Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas

Reikia milijono? Prašykite seimūnų

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 22 d. 1:59

6     

    

Reikia milijono? Prašykite seimūnų

Aida Valinskienė | vakarozinios.lt

Lietuvoje milijonai projektams, kurie pripažinti nenaudingais ir neefektyviais, gali būti skiriami vien todėl, kad kažkuris Seimo narys paprašė. Tokius faktus dabar tenka nagrinėti Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Naujoji komiteto pirmininkė dr. Agnė Širinskienė „Vakaro žinioms“ teigė įsivaizdavusi, kokie darbai jos laukia pradėjus eiti šias pareigas, tačiau apie tokius faktus, kuriuos dabar tenka nagrinėti, negalėjusi net pagalvoti.

Kokie tie faktai, kurie, pradėjus vadovauti Sveikatos reikalų komitetui, jums buvo tokie netikėti?

Valstybės kontrolei atlikus auditą dėl valstybės investicinių programų paaiškėjo, kad daugiau kaip 20 mln. eurų investicinių programų lėšų buvo skirta projektams, kuriuos Investicinių projektų atrankos komisija įvertino 0 balų, t.y. pripažino nereikalingais ir neefektyviais. Tačiau lėšos jiems buvo skirtos, kaip nurodoma audito ataskaitoje, vadovaujantis subjektyviais kriterijais – kažkurie Seimo nariai tiesiog paprašė tam tikriems projektams pinigų skirti, ir pinigai jiems buvo padalyti. Tie projektai susiję su keliomis sveikatos priežiūros įstaigomis, o kai kurioms jų skirtos sumos siekia net milijoną eurų.

Lietuvoje viskas taip paprasta – Seimo narys paprašo, ir pinigų atsiranda?

Panašu, kad taip. Ir kiek mes išsiaiškinome, tie prašymai net nebuvo oficialūs, t.y. jie net nebuvo registruoti kaip valstybės investicinių programų pataisos. Tai tiesiog buvo individualių asmenų kreipimaisi į ministeriją, ir ministerija atitinkamai „pasitvarkė“.

Kažkas už tokį „pasitvarkymą“ turės atsakyti ar, kaip pas mus dažnai būna, – pinigai išnaudoti, kaltų nėra?

Tai mes dabar svarstome. Tarnybinei atsakomybei yra suėję senaties terminai, tad ji negalima. Dabar bendraujame su teisininkais ir aiškinamės, ar negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Valstybės kontrolė, pristatinėdama audito išvadas komitetui, taip pat pripažino, kad dėl minėtų faktų bendradarbiauja su atitinkamomis tarnybomis ir tai aiškinasi.

Gal yra ir daugiau panašių „radinių“?

Yra ir dar vienas su pinigais susijęs „siurprizas“ – nepanaudotos ES programinės lėšos. Sveikatos apsaugos ministerijoje susiklostė tokia situacija, kad programomis yra padengta tik 14 proc. ES skirtų lėšų, kurias reikia panaudoti iki 2020 m. Vadinasi, 86 proc. to ES skirto biudžeto kol kas neturi jokio programavimo, tik rengiamus dokumentus.

Sveikatos apsaugos ministerijoje, kaip man buvo paaiškinta, susiklostė tokia situacija, kad ministrai dažnai keitėsi, o kiekvienas atėjęs stengėsi kažką perkurti šiose programose, lėšas pritraukti kažkur kitur. Rezultatas – programos neparengtos, nepatvirtintos, o net ir jas parengus dar teks skelbti viešuosius pirkimus, kas užtrunka. Tad kyla labai rimtas pavojus, kad per trejus metus visų likusių 86 proc. ES skirto biudžeto savo sveikatos apsaugos sistemai tiesiog nepajėgsime panaudoti ir lėšas turėsime grąžinti.

Kontroliuojančioms institucijoms užkliuvo ir sveikatos priežiūros įstaigų viešieji pirkimai. Ar ši sritis sulauks didesnio dėmesio?

Tikrai sulauks, juo labiau kad ir Vyriausybės programoje ši sritis išskiriama kaip prioritetinė. Ne taip seniai paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo konstatuota, kad situacija ganėtinai sudėtinga. Randama, pavyzdžiui, kad centralizuotai nuperkami prietaisai, kurie visiškai nėra įtraukti į centralizuotai perkamų prietaisų sąrašus ir neturėtų būti perkami. Tad manau, kad procesų skaidrinimas čia yra neišvengiamas.

Vaistai eiliniams žmonėms sunkiai įperkami, ir nors ligšioliniai sveikatos politikai teigė situaciją suprantantys, niekas nesikeičia. Gal reikėtų kokį auditą atlikti ir vaistų kainų reguliavimo srityje?

Su ministru Aurelijumi Veryga daug diskutuojame dėl vaistų kainų mažinimo modelio, nes pavyzdžių Europoje tikrai yra – net ir kaimynė Lenkija, kurios vaistų kainų reguliavimas mums atrodo gana patrauklus.

Vaistų kainų mažėjimui įtakos turėtų, pavyzdžiui, lygiagretus vaistų importas, kuris Lietuvoje nepelnytai yra neišnaudojamas – Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje lygiagretus importas vaistų rinkoje užima po 15 ir daugiau procentų, o pas mus jis sudaro vos kelis procentus. Lygiagretus importas, ypač kai vaistai yra patentiniai ir neturi kitų konkurentų rinkoje, leidžia įvežti vaistus iš kitų šalių, kur jie yra pigesni, ir parduoti mūsų šalyje už mažesnę kainą, nei kad gamintojas ar vaisto registruotojas teikia Lietuvos rinkai.

Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva dabar turėtų būti ir kompensuojamų vaistų sąrašų peržiūrėjimas, nes, kiek kalbėjome su ekspertais, tuose sąrašuose tikrai yra daug tokių, kurie iš esmės jau yra pasenę. Tų vaistų buvimas kompensuojamųjų sąrašuose kelia abejonių, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, už kurias perkami vaistai, panaudojamos racionaliai.

Kitas dalykas – pačios vaistų kainodaros, vaistų priskyrimo kompensuojamiesiems ir jų kainų nustatymo skaidrinimo klausimas. Tos komisijos, kurios sprendžia dėl kompensuojamųjų vaistų kainų, veikia gana uždarai, todėl svarstomi planai viešai skelbti ne tik jų posėdžių protokolus, bet ir garso įrašus.

Problema, su kuria kasdien susiduria pacientai, – eilės, kai neįmanoma ne tik skubiai, bet net ir per kelias savaites patekti pas šeimos gydytoją...

Taip, tai didelė problema ir tikimės, kad jau priimti teisės aktai, nustatantys terminus, per kuriuos pacientas turi patekti pas gydytoją ar gauti paslaugą, bus veiksmingi. Pavasario sesijoje įvertinsime, ar tai veikia efektyviai, ir spręsime, ką dar galima padaryti.

Eilių antriniame ar tretiniame sveikatos priežiūros lygyje padėtų išvengti pirminės sveikatos priežiūros tobulinimas, kad kiek įmanoma daugiau problemų, kurios gali būti išspręstos pirminiu lygiu, čia ir būtų išspręstos.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

aptaku,        2016-12-22 21:34

todel neveiksminga. Skaidrumas - Tiesa. Viesinimas. Viesumo bijo visi. nebus viesinimo, nieko ie nebus.

$+$       2016-12-22 15:31

O ši moteris tikrai naivi arba turi problemų su sveikata. Ministerijoje niekas pirstelėti nedrįsta nesuderine su Vilniaus ir Kauno daktarų kalnais, o čia atsirado veikėja, kuri padarys tvarką.
Buvęs klinikų vadovas net nebijo deklaruoti savo milijonų. Jei kas paskaičiuotų kiek reikėtų vietos senoms medicininės įrangos detalėms susandeliuoti, po to kai buvo nupirktos naujos, neužtektų visos Kauno klinikų teritorijos, o juk įsigyta įranga buvo gaminta ne Zaporožės ar moskvičiaus gamyklose.
Ir vaistais prekiauja tų pačių klanų vaistinės. Atvežė vaistą, pagamintą Šveicarijoje, užregistravo, pardavė, žmogus pasveiko. Ar pasveikęs žmogus pirks antrą kartą vaistą? Ne. Vadinasi, tokį vaistą reikia išbraukti iš registro. Panašu, kad moteris pamiršo ką Č. Juršėnas pasakojo apie aspirino pirkimą.

Ale       2016-12-22 14:57

klausau transliacijos dėl biudžeto svarstymo Seime ir „žaviuosi„ lenktynėmis, kas daugiau ir išradingiau paprašys pinigų iš biudžeto, - tikriausias ir apgailėtinas šou. Žaidimas dėl žaidimo, naivu galvoti, kad tai reikšminga rinkėjams. Ta procedūra turėtų vykti kitu laiku ar kitaip organizuota.

Pirminiu lygiu tikrai       2016-12-22 12:45

būtų daugiau problemų išsprendžiama,jei liktų rajonų ligoninės,ir jos būtų modernios.O dabar Kauno ir Vilniaus klinikos bando viską susigrobti,todėl ten pasidaro didelės eilės.Bet Kauno ir Vilniaus medikai atbuko,-kas jiems eilės,svarbu,pinigai jų.Ir kitokių receptų neišrasit,nebent įsakysit šeimos daktarams neduoti siuntimų ir žmones pasmerksit kančioms.

Pikc       2016-12-22 10:59

O juk tikrai - konkrečios pavardės ir pavadinimai nepakenktų, jei jau apie skaidrumą kalbam. wink

Julius Puras       2016-12-22 2:35

Apie kokius seimo narius čia kalbama ir apie kokius projektus? Ką aš girdžiu tai tik žiūrėsime bendradarbiausime ir panašūs bla bla bla skirtas žmonėms nuraminti kad viskas gerai. Ta prasme padėtis valdoma.


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.