Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas

Reikia milijono? Prašykite seimūnų

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 22 d. 1:59

6     

    

Reikia milijono? Prašykite seimūnų

Aida Valinskienė | vakarozinios.lt

Lietuvoje milijonai projektams, kurie pripažinti nenaudingais ir neefektyviais, gali būti skiriami vien todėl, kad kažkuris Seimo narys paprašė. Tokius faktus dabar tenka nagrinėti Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Naujoji komiteto pirmininkė dr. Agnė Širinskienė „Vakaro žinioms“ teigė įsivaizdavusi, kokie darbai jos laukia pradėjus eiti šias pareigas, tačiau apie tokius faktus, kuriuos dabar tenka nagrinėti, negalėjusi net pagalvoti.

Kokie tie faktai, kurie, pradėjus vadovauti Sveikatos reikalų komitetui, jums buvo tokie netikėti?

Valstybės kontrolei atlikus auditą dėl valstybės investicinių programų paaiškėjo, kad daugiau kaip 20 mln. eurų investicinių programų lėšų buvo skirta projektams, kuriuos Investicinių projektų atrankos komisija įvertino 0 balų, t.y. pripažino nereikalingais ir neefektyviais. Tačiau lėšos jiems buvo skirtos, kaip nurodoma audito ataskaitoje, vadovaujantis subjektyviais kriterijais – kažkurie Seimo nariai tiesiog paprašė tam tikriems projektams pinigų skirti, ir pinigai jiems buvo padalyti. Tie projektai susiję su keliomis sveikatos priežiūros įstaigomis, o kai kurioms jų skirtos sumos siekia net milijoną eurų.

Lietuvoje viskas taip paprasta – Seimo narys paprašo, ir pinigų atsiranda?

Panašu, kad taip. Ir kiek mes išsiaiškinome, tie prašymai net nebuvo oficialūs, t.y. jie net nebuvo registruoti kaip valstybės investicinių programų pataisos. Tai tiesiog buvo individualių asmenų kreipimaisi į ministeriją, ir ministerija atitinkamai „pasitvarkė“.

Kažkas už tokį „pasitvarkymą“ turės atsakyti ar, kaip pas mus dažnai būna, – pinigai išnaudoti, kaltų nėra?

Tai mes dabar svarstome. Tarnybinei atsakomybei yra suėję senaties terminai, tad ji negalima. Dabar bendraujame su teisininkais ir aiškinamės, ar negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Valstybės kontrolė, pristatinėdama audito išvadas komitetui, taip pat pripažino, kad dėl minėtų faktų bendradarbiauja su atitinkamomis tarnybomis ir tai aiškinasi.

Gal yra ir daugiau panašių „radinių“?

Yra ir dar vienas su pinigais susijęs „siurprizas“ – nepanaudotos ES programinės lėšos. Sveikatos apsaugos ministerijoje susiklostė tokia situacija, kad programomis yra padengta tik 14 proc. ES skirtų lėšų, kurias reikia panaudoti iki 2020 m. Vadinasi, 86 proc. to ES skirto biudžeto kol kas neturi jokio programavimo, tik rengiamus dokumentus.

Sveikatos apsaugos ministerijoje, kaip man buvo paaiškinta, susiklostė tokia situacija, kad ministrai dažnai keitėsi, o kiekvienas atėjęs stengėsi kažką perkurti šiose programose, lėšas pritraukti kažkur kitur. Rezultatas – programos neparengtos, nepatvirtintos, o net ir jas parengus dar teks skelbti viešuosius pirkimus, kas užtrunka. Tad kyla labai rimtas pavojus, kad per trejus metus visų likusių 86 proc. ES skirto biudžeto savo sveikatos apsaugos sistemai tiesiog nepajėgsime panaudoti ir lėšas turėsime grąžinti.

Kontroliuojančioms institucijoms užkliuvo ir sveikatos priežiūros įstaigų viešieji pirkimai. Ar ši sritis sulauks didesnio dėmesio?

Tikrai sulauks, juo labiau kad ir Vyriausybės programoje ši sritis išskiriama kaip prioritetinė. Ne taip seniai paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo konstatuota, kad situacija ganėtinai sudėtinga. Randama, pavyzdžiui, kad centralizuotai nuperkami prietaisai, kurie visiškai nėra įtraukti į centralizuotai perkamų prietaisų sąrašus ir neturėtų būti perkami. Tad manau, kad procesų skaidrinimas čia yra neišvengiamas.

Vaistai eiliniams žmonėms sunkiai įperkami, ir nors ligšioliniai sveikatos politikai teigė situaciją suprantantys, niekas nesikeičia. Gal reikėtų kokį auditą atlikti ir vaistų kainų reguliavimo srityje?

Su ministru Aurelijumi Veryga daug diskutuojame dėl vaistų kainų mažinimo modelio, nes pavyzdžių Europoje tikrai yra – net ir kaimynė Lenkija, kurios vaistų kainų reguliavimas mums atrodo gana patrauklus.

Vaistų kainų mažėjimui įtakos turėtų, pavyzdžiui, lygiagretus vaistų importas, kuris Lietuvoje nepelnytai yra neišnaudojamas – Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje lygiagretus importas vaistų rinkoje užima po 15 ir daugiau procentų, o pas mus jis sudaro vos kelis procentus. Lygiagretus importas, ypač kai vaistai yra patentiniai ir neturi kitų konkurentų rinkoje, leidžia įvežti vaistus iš kitų šalių, kur jie yra pigesni, ir parduoti mūsų šalyje už mažesnę kainą, nei kad gamintojas ar vaisto registruotojas teikia Lietuvos rinkai.

Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva dabar turėtų būti ir kompensuojamų vaistų sąrašų peržiūrėjimas, nes, kiek kalbėjome su ekspertais, tuose sąrašuose tikrai yra daug tokių, kurie iš esmės jau yra pasenę. Tų vaistų buvimas kompensuojamųjų sąrašuose kelia abejonių, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, už kurias perkami vaistai, panaudojamos racionaliai.

Kitas dalykas – pačios vaistų kainodaros, vaistų priskyrimo kompensuojamiesiems ir jų kainų nustatymo skaidrinimo klausimas. Tos komisijos, kurios sprendžia dėl kompensuojamųjų vaistų kainų, veikia gana uždarai, todėl svarstomi planai viešai skelbti ne tik jų posėdžių protokolus, bet ir garso įrašus.

Problema, su kuria kasdien susiduria pacientai, – eilės, kai neįmanoma ne tik skubiai, bet net ir per kelias savaites patekti pas šeimos gydytoją...

Taip, tai didelė problema ir tikimės, kad jau priimti teisės aktai, nustatantys terminus, per kuriuos pacientas turi patekti pas gydytoją ar gauti paslaugą, bus veiksmingi. Pavasario sesijoje įvertinsime, ar tai veikia efektyviai, ir spręsime, ką dar galima padaryti.

Eilių antriniame ar tretiniame sveikatos priežiūros lygyje padėtų išvengti pirminės sveikatos priežiūros tobulinimas, kad kiek įmanoma daugiau problemų, kurios gali būti išspręstos pirminiu lygiu, čia ir būtų išspręstos.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

aptaku,        2016-12-22 21:34

todel neveiksminga. Skaidrumas - Tiesa. Viesinimas. Viesumo bijo visi. nebus viesinimo, nieko ie nebus.

$+$       2016-12-22 15:31

O ši moteris tikrai naivi arba turi problemų su sveikata. Ministerijoje niekas pirstelėti nedrįsta nesuderine su Vilniaus ir Kauno daktarų kalnais, o čia atsirado veikėja, kuri padarys tvarką.
Buvęs klinikų vadovas net nebijo deklaruoti savo milijonų. Jei kas paskaičiuotų kiek reikėtų vietos senoms medicininės įrangos detalėms susandeliuoti, po to kai buvo nupirktos naujos, neužtektų visos Kauno klinikų teritorijos, o juk įsigyta įranga buvo gaminta ne Zaporožės ar moskvičiaus gamyklose.
Ir vaistais prekiauja tų pačių klanų vaistinės. Atvežė vaistą, pagamintą Šveicarijoje, užregistravo, pardavė, žmogus pasveiko. Ar pasveikęs žmogus pirks antrą kartą vaistą? Ne. Vadinasi, tokį vaistą reikia išbraukti iš registro. Panašu, kad moteris pamiršo ką Č. Juršėnas pasakojo apie aspirino pirkimą.

Ale       2016-12-22 14:57

klausau transliacijos dėl biudžeto svarstymo Seime ir „žaviuosi„ lenktynėmis, kas daugiau ir išradingiau paprašys pinigų iš biudžeto, - tikriausias ir apgailėtinas šou. Žaidimas dėl žaidimo, naivu galvoti, kad tai reikšminga rinkėjams. Ta procedūra turėtų vykti kitu laiku ar kitaip organizuota.

Pirminiu lygiu tikrai       2016-12-22 12:45

būtų daugiau problemų išsprendžiama,jei liktų rajonų ligoninės,ir jos būtų modernios.O dabar Kauno ir Vilniaus klinikos bando viską susigrobti,todėl ten pasidaro didelės eilės.Bet Kauno ir Vilniaus medikai atbuko,-kas jiems eilės,svarbu,pinigai jų.Ir kitokių receptų neišrasit,nebent įsakysit šeimos daktarams neduoti siuntimų ir žmones pasmerksit kančioms.

Pikc       2016-12-22 10:59

O juk tikrai - konkrečios pavardės ir pavadinimai nepakenktų, jei jau apie skaidrumą kalbam. wink

Julius Puras       2016-12-22 2:35

Apie kokius seimo narius čia kalbama ir apie kokius projektus? Ką aš girdžiu tai tik žiūrėsime bendradarbiausime ir panašūs bla bla bla skirtas žmonėms nuraminti kad viskas gerai. Ta prasme padėtis valdoma.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai penkioliktoji (rugsėjo 26 diena)

JAV nevyriausybinės organizacijos finansuoja Vengrijos opoziciją

Tai šokiruoja: ES Komisijos Pirmininkė grasina Italijai, kad Briuselis turi „instrumentus“ tam atvejui, jei rinkimuose laimės netinkamos partijos

Karas Ukrainoje. Du šimtai keturioliktoji (rugsėjo 25 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Visų blogybių šaknis – XXVI eilinis sekmadienis

Almantas Stankūnas. Ar interpeliacija Dainiui Kreiviui – tik imitacija?

Marius Parčiauskas. Kaip mobilizacija paveiks karo eigą?

Paskutinis verdiktas Albinui Kentrai ir „Miško broliams“

Sergejus Loznica stato Valstybiniame jaunimo teatre atvirai antiukrainietišką spektaklį

Karas Ukrainoje. Du šimtai tryliktoji (rugsėjo 24 diena)

ES tarnyba nekontroliuojama propaguoja LGBTQIA+ dienotvarkę

Patriotiškiausias Lietuvos jaunimo metų renginys Kaune. Konferencija „Labiau negu merginą? Meilė Lietuvai XXI amžiuje“

E. Macronas siūlo naują imigracijos politiką: migrantus siųs iš miestų į provinciją

Raimundas Kaminskas. Biografijos puslapiai – Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941

Mobilizacinis patriarcho Kirilo pamokslas (pažintiniais tikslais)

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvyliktoji (rugsėjo 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ką prasitarė valdančiųjų atstovai apie elektros sektorių?

Algirdas Endriukaitis. Kas skolingas ir kam priklauso istorijos kraujo šluostymas?

Dovilas Petkus. Kurios partijos išduoda savo rinkėją?

Doc. dr. Darius Alekna. Apie šeimą, civilines sąjungas ir Seimą

Dominykas Vanhara. Kremliaus diplomatinės pergalės

Italijos rinkimai – žemės drebėjimas ES?

Karas Ukrainoje. Du šimtai vienuoliktoji (rugsėjo 22 diena)

Danija nutraukia asmenų, jaunesnių nei 50 metų, skiepijimą nuo kovido infekcijos

Marius Parčiauskas. Kaip išliksim, jeigu tėvystę siesim tik su skurdu ir depresija?

Linas Karpavičius. Kaip vyksta manipuliavimas žmonėmis?

Marius Parčiauskas. Rusijai atnaujinti puolimą nėra jokių šansų

Flandrijos vyskupai oficialiai parėmė ir pasiūlė tos pačios lyties porų laiminimo ceremoniją

Audrius Globys, dr. Darius Alekna. Ką valdžiai sako apklausos?

Karas Ukrainoje. Du šimtai dešimtoji (rugsėjo 21 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.