Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Socialinė politika, Šeimos politika

Reikalaujama panaikinti vaiko atėmimo įstatymą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 9 d. 3:22

4     

    

Reikalaujama panaikinti vaiko atėmimo įstatymą

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos pilietinės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, frakcijas, Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ministrą, reikalaudamos iš esmės keisti arba panaikinti Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kurio padariniai sėja baimę visuomenėje ir kelia jos pasipiktinimą.

Įstatymas priimtas pagal Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemos pavyzdį gąsdinant ir klaidinant visuomenę apie nuolat prastėjančią vaiko teisių būklę, neatsižvelgiant į Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas, kurios esmingai skiriasi nuo gyvenimo sąlygų Norvegijoje bei kitose Skandinavijos šalyse, rašoma reikalavime šalies vadovams.

– Lietuvoje ir Norvegijoje dirbančių žmonių darbo užmokestis skiriasi daugiau, nei dešimt kartų, nedarbas mūsų šalyje yra kelis kartus didesnis, o žmonių pragyvenimo lygis – kelis kartus mažesnis, nei šiose šalyse.

Įstatymo iniciatoriai siekė supriešinti visuomenę su valdžia?

Nekyla abejonių, kad Įstatymo iniciatoriai žinojo ir suprato, jog disponuodama žymiai mažesniais materialiniais ištekliais ir neturėdama efektyvių socialinių instrumentų, Lietuva nepajėgi vaikams suteikti tokių materialinių sąlygų, kokias jiems gali suteikti išsivysčiusios Skandinavijos šalys.

Įstatymas taip pat priimtas neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje apie trečdalis šeimų gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, daugiau nei penktadalis (26 proc.) jų negali tinkamai šildyti savo būstą ir beveik penktadalis (17 proc.) neišgali nupirkti vaikams tinkamo maisto, o beveik dvi dešimtys tūkstančių vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. Tokiu būdu penktadalis Lietuvos vaikų (apie 100 iš 500 tūkst.) objektyviai neturi įstatymo iniciatorių reikalaujamų materialinių sąlygų.

Daugiametė žmonijos patirtis rodo, kad materialinė gerovė nėra lemiamas vaikų auklėjimo veiksnys. Daugybė žymių žmonių vaikystėje kentė nepriteklius, bet juos supo tėvų meilė, bendruomeniški šeimos ryšiai ir to pakako, kad tokie žmonės taptų kilniomis, dorovingomis asmenybėmis.

Įstatymo iniciatoriai taip pat žinojo, kad į Lietuvos teisinę sistemą perkelta Skandinavijos šalių vaiko teisių apsaugos patirtis, esant nesubalansuotai socialinio aprūpinimo sistemai, drastiškai taikant sankcijas tėvams dėl netinkamos vaiko priežiūros, duos iš anksto nuspėjamus rezultatus – sukels neproporcingą įtampą visuomenėje ir supriešins su ja valdžią. Tai ir įvyko.

Yra labai daug suinteresuotų lobistinių grupuočių

Per kelerius metus vykstant tariamiems šio Įstatymo tobulinimams, taisymams ir papildymams dėl tariamai augančio smurto prieš vaikus, buvo matomi sunkiai slepiami įvairių lobistinių grupių, nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių žiniasklaidos priemonių interesai organizuojant reklamą, vienpusiškus užsakomuosius straipsnius, diskusijas televizijos ir radijo laidose be alternatyvių nuomonių.

Pastebėta, kad yra nemažai veikiančių tiems tikslams įsteigtų nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurių pajamos yra tiesiogiai susijusios su tariamai didėjančiu smurtu prieš vaikus ir vaikų nepriežiūra.

Tapo akivaizdu, kad tariamą smurtavimo prieš vaikus didėjimą ir finansinių išteklių šiam neva augančiam smurtui neutralizuoti didinimą tiesiogiai lemia minėto Įstatymo formuluotės, nes vien tik minėto Įstatymo buvimas užtikrina daugeliui sisteminių NVO nenutrūkstamą ir gausų valstybės bei įvairių fondų finansavimą. Būtent dėl to dalis NVO koalicijoje susibūrusios ir gausiai finansuojamos tariamos visuomeninės organizacijos deklaratyviai, be jokių svaresnių teisinių argumentų, nepaisydamos žmonių reikalavimų, netikėtai ėmė raginti Seimą nedaryti Įstatyme jokių pataisų. Todėl nėra abejonės, kad Įstatymo 3 straipsnyje pateiktos smurto apibrėžimo formuluotės yra neatsitiktinės.

Įstatyme akivaizdžiai pasigendama vaikų auklėjimo sąvokos apibrėžimo. Nepaaiškinus šios sąvokos turinio, tampa problemiškas leistino fizinio ar psichinio poveikio vaikui ribų nustatymas, prasideda ginčai dėl to, kas yra smurtas prieš vaiką, o kas yra tik auklėjimo priemonė.

Įstatyme taip pat vartojama vaiko normalios raidos bei vaiko garbės ir orumo sąvokos, kurios dėl tos pačios priežasties gali būti suprantamos subjektyviai, aiškinamos plačiai ir neadekvačiai. Nežinant vaiko normalios raidos sąvokos turinio, atitinkamai tampa neaiški ir vaiko interesų sąvoka arba vaikui saugios aplinkos sąvoka, kurios Įstatyme yra plačiai naudojamos. Akivaizdu, kad vaiko auklėjimo procese fizinis ar psichinis poveikis vaikui yra neišvengiamas, yra kasdienybė: pabarimas, pareikalavimas, paliepimas, kritika, reikalavimas atlikti fizinį darbą ar net vaiko nesaugaus veiksmo sustabdymas fiziniu kontaktu (fiziniu poveikiu).

Įtvirtinus šias formuluotes nuo pat Įstatymo įsigaliojimo dienos dešimtys tūkstančių Lietuvos šeimų tapo potencialiomis jo prižiūrėtojų aukomis, nes šeima, gyvenanti nepritekliuje arba skurde, objektyviai nėra pajėgi tinkamai prižiūrėti savo vaikų, užtikrinti jiems tinkamų sąlygų augti, vystytis ir tobulėti, t. y. negali nuolat tenkinti vaikams būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių, kurie kelia pavojų jų normaliai raidai. Tokios Įstatymo formuluotės sukelia sumaištį vaikų auklėjime, išbalansuoja šeimos santykius, nes tėvai negali žinoti, koks jų poveikis vaikams yra normalus ir koks nenormalus, t. y. pažeidžia įstatymu leidžiamas ribas.

Įstatymas paneigia konstitucines piliečių teises ir laisves

Žmogaus teisių  ir kitos pilietinės organizacijos pažymi, kad vaiko paėmimas iš šeimos bei jo atskyrimas nuo tėvų paneigia Konstitucijos 22, 31, 39, 109 straipsnių nuostatas, kad materialiai labiau remdama atimamų vaikų globėjus negu atimtų vaikų šeimas, valstybė diskriminuoja pastarąsias, paneigdama Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą valstybės įsipareigojimą laiduoti tėvams teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Be to, Vaiko teisių apsaugos tarnyba be teismo sprendimo paimdama vaiką iš šeimos arba skubiai laikinai paimdama vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkiant policijos pareigūnus, pažeidžia Konvencijos 9 straipsnyje nustatytą valstybės įsipareigojimą užtikrinti, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus atskirus atvejus, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina. Įstatymas leidžia paimti vaiką iš šeimos net ir tuo atveju, kai tėvai rūpinasi vaiku ir su juo žiauriai nesielgia.

Konvencija laiduoja tėvams galimybę dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį. Tačiau dalyvauti kiekviename vaiko atėmimo nagrinėjimo procese Įstatymas nuo pat pradžių tėvams nenumato.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paimdama vaiką iš šeimos dėl mažareikšmių įstatymo pažeidimų, praktiškai nesivadovauja vaiko interesais ir tuo pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, o Įstatyme nėra normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos tarnybų atsakomybę dėl jų nekompetencijos.

Lietuvos žmogaus teisių ir pilietinės organizacijos ragina:

1. Įstatymų leidėją pripažinti, jog priimtas Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas neatitinka šiandieninių Lietuvos ekonominio ir socialinio išsivystymo realijų.

2. Pripažinti, kad rūpindamasi vaiko teisių apsauga, valstybė pirmiausia turi rūpintis žmonių socialinės atskirties mažinimu, parama skurdžiai gyvenančioms šeimoms, ypač daugiavaikėms ir jaunoms.

3. Pripažinti, kad ginčijamos Įstatymo formuluotės yra skirtos ne šeimoms stiprinti ir kovoti su smurtu prieš vaikus, o teisiniam mechanizmui, kuriuo galima teisėtais būdais valstybės vardu nusavinti vaikus ir perduoti juos kitoms šeimos arba globėjams, įtvirtinti.

4. Pripažinti, kad smurto apibrėžimo Įstatymo nuostatos tenkina ne visuomenės, o atskirų lobistinių grupių ir tam tikros dalies nevyriausybinių organizacijų interesus.

5. Pripažinti, kad ydingos Įstatymo nuostatos paneigia kitas esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises bei laisves.

6. Pripažinti, kad ydingos Įstatymo normos paneigia Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir joje deklaruojamą valstybės pagarbą tėvams.

Atsižvelgiant į tai, reikalaujama panaikinti arba iš esmės pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pašalinant iš jo nuostatas, prieštaraujančias ir paneigiančias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pagrindines piliečių teises ir laisves, Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus Vaiko teisių konvencijoje bei nuostatas, keliančias grėsmę šeimai kaip visuomenės ir valstybės pagrindui.

Reikalavimą reiškia Tautos forumas, Jaunimo sambūris Pro Patria, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas.

Visą reikalavimo tekstą skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tai       2018-12-9 13:13

kreipiatės ne tuo adresu.Reikia referendumo tuo klausimu, įtraukiant klausimą dėl NVO panaikinimo .Manau, kad parašai būtų surinkti labai greit

Www       2018-12-9 12:49

Kai nieko neliko daugiau Lietuvoje, atsisuko į.
Vaikus. Aš tik vieno nesuprantu, kodel iš teisesaugos puses niekas nepasidomi šakaliene žiburiu organizacija. Kas gali Lietuvoje pasakyti kiek vaikų parduota juk apie tai šneka senai kiek nužudytu? JAV dėl vieno dingusio žmogaus pakelia naikintuvus į orą . Lietuvoje dingsta žmones ir niekam neidomu. Net okupacijos metai vaikų niekas ne atiminėjo. O gal artėjame prie nužmogėjimo ir už 30 sidabriniu galim priimti, bet kokį įstatymą.

 

albina       2018-12-9 12:25

Nesuprantu,kodėl mes kopijuojam,beje,tiesiogine prasme,Norvegijos įstatymą?Nė viena ES valstybė neturi tokio įstatymo!Dabar Danija Lietuvoj statys kalėjimus…savo kaliniams!Prie Marakešo deklaracijos tai visiška valstybės pabaiga?

Valdas       2018-12-9 11:57

Didžioji dalis šalies gyventojų nepritaria šio įstatymo priėmimui ir jo vykdymui.Tai milijonų skyrimas “projektų” rašytojams,furšetų rengėjams ir skambių frazių skelbėjams vietoje tiesioginės pagalboms sunkiai besiverčiančioms jaunoms šeimoms.Savo sūnaus šeimą su keturiais vaikais iš skurdo daug metų tempiau tik aš,dabartinis pensininkas, ir jokia ten valstybė.


Rekomenduojame

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.