylint etninę jų priklausomybę, bandyta ištrinti žydų istoriją. Wette to fakto nemini, bet mes Lietuvoje žinome, kad net aukų atminimo įamžinimas Paneriuose sukėlė kagėbistams įtarimą, o pirmasis paminklas, kurį žydai pastatė, buvo nugriautas. Vėliau iškilo kitas, bet jau be įrašų žydų kalba ir informuojant vien apie „sovietinių žmonių“ žudymą. Sovietmečiu buvo sunaikinta ir didžioji žydų kapinių dalis tiek Vilniuje, tiek provincijoje. Kaip 1971–1972 m. per Lietuvą ritosi kapinių naikinimo vajus, gana detaliai aprašė kraštotyrininkai, pavyzdžiui, Skuode paminklus griovė Melioracijos statybos valdybos (MSV) buldozeriai… Kažin ar kapinės naikintos vietinių funkcionierių iniciatyva, matyt, jie gavo komandą iš viršaus. Apskritai ši tema dar laukia tyrėjų dėmesio.

Aptardamas situaciją po nepriklausomybės atkūrimo, Wette konstatuoja, kad šiuo metu lietuvių istorinėje atmintyje dominuoja sovietinės okupacijos tema, pateikdamas iškalbingą to iliustraciją – Kaune, ant pastato, kur sovietmečiu buvo saugumo būstinė, o nacių laikais rezidavo Jägeris, dabar kabo lentelė su užrašu, kad sovietinės okupacijos metais čia veikė KGB, buvo kankinami Lietuvos patriotai. Jokios užuominos, kas šičia buvo 1941–1944 m., deja, nėra, nors naciai, kaip žinome, irgi neglostė lietuvių patriotų, o Lietuvos piliečius žydus masiškai naikino.

Paskutiniame knygos skyriuje „Karlas Jägeris: kaip subtilus muzikas tapo masiniu žudiku“ Wette pateikia labai įdomių įžvalgų, remdamasis tiek savo, tiek kitų istorikų, antropologų tyrimais. Prieš tapdamas Lietuvos žydų žudynių organizatoriumi, Jägeris buvo normalus, išsilavinęs, korektiškas, muzikalus žmogus. Vaikystės aplinka, auklėjimas, krikščioniškos vertybės, kurias perteikė šeima, kirtosi su jo kaip egzekutoriaus elgesiu karo metais. Vėliau tai sukėlė „dvasines reakcijas“ – visišką nervų sistemos pakrikimą ir asmenybės krizę. Jägerio metamorfozė iš esmės niekuo nesiskyrė nuo kitų panašaus kalibro veikėjų, kurie, kaip rodo analizė, atlikta įvairių sričių mokslininkų, dažniausiai buvo išsilavinę, priklausė viduriniam vokiečių visuomenės sluoksniui, tačiau tie „normalūs“ žmonės darė protu nesuvokiamus dalykus. Civilizacijos sluoksnis yra toks plonas, kad tam tikromis aplinkybėmis visiškai suyra.

Pasakojimas apie štandartenfiurerį baigiamas iš tikrųjų nestandartiškai ir, sakyčiau, drąsiai, nepasiduodant madingoms tendencijoms, atmetant nusistovėjusius svarstymų tokiomis temomis štampus. Kai kalbama arba rašoma apie karą ir Holokaustą, labai dažnai kartojama frazė „niekada daugiau“ (nie wieder, never again)... Dr. Wolframo Wette’s knygos paskutinis sakinys (p. 203), atrodo, gerai pasvertas ir apmąstytas, yra sukrečianti išvada: „Dėl ateities jokių garantijų nėra – viskas įmanoma“ (Alles bleibt möglich).

„Kultūros barai“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginals kitasubliudkasMarginalujui       2019-11-7 23:11

Gerbiamasis,
vienintelį kartą pavadinau ubliudku asmenį, pasirašiusi po knyga, atskleidžiančia masines žudynes, jog “holokosto kliedesiai” - dėl žydaujos melo. Nieko kito navadinau svolačiais ir ubliudkais, bet šito kitaip nepavadinsi, atsiprašau, jei kiti pasijuto užgauti.
Kita vertus, nesu judofilas, bet esu Kristofilas, nes dirbdamas tiriamąjį darbą pats priėjau prie to, kas Vakarų mokslininkams jau seniai aišku: dabartiniai Evangelijos tekstai NĖRA AUTENTIŠKI. Moksle net negali būti klausimo dėl šio fakto. Bet grantus gaunantys ateistai skuba iš to daryti neigiamas išvadas, neva iš pat pradžių būta “daug krikščionybių”, kurios visos žmonių sukurtos. “Daug krikščionybių” atsirado tada, kada Evangelijas pradėjo perrašinėti graikai, padarę iš dorovinių maksimų privalomą filosofinį mokslą (iš esmės - materialistinį, nes jiems dvasia - “plona materija”, o D-vą “sudaro” SUBSTANCIJOS (hipostazės) prie vienos Prigimties. Tai šventvagystė. Priklausau mažumai, bandančiai atsekti pamatą: pirminius neabejotinus Kristaus pasakymus, o tai tie, kurie atitinka Kalno pamokslą, kurie atitinka Pakeičiamąją Auką pagal Izaiją 53, ir kurie, savaime aišku, neprieštarauja Įstatymui, nes Viešpats neatėjo griauti Įstatymo. Kas be ko, Jo žodžiuose rasta daug pasakymų, atitinkančių tai, kas žinoma tradicinėje rabiniškoje literatūroje, Jis diskutavo tik su farisiejais, neturėjo nieko bendra su sadukėjais, dalyvavo laužant (!) šabatinę duoną (negi kviestiniai pietus buvo ubagiški tik duonos pavalgyti - pasidomėkit, kas yra Šabato sutikimas!), kad gerbė Šabatus, kad per juos neatlikdavo jokių gydymo procedūrų (“ištiesk ranką” nėra procedūra, kaip ir vienas ar kitas pasakymas), kad vaikščiojo su cicit, kaip visi farisiejai, ir kvietėsi mokinius dalyvauti mišnaitiniuose disputuose palaikydamas Šamajo nuomonę dėl skyrybų. Reikia mokėti hebrajišką kontekstą, kad visa tai pamatytum. Kita vertus, visi Jam priskiriami Šabato pažeidimai yra antisemitų graikų prikurti - juk net aprašant Sinedriono teismą, jei prisimenat, niekas nė nemanė Jam prikišti Šabato pažeidimų (o pagal Įstatymą tai jau verta mirties bausmės! kur paprasčiau!) Kaip aiškiausią padirbimų pavyzdį siūlau paskaityti http://messianic.lt/falsifikataiL.htm.
Taigi drįstu pasakyti, kad skirtingai nuo minusiukininkės, myliu Išganytoją, o mylint Jį, neįmanoma nemylėti Jo tautos. Ne ši tauta paskelbė pasauliui karą 325 m., bet jai pasaulis Konstantino asmenyje paskelbė karą, kuris tęsiasi ir po šiai dienai ir kurio pradžia net ir pačių žydų jau seniai pamiršta.
“Pagal vaisius pažinsite juos” - pasižiūrėkite, kokie yra 2000 metų konstantinininkų vaisiai. Žydai dar tars savo lemiamą žodį, o tai ne žodis kelių multimilijardierų, bet tokių genialių šviesuolių, kaip Aron Swartz (paspauskite paieškoje). Ačiū D-vui, dabar, kada Karalystės vartai užsidaro paskutiniesiems “pagonims” (t.y. etnosams, gojams), įeina pirmieji, kurie paskutiniai. Paskubėkite kartu su jais, kitaip blogai!

kitas ubliudkas Marginalui       2019-11-7 19:29

Nepritariu besąlygiškai viskam, ką reviozionistai skelbia, nes ten netrūksta abejotinų ir “pritemptų” teiginių, bet tamsta tai tikrai esate gerokai trenktas judofilinės sektos sektantas. smile

Marginalas dėl pliusiukų ubliudkui       2019-11-7 18:29

Negi viena Kruglaja įsigudrino įrašyti ubliudkui tiek pliusiukų?
Tai gal “žydauja” sugalvojo Jägerį ir ką jis darė Lietuvoje? Gal ta ne holokostas? Tai kas? Žinoma, genocidas.
Jei žydauja sugalvojo, tai ko tada Jägeris nusižudė? O gal iš viso tokio nebuvo, gal žydauja ir Jägerį sugalvojo?
Pliusiukai rodo, kad prieinama prie ribos, kada tikrai belieka tik griebtis ginklo. Todėl ir sakau, kad publikacijos išvada teisinga: „Dėl ateities jokių garantijų nėra – viskas įmanoma“ (Alles bleibt möglich).
Na dabar rašyk, Kruglaja, savo minusiukus, daugiau nieko nesugebi.

habilitās       2019-11-7 18:26

Kažkodėl kalbantys ir rašantys apie okupuota Lietuvos teritorija karo metu, „pamiršta“ svarbiausius momentus. Kalbant konkrečiai apie K. Jagerį, pirmiausia, reikia paminėti, kad jis, kaip ir A. Hitleris, turėjo žydiško kraujo, todėl visą gyvenimą buvo kankinamas obsesinės kompulsijos sindromo, t. y. turėjo nenumaldomą potraukį ką nors daryti tam, kad sumažintų nerimą, jog kas nors gali įtarti, kad jis nėra grynakraujis arijas. Vos tik įstojęs į nacių partiją, pradėjo mėgdžioti A. Hitlerį, net ūsus panašius užsiaugino, kolegų buvo vadinamas „Woldkircho Hitleriu“ (Woldkirch – miestelis, kur jis gyveno ir dirbo).
Kaip teigia A. Ezergailis knygoje „The Holocaust in Latvia”, net Ostlando raichskomisaras H. Lohse, sužinojęs, kad į Rygą jau plaukia laivai su iš Vokietijos deportuojamais žydais, konsultavosi su savo viršininku A. E. Rosenbergu, Okupuotų rytų teritorijų ministru, ką daryti, nes Salaspilso lageris net nebuvo pradėtas statyti. Dėl šios priežasties apie 5 tūkstančius žydų iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos buvo nukreipti į Kauną, nors dokumentuose buvo užrašyta „į Rygą“. K. Jageris visus sušaudė, nors tokio nurodymo niekas jam nedavė.
Žinoma, tai maža paguoda, bet tai, kas vyko okupuotoje Lietuvos teritorijoje yra išimtinis atvejis visoje Rytų Europos dalyje, K. Jageris neduodavo įsakymo šaudyti žydus, kol nebuvo sudaryti jų sąrašai, kuriuos jis vėliau siųsdavo į Berlyną, nors niekas iš jo tų sąrašų nereikalavo. Tiek iš Latvijos, tiek iš Gudijos dalis buvusių vakarų valstybių deportuotų žydų buvo perkelti į Vokietiją, apie trečdalis perkeltųjų išgyveno.
Kai už masines žydų žudynes visą kaltę bando suversti Lietuvai,. t. y. valstybei, kurios karo metu nebuvo, ir lietuvių tautai, kuri okupacijos metu neturėjo jokių teisių, kad ir kaip ciniškai beskambėtų, net žudyti, – įžvelgiu sąmoningai vykdomą šmeižtą, kuris nei istorikams, nei politikams nerūpi. Gal jiems patinka, kad lietuviai yra vadinami… patys žinote kaip, nors šaudė vokietis.

Marginalas ne dėl Kruglajos       2019-11-7 18:12

Laikas nuo laiko pasirodo Kruglaja. Kreipti dėmesio reikia tiek pat, kaip į netašytą lentgalį. Bet kadangi galbūt ne visi pažįsta Kruglają, o ji pasirodo unisonu su visais pliusiukais, šį tą dėl rašančių pliusiukus reikia pasakyti. Pvz., kas sukūrė komunizmą.
Tarkim, komunizmą sukūrė japonas. Ar dėl to privalo atsakyti visi japonai?
Tačiau tiesa, kad komunizmą sukūrė Žydas, Kuris sako:
1) Būkite tobuli, kaip jūsų Dangiškasis Tėvas yra tobulas (įsakymas, ar ne?)—>
Jei nori būti tobulas, eik parduok ką turi, išdalyk vargšams ir turėsi lobį Danguje. TUOMET ateik ir sek paskui Mane.
Ir dar taip sako:
2) IŠPARDUOKITE SAVO TURTĄ IR IŠDALYKITE JĮ IŠMALDAI.
Gal ne komunizmas? O čia kas:
Visi tikintieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra. /.../ Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra. - Tiesa, radosi ir Ananija su Safyra, bet prastai baigė. Tai gal tai ne komunizmas? O kas?
Aa, nepasitvirtino! Kas nepasitvirtino? Kad graikai įrašinėjo į tekstą: Kai samdinys grįš iš lauko, ar jam sakoma “Tuojau sėsk prie stalo?” [Dalyje rankraščiu neva Kristus sako “Nemanau!”] Argi nesako “Paruošk man vakarienę ir patarnauk, o paskui tu pavalgysi - va tada ir nepasitvirtino, “esame” nieko neverti vergai. Ar ne? Nepasitvirtino, nes visus falsifikatus perėmė Konstantinio gauja: Justinianas paliko galioti paredaguotą pagonių vergvaldžių kodeksą. Rezultatą matome: “nieko neverti vergai” greit iš gobšumo jau patys susinaikins, o kažkokį “žydelį”, komunizmo Įkūrėja, visi jau pamiršo.
O juk kitos alternatyvos nesimato, ar ne? Arba viena šeima su bendra nuosavybe, arba akių draskymas ir susinaikinimas.
Tai gal Marksas “sukūrė komunizmą”? Marksas sukūrė mokslą apie klasių kovą ir PRIEVARTINĘ ekspropriaciją, o tai pavirto ruskijoje skirstančiųjų parazitų “komunizmu”, t.y. bolševizmu. Be to, Marksas buvo evangelikas, o jo tėvas, žydiškai sakant, “vykrest” iš savo tautos. Kuo čia dėti “žydai”? Gal genai veikia? Tai panašu į “teoriją”, neva stalinas buvo žydas, nes Džugašvili neva reiškia Jew-švili “žydo sūnus”. Mat Kaukaze kalbėta angliškai! Be to, Marksas tikrai genialus ekonomistas, atradęs niekieno nenuginčytus ekonomikos dėsnius. Beje, visiškai niekino Kruglajos ruskiją. Byra Kruglajos namelis, ar ne?
Bet tikrasis Žydas, komunizmo, kaip vienintelės išeities iš žemiškos vorų kovos Kūrėjas, dar šį tą kalbėjo ir apie valdžią:
Jūs žinote, kad tarp gojų viešpatauja valdovai ir juos valdo. Nebus taip tarp jūsų, bet jei kas iš jūsų norėtų tapti didis, tebūnie jūsų tarnas, ir jei kas no rėtų būti pirmas, tebūnie jūsų vergas.

Jota       2019-11-7 10:30

Man žydų tema nėra pirmutinio aktualumo, bet skaitant Marginalo komentarus, nori nenori apima pasibjaurėjimas minčių suktumu. Antai komentare, rašytame 2.10, tvrtinama: “Tačiau priskirti daugumai Lietuvos žydų komunistinę ideologiją absurdiška: ši tauta giliai religinė, o visi tie komjaunuoliai buvo ateistai.”
Lyg niekas nežinotų, KAS sukūrė komunizmą! Lyg nebūtų žinoma, kokia yra žydų religija po Kristaus ir kokios neapykantos gojams ji pilna!

“Dėl to, kad sovietiją valdė žydai, Tvankstas kartoja popsą”. Kokį dar popsą?! Gal niekas nežino pavardžių tų, kurie per visą sovietmetį buvo valdžioje? Juk ten beveik vieni žydai! Rusijoje žydai, Ukrainoje žydai, visose Pabaltijo šalyse žydai! Tingiu dabar ieškoti pavardžių.

“Be to, bolševikai tyčia siuntė žydus komjaunuolius organizuoti vežimus, tai visai nepriklausė nuo nulinio žydų vaidmens to meto ruskių komunistų partijoje.” “Nulinis” žydų vaidmuo smile wink, - iš to “nulinio” buvo sudaryta kone visa kompartija!

Ir t.t., ten kone kiekviena mintis reto suktumo. Tokio, kokį turi vien žydai ir kokį Marginalas idealiai įsisavino.

Marginalas dartikintiems"holokausto"kliedesiaisui       2019-11-7 2:16

Kodėl tu, svolačiau, nerašai savo vardo? Nuo ko slepies? Negi VSD neras tavo kompo? Nuo skaitytojų slepiesi, ubliudkas.

Marginalas       2019-11-7 2:10

Wette’s knygos pabaigą patvirtina ne tiek Tvanksto komentaras, kiek gausūs “pliusiukai”. Anais laikais Lietuvoje bent būta nemenko žydų verslo, su kuriuo sunkiai sekėsi konkuruoti jaunesniam lietuvių verslui (tuo piktinasi ir Noreika savo leidinyje “Pakelk galvą, lietuvi!”), tačiau iš dabartinių pliusiukininkų daugelis net akyse nėra matę žydų. Jei tokia reakcija, nieko nebus nuostabaus, jei šį kartą atsirastų ir lietuvių organizatorių (tik bėda, per mažai žydų, kuriuos būtų galima “tvarkyti”).
Kas teisybė tai ne melas: tarp anų laikų žydų tikrai būta daug komjaunuolių. Nepamirškim, kad XX a. socialistinės idėjos neaplenkė nė nacional-socialistų, o žydai visada buvo įvairių perspektyvių idėjų platintojai. Nepamirškim ir to, kad žydai puikiai suprato, kas jų laukia Vokietijos laimėjimo atveju, tuo tarpu lietuviai tikėjosi iš Vokietijos išvadavimo nuo sovietų. Interesai skyrėsi gyvybiškai. Tačiau priskirti daugumai Lietuvos žydų komunistinę ideologiją absurdiška: ši tauta giliai religinė, o visi tie komjaunuoliai buvo ateistai. Dėl to, kad sovietiją valdė žydai, Tvankstas kartoja popsą. Šitaip dar galima įtarti sifilitiko laikais, bet stalinas išnaikino visą jo gvardiją ir pats buvo antisemitas. Apie tai, kaip meistriškai jis naudojosi ruskių antisemitizmu, daug įdomiajusios medžiagos rasite čia: http://www.belousenko.com/books/publicism/vaksberg_from_hell.htm
Be to, bolševikai tyčia siuntė žydus komjaunuolius organizuoti vežimus, tai visai nepriklausė nuo nulinio žydų vaidmens to meto ruskių komunistų partijoje.
Man asmeniškai ženklu yra tai, kad Jägeris buvo išauklėtas katalikiškoje tradicijoje. Štai ir “krikščioniškos vertybės” pagal Jono Evangeliją (“Jūsų tėvas velnias” - Romos karų su Judėja meto graikų falsifikacija, sk. komentarus: biblija.versme.lt). Tikrai, net šventi kankiniai, kaip Justinas Martyras, net Jonas Auksaburnis (“pranašavo”, kad žydai niekad neatgaus valstybės) ir net Maksimilianas Kolbe buvo antisemitai. Tai ne jų kaltė, bet graikų sufalsifikuotos Evangelijos.
Ginčai beprasmiški: imperatorius Konstantinas 325 m. paskelbė Vakarų civilizacijos antisemitinį karą visai žydų tautai, o jūs esate tik akli to karo dalyviai, žr. dar idiotišką komentarą “lietuvių vaidmuo holokauste yra beveik gryna žydų kūryba” - kodėl ne ruskių, idomu? Bet ačiū ir už “beveik”.
Nusivylęs katalikas nerašo “beveik”, bet meta priekaištą D-vui neskaitęs Biblijos: ten pasakyta išnaikinti tik tuose miestuose, į kuriuos D-vas kelia tautą ir ne daugiau, kad neterštų tautos nusikaltimais sugadinta genetika; pasakyta, kad žemė iš jų atimama ne dėl žydų nuopelnų, o dėl vaikų aukotojų Molochui nuodėmių.

dar tikintiems "holokausto" kliedesiais .       2019-11-7 1:54

Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras žydaujos melas:

sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog


..

įdomus likimas       2019-11-7 1:11

Tas pats Serebrovičius vėliau Gestapo užsakymu parašė knygą “Kaip lietuviai žudė žydus”, nes neatsirado norinčių tą padaryti lietuvių. Įdomu, kaip susiklostė tolimesnis jo likimas? Išgyveno?

lietuvių       2019-11-6 23:59

vaidmuo holokauste yra beveik gryna žydų kūryba

Štandartenfiureris komisaro kėdėje...:)       2019-11-6 23:58

Politinė ir admin. nomenklatūra ,savo parazitinių interesų naudai stumianti šalį į išnykimą ir valstybingumo imitaciją, jau parinko sau apsaugą-mūsų naują tramdytoją-R. Požėlą..Svernelis ir jo pavaduotojas R.Požėla organizavo precedento Lietuvos istorijoje neturėjusį 240 ginkluotų smogikų pasiuntimą 2012 metų gegužės 17 d.prieš taikių beginklių  50- 60 piliečių būrį Garliavoje. Senyvam perverstam žmogui, regis invalidui, vienas iš šitų klusnių smogikų ,automato buože, lyg gestapininkas, šaltakraujiškai-prisitaikydamas, daužė tarpkojį.Tas ir panašus sadizmas liko įamžinti nuotraukose, o nomenklatūros suformuoti ir jai patarnaujantys teismai visą buvusį sadizmą ir pareigūnų smurtą paneigė...Paneigė ir nuotraukoje įamžintą faktą, kai Stankūnaitės advokatas G.Černiauskas nešė mergaitę mašinon…(Argentinietis futbolininkas Diego Maradona, ranka svarbiose varžybose įmušęs pergalingą- užskaitytą įvartį....,ciniškai vėliau teigė, kad tai ,,buvo Dievo ranka” . Černiauskas nuotraukoje užfiksuotą nešimo faktą irgi aiškino panašiai ir liet. korumpuotai Temidei jo pasakos pasirodė tikresnės už nuotrauką...) Klusnus oligarchinės -nomenklatūrinės santvarkos interesų tarnas, konformistas R.Požėla bus , be abejo, tokiu gen. komisaru, kuris ,jei viršesni įsakys, be jokios sąžinės graužaties ( tam ją  reikia turėti… ),manote neįsakys, šaudyti ne tik plastikinėmis kulkomis, kaip kad buvo po profsajungų mitingo prie Seimo 2009 m. sausio mėnesį???Buvo Lietuvoje 19 a.Muravjovas-korikas , turime 21 amžiuje,Požėlą-smogiką.Beje,gal kas žino, ar jis tik bendrapavardis su komuniaga, valstybingumo priešu Požėla, prie sienos pastatytu Nepriklausomoje Lietuvoje?
Jį pasirinko Skvernelis (ir Ko), tas pats degradavę cinikas ir ,aišku,  ,,ne melagis”. Jis turėjo tiek zekiško įžūlumo ,jog Laisvės premijos laureatei, Lietuvos drasos ir sąžinės etalonui- ekspolitkalinei, sesei N. Sadūnaitei viešai, po iškilmingo posėdžio Seime pasakė, jog visi jos teiginiai buvo melas ir netiesa…
Tad turime supuvusią oligarchinę- nomenklatūrinę santvarką (ONS) ir tokius pat jos stiprintojus-puvėkus viršuje.
Dieve, saugok Lietuvą, nuo tokios santvarkos ir jos šulų, nes mes patys jau bejėgiai, lyg vergai,prikaustyti galeroje, lėtai artėjančioje į Scilės ir Charibdės uolas…Milijonas jau nuo jos ir jų  pabėgo,o mes dar nespėjome…

Nusivylęs katalikas       2019-11-6 19:38

...O Biblijoje parašyta: ,,užėmus miestą - išžudyti visus jo gyventojus”... Ir tą įsakymą duoda Jahvė.

Klausimui       2019-11-6 19:31

Knygą perskaitei, įsigilinai į ją ir darai išvadą, ar tiesiog pelningas mitas dūžta į šipulius akyse?

Klausimas       2019-11-6 18:37

Ko nenorėjo ar neįstengė suprasti Jokimaitis?
Panašu, kad daug ko, o ypač knygos esmės.
Kuri tokia paprasta: vokiečių istorikas sveria vokiečių kaltę, lietuvių kaltes palikdamas lietuvių istorikams.
tai sąžininga ir išmintinga.
Bet ar R Jokimaitis yra toks?
Sprendžiant iš straipsnio turinio - nelabai.
Jo džiaugsmas, kad Jėgeris nemato lietuvių ir viską savinasi labai jau demostratyvus
Ir tik dar giliau klampina 1941 m. birželio patriotus su išskleistom Trispalvėm pasitikusius nacius, kurie jų net matyti nenorėjo.
Ir dar: į vieną gretą rikiuot Balį sruogą ir Joną Noreiką nelabai jau etiška.

Tvankstas       2019-11-6 18:06

tęsinys
1939 m. rugpjūčio paskutinėmis dienomis Lietuvoje prasidėjo netvardoma komunistų agitacija, kurią palaikė kone visi ž…, tai saugumiečiai tarpusavyje pradėjo šnekėtis apie getų aptvėrimą, policijos apsaugą, padedant kariams, judėjams įvesti komendanto valandą, taip pat paleisti judėjus iš armijos, aviacijos, valstybinės tarnybos. Vien K. Skučas ramus išliko. Saugumiečius guodė tai, kad A.Hitleriui paskelbtas karas dar 1933 m. buvo kiek apramintas, jam tapus drg. Stalino geriausiu draugu, tai gal komunistai neardys tvarkos Lietuvoje.
1941.05.15 Kominternas davė įsakymą visoms KP ( 1941.07.06 turėjo prasidėti RA puolimas ir Europos išlaisvinimas po pasaulinės revoliucijos vėliava ) veikti prieš nacional-socialistinę Vokietiją ir A. Hitleris žinojo tai, pakankamai turėdamas savo akių, ausų ir liežuvių Kominterne, kokį didelį agitacinį darbą jo užnugaryje atliks judėjai – komunistai, todėl ir pasirengė juos ir jų rėmėjus, visą tautą, izoliuoti getuose, kurie tebuvo pačių jų šimtmečiais sukurtas tvarinys išlaikyti tikybinį ir tautinį grynumą, jokiu būdu nesusiliejant su vietiniais gojais.
Tai, ką Lietuvos saugumiečiai nedrąsiai mintijo – steigti uždarus ir apsaugotus getus judėjams dėl jų masinio komunistavimo, taip išlaikant tvarką Lietuvoje, tą atliko nacional-socialistinė Vokietija be jausmingumų, dvejonių ir šaltu protu, su kraupiu priedu – be gailesčio sunaikinant ligonius, senius ir vaikus, kaip išlaikytinius ir negalinčius dirbti fizinio darbo.
Lietuvių vaidmuo steigiant getus po 1941.06.22 tegalėjo būti vertėjų, raštininkų darbas – Vokietijos administracinė mašinerija pati atliko kruopščiai, nuosekliai, kiekvienam valdininkui turint siekį – pasidaryti karjerą savo uolumu, gauti dvarus su vergais užkariautose rytų žemėse.

Tvankstas       2019-11-6 17:51

tęsinys
“Pavyzdžiui, teko skaityti, kad visgi yra rastas NE SOVIETINIS, o ankstesnio laikotarpio dokumentas, kuris liudija ne pačius grežiausius dalykus ir po kuriuo yra Noreikos parašas.”
Man dar pradinukui teko klausytis pokalbių, kuriuose a.a. tėvelis kalbėdavosi ( apie 1969-1972 m. ) su buvusiu Lietuvos saugumiečiu iki 1940 m.
Lietuvos saugumiečiai buvo pasibaisėję ž… komunistų veikla, Kominterno įtaka, visi žinojo apie ž…-bolševikus Rusijoje ir VKP (b) vadovybę buvus 90 nuošimčių iš judėjų, pačioje Lietuvoje komunistais ar komjanuoliais buvo 4 ž… iš 5 narių, likę buvo lietuviai, rusai (daugiausia sentikiai), lenkai, vienas kitas vokietis (kaip Josef Greifenberger iš Kalvarijos).
Sionistai pastoviai išvažiuodavo į Palestiną, o štai kaip padaryti, kad ten išvažiuotų komunistai ir komjaunuoliai ? Tai buvo pastovūs saugumiečių pokalbiai, kurie buvo neįmanomi prie K. Skučo. Komunistams ir komjaunuoliams buvo patariama – nepatinka Lietuvoje, važiuokite į SSSR. Jei išvažiuodavo, tai netrukus grįždavo jau gerai parengti Kominterno.
Nenuostabu, kad lietuvių inteligentų tarpe atsirasdavo peticijų ir memorandumų rašytojų ir pasirašytojų su kreipimusi į Lietuvos ž…., tuo labiau išsakant tokias mintis savo kaimynams ar bendradarbiams į akis. Šiandien tokie parašai Lubiankos vertinimu pripažįstami antisemitiniais.
Labai užspaudžiama informacija iš 1938-1945 m. apie tų dienų tikrovę, nekalbant apie žmonių mąstymą pagal susidariusias tikrąsias aplinkybes.
Jei kaimyno vaikai meta šiukšles į tavo žemę už tvoros, jei atnešę išpila šikpuodžių turinį, tai negali pasakyti kaimynui – “susitvarkykite, pone Mauša, su savo bachūrais”, nes būsi amžiams pavadintas antisemitu ?

Tvankstas       2019-11-6 17:50

tęsinys
Pagrindinė priežastis uždaryti į getus ž… po 1941.06.22 buvo nepaprastai didelis skaitlingumas VKP(b) ir VLKJS ( S. Atamuk atvirai rašo, kad judėjų jaunuolių tarpe bent Kaune 1940-41 m. sunku buvo surasti ne komjaunuolį ).
Vokietijos okupacinė valdžia bijojo galimų maištų, ardomosios veiklos, žodinės agitacijos, todėl nusprendė izoliuoti getuose, tiksliau, jie buvo anksčiau, tik aptverti spygliuotomis tvoromis ir pastatyti policijos sargybą.
Neužmirškime, kad JAV taip pasielgė karo metais su japonais – visi jie buvo sukišti į koncentracijos stovyklas. Turėta mintis taip pasielgti su vokiečiais, bet jų buvo apie 40 milijonų, tokią Pensylvania, bent jau Pittsburg, reikėjo paversti konclageriu.
Vokietijos okupacinei valdžiai iškilo daugybė problemų : įdarbinimo, maitinimo, apgyvendinimo, be to, iš 8 mln. belaisvių RA 1941 m.tikrinant (nusmaukiant kelnes), vėlgi buvo išaiškinamas skaitlingas apipjaustytųjų skaičius, kurių didžioji dalis buvo komunistai ir komjaunuoliai, ir nebuvo minties paleisti, kad nekiršintų užnugaryje žmonių.
Vokietija, negalėdama išsiųsti į Madagaskarą, negalėdama išsiųsti mainais už Studebaker į Palestiną, pradėjo eugeniškai naikinti silpnus, senius, vaikus, RA belaisvius iš Mozės tikėjimo ( pradžioje ir musulmonus, kaip apipjaustytus ), vis daugiau judėjų vežė į darbus Vokietijoje iš getų Rytų Europoje, patekusieji į amerikiečių, anglų ir prancūzų zonas, buvo išleidžiami į Palestiną, JAV ir kitas šalis.
J.Gensas ir Vilniaus judenratas prašė nebėgti jaunimo iš geto, nes nebus kam dirbti ir bus likvidacija, kas ir atsitiko, išvežant likusius darbingus į Vokietiją, silpnuosius sušaudant.
Visame šitame kraupiame reikale lietuviai buvo visiški nuliai tiek steigiant getus su apsauga, tiek naikinant, išskyrus savanorius, kurių skaičius tikrai nedidelis, teko pasiskaityti ir netgi pasiklausyti jų pasakojimų – tai aplinkybių nustumti žmonės į pragarą, dažniausiai ėjo keršyti už komunistų ir komjaunuolių judėjų darbus nudirbtus kankinimo darbus prieš juos, jų šeimas.
Atsiranda žmogėdros genetiką atskleidžiantys naudingi idiotai, kurie šmeižia nekaltus žmones, visiškai išteisintus dėl mestų kaltinimų žudant judėjus, nes jiems vienas malonumas – šmeižti nebaudžiamai, tegul ginasi kapo duobėje.

Tvankstas       2019-11-6 17:49

tęsinys
Katalikų Bažnyčios Kronikos sumanytojas ir leidėjas kardinolas S. Tamkevičius buvo tąsomas KGB tardytojo Vidmanto Baumilos. Dar tada KBK rašė apie A. Impulevičiaus nekaltumą, nustatytą JAV tyrėjų. Suprantamas NKVD-MGB-NKVD dušanskių – todesų – slavinų įniršis, kurį patenkinti užčiaupiant TIESOS žodžiui iš KBK taip įnirtęs stvėrėsi V. Baumila, taip įnirtęs šmeižia A. Impulevičių, J. Noreiką – Vėtrą, K. Škirpą buvęs LLKJS I sekretorius L. Linkevičius, dabar jau iš amžinojo komjaunuolio pozicijų kaip visų vyriausybių ministras, šiuo metu užsienio reikalų, tuo pačiu užsiima hermafroditinio falceto savininkas Vaidas Baumila, teisinantis tėvo žygius užgniaužti TIESĄ amžinai.
Pilna internete medžiagos apie tikrąją TIESĄ, bet lengviausia yra pilstyti pamazgas, tuo labiau kai toną užduoda užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, kuriam jau praėjus 40 metų po paskelbimo apie A. Impulevičiaus nekaltumą dėl ž… naikinimo, vis dar kartoja senus NKVD – MGB – KGB šmeižtus, kas rodo komjaunuolišką smegenų užkalkėjimą ir visišką nenorą suprasti Lietuvos istoriją, siekiant tik išsišaipyti, kas neatitinka pripažintų Lubiankos kanonų.
Tada klausimas p. L. Linkevičiui – tai kodėl NATO nugarkaulis JAV jau beveik 50 metų pripažinę A. Impulevičių nekaltu ? Tai reiškia, kad p. L.Linkevičius pripažįsta Rusijos / Lubiankos poziciją A. Impulevičiaus atžvilgiu, tai yra priešiškos jėgos NATO, ir visiškai atmeta JAV poziciją, Lietuvos sąjungininkės, kaip prieštaringą Rusijai / Lubiankai ?
Tai Lietuva yra NATO valstybė ar Maskvos satelitinė valstybė, p. L. Linkevičiau ?

Tvankstas       2019-11-6 17:46

Iš Alko, J.Noreikos- Vėtros giraitės sodinimo straipsniu.
Seniai yra žinoma : “Žagarės getas buvo įsteigtas 1941 metų liepą, dar iki J. Noreikos paskyrimo į apskrities viršininko pareigas. Iš tikrųjų Šiaulių apskrities ž… perkėlimo į Žagarėje įsteigtą getą iniciatoriai ir organizatoriai buvo Reicho komisaras Rytams Lozė (Lohse), Reicho komisaras Lietuvai dr. Rentelnas (Renteln) ir Generalinis komisaras Šiaulių miestui ir apygardai Gevekė (Geweke).”
Kam tas NKVD-MGB-KGB šliaukas mėtote prie kiekvieno straipsnio su J. Noreikos – Vėtros pavarde ? Dirbate šabesgojumi pas dušanskius- todesus- slavinus šikpuodžių išnešiotoju ir turinio laistytoju ant lietuvių ?
Pats Geweke davė parodymus po karo Vokietijoje, lietuviai jo parodymuose buvo NULIAI steigiant getus.
Yra tokia knyga, ne karvę kainuoja, galima užsisakyti internetu ir persiskaityti : Wolfram Wette. Karl Jager. Morder der litauischen Juden, S. Fischer Verlag, Frankfurt am Main. 2012.
Neseniai, 2019.10.16 Lrytas persispausdino : ‘Štandartenfiureris buvo itin nuožmus Lietuvos žydų žudikas – siūlydavo tik šaudymą ir pjaustymą’, autorius Rimantas Jokimaitis („Kultūros barai“), trumpas knygos turinio atpasakojimas.
Apie kokį lietuvį geto steigėją ten eina kalba ? Kažkodėl W.Wette net nepamini jokios lietuvio – iniciatoriaus pavardės, turiu Jus nuliūdinti …
Ghetto buvo ž… išradimas tam, kad nesusilieti su aplinkos tautomis. Žr. Youtube ‘Rabbi packt aus’, kur simpatiškas rabinas paaiškina, kad A. Hitleris tik perrašė judėjų įstatymus vokiškai, kurie tikrovėje šimtmečius buvo judėjų kasdienybė.
Pabaigai pridėsiu dėl Antano Impulevičiaus, kurio net pavardę paminėti bijosi politkorektiškas lietuvis, tiek lubianskinės sutros išpilta. Po karo A. Impulevičiui nuvykus į JAV, jam ten teko pereiti ilgalaikius tardymus, per kuriuos įrodė, kad neprisidėjo nei dėl vieno ž… žūties, užsiėmė jo vadovaujamas batalionas dab. Baltarusijoje savo veikla kaip apsauginis batalionas.
SSSR prašė išduoti, ‘darbo liaudies atstovai’ darė mitingus, rašė peticijas, bet JAV nustatė, kad jokių nusikalstamų veikų ž… atžvilgiu Antanas Impulevičius nėra atlikęs, nors galima įsivaizduoti, kiek ‘dokumentų’ atsiuntė SSSR, kurie visi pasirodė esantys klastotės iš Lubiankos aruodų.
Lietuvoje dar laukia Antano Impulevičiaus išteisinimas.
Skaitykite tikruosius dokumentus, atsakymus į tardytojų klausimus, bet ne išmuštais dantimis susakytus, nebent Jūsų tėvas tardė, kaip Baumila dabartinį kardinolą S. Tamkevičių, tai sūnus plėšosi dėl tėvo darbų vardan šviesios komunizmo ateities.

gal yra protingų?       2019-11-6 17:07

kas gali paaiškinti, koks yra ryšys tarp šio neeilinio straipsnio pasirodymo ir N.Venckienės pervežimo iš JAV?


Rekomenduojame

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Vidas Rachlevičius. Mes niekada daugiau nebesusikalbėsime

Vytautas Sinica. Nausėdai ruošiamas Pakso likimas?

Tikslas – iš pagrindų atnaujinti Lietuvos valstybę

Kvietimas į spalio 25–26 d. vyksiančias partizano A.Kraujelio laidotuves

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.