Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Socialinė politika, Šeimos politika

Reikalaujama panaikinti vaiko atėmimo įstatymą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 9 d. 2:22

4     

    

Reikalaujama panaikinti vaiko atėmimo įstatymą

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos pilietinės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, frakcijas, Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ministrą, reikalaudamos iš esmės keisti arba panaikinti Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kurio padariniai sėja baimę visuomenėje ir kelia jos pasipiktinimą.

Įstatymas priimtas pagal Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemos pavyzdį gąsdinant ir klaidinant visuomenę apie nuolat prastėjančią vaiko teisių būklę, neatsižvelgiant į Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas, kurios esmingai skiriasi nuo gyvenimo sąlygų Norvegijoje bei kitose Skandinavijos šalyse, rašoma reikalavime šalies vadovams.

– Lietuvoje ir Norvegijoje dirbančių žmonių darbo užmokestis skiriasi daugiau, nei dešimt kartų, nedarbas mūsų šalyje yra kelis kartus didesnis, o žmonių pragyvenimo lygis – kelis kartus mažesnis, nei šiose šalyse.

Įstatymo iniciatoriai siekė supriešinti visuomenę su valdžia?

Nekyla abejonių, kad Įstatymo iniciatoriai žinojo ir suprato, jog disponuodama žymiai mažesniais materialiniais ištekliais ir neturėdama efektyvių socialinių instrumentų, Lietuva nepajėgi vaikams suteikti tokių materialinių sąlygų, kokias jiems gali suteikti išsivysčiusios Skandinavijos šalys.

Įstatymas taip pat priimtas neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje apie trečdalis šeimų gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, daugiau nei penktadalis (26 proc.) jų negali tinkamai šildyti savo būstą ir beveik penktadalis (17 proc.) neišgali nupirkti vaikams tinkamo maisto, o beveik dvi dešimtys tūkstančių vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. Tokiu būdu penktadalis Lietuvos vaikų (apie 100 iš 500 tūkst.) objektyviai neturi įstatymo iniciatorių reikalaujamų materialinių sąlygų.

Daugiametė žmonijos patirtis rodo, kad materialinė gerovė nėra lemiamas vaikų auklėjimo veiksnys. Daugybė žymių žmonių vaikystėje kentė nepriteklius, bet juos supo tėvų meilė, bendruomeniški šeimos ryšiai ir to pakako, kad tokie žmonės taptų kilniomis, dorovingomis asmenybėmis.

Įstatymo iniciatoriai taip pat žinojo, kad į Lietuvos teisinę sistemą perkelta Skandinavijos šalių vaiko teisių apsaugos patirtis, esant nesubalansuotai socialinio aprūpinimo sistemai, drastiškai taikant sankcijas tėvams dėl netinkamos vaiko priežiūros, duos iš anksto nuspėjamus rezultatus – sukels neproporcingą įtampą visuomenėje ir supriešins su ja valdžią. Tai ir įvyko.

Yra labai daug suinteresuotų lobistinių grupuočių

Per kelerius metus vykstant tariamiems šio Įstatymo tobulinimams, taisymams ir papildymams dėl tariamai augančio smurto prieš vaikus, buvo matomi sunkiai slepiami įvairių lobistinių grupių, nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių žiniasklaidos priemonių interesai organizuojant reklamą, vienpusiškus užsakomuosius straipsnius, diskusijas televizijos ir radijo laidose be alternatyvių nuomonių.

Pastebėta, kad yra nemažai veikiančių tiems tikslams įsteigtų nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurių pajamos yra tiesiogiai susijusios su tariamai didėjančiu smurtu prieš vaikus ir vaikų nepriežiūra.

Tapo akivaizdu, kad tariamą smurtavimo prieš vaikus didėjimą ir finansinių išteklių šiam neva augančiam smurtui neutralizuoti didinimą tiesiogiai lemia minėto Įstatymo formuluotės, nes vien tik minėto Įstatymo buvimas užtikrina daugeliui sisteminių NVO nenutrūkstamą ir gausų valstybės bei įvairių fondų finansavimą. Būtent dėl to dalis NVO koalicijoje susibūrusios ir gausiai finansuojamos tariamos visuomeninės organizacijos deklaratyviai, be jokių svaresnių teisinių argumentų, nepaisydamos žmonių reikalavimų, netikėtai ėmė raginti Seimą nedaryti Įstatyme jokių pataisų. Todėl nėra abejonės, kad Įstatymo 3 straipsnyje pateiktos smurto apibrėžimo formuluotės yra neatsitiktinės.

Įstatyme akivaizdžiai pasigendama vaikų auklėjimo sąvokos apibrėžimo. Nepaaiškinus šios sąvokos turinio, tampa problemiškas leistino fizinio ar psichinio poveikio vaikui ribų nustatymas, prasideda ginčai dėl to, kas yra smurtas prieš vaiką, o kas yra tik auklėjimo priemonė.

Įstatyme taip pat vartojama vaiko normalios raidos bei vaiko garbės ir orumo sąvokos, kurios dėl tos pačios priežasties gali būti suprantamos subjektyviai, aiškinamos plačiai ir neadekvačiai. Nežinant vaiko normalios raidos sąvokos turinio, atitinkamai tampa neaiški ir vaiko interesų sąvoka arba vaikui saugios aplinkos sąvoka, kurios Įstatyme yra plačiai naudojamos. Akivaizdu, kad vaiko auklėjimo procese fizinis ar psichinis poveikis vaikui yra neišvengiamas, yra kasdienybė: pabarimas, pareikalavimas, paliepimas, kritika, reikalavimas atlikti fizinį darbą ar net vaiko nesaugaus veiksmo sustabdymas fiziniu kontaktu (fiziniu poveikiu).

Įtvirtinus šias formuluotes nuo pat Įstatymo įsigaliojimo dienos dešimtys tūkstančių Lietuvos šeimų tapo potencialiomis jo prižiūrėtojų aukomis, nes šeima, gyvenanti nepritekliuje arba skurde, objektyviai nėra pajėgi tinkamai prižiūrėti savo vaikų, užtikrinti jiems tinkamų sąlygų augti, vystytis ir tobulėti, t. y. negali nuolat tenkinti vaikams būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių, kurie kelia pavojų jų normaliai raidai. Tokios Įstatymo formuluotės sukelia sumaištį vaikų auklėjime, išbalansuoja šeimos santykius, nes tėvai negali žinoti, koks jų poveikis vaikams yra normalus ir koks nenormalus, t. y. pažeidžia įstatymu leidžiamas ribas.

Įstatymas paneigia konstitucines piliečių teises ir laisves

Žmogaus teisių  ir kitos pilietinės organizacijos pažymi, kad vaiko paėmimas iš šeimos bei jo atskyrimas nuo tėvų paneigia Konstitucijos 22, 31, 39, 109 straipsnių nuostatas, kad materialiai labiau remdama atimamų vaikų globėjus negu atimtų vaikų šeimas, valstybė diskriminuoja pastarąsias, paneigdama Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą valstybės įsipareigojimą laiduoti tėvams teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Be to, Vaiko teisių apsaugos tarnyba be teismo sprendimo paimdama vaiką iš šeimos arba skubiai laikinai paimdama vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkiant policijos pareigūnus, pažeidžia Konvencijos 9 straipsnyje nustatytą valstybės įsipareigojimą užtikrinti, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus atskirus atvejus, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina. Įstatymas leidžia paimti vaiką iš šeimos net ir tuo atveju, kai tėvai rūpinasi vaiku ir su juo žiauriai nesielgia.

Konvencija laiduoja tėvams galimybę dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį. Tačiau dalyvauti kiekviename vaiko atėmimo nagrinėjimo procese Įstatymas nuo pat pradžių tėvams nenumato.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paimdama vaiką iš šeimos dėl mažareikšmių įstatymo pažeidimų, praktiškai nesivadovauja vaiko interesais ir tuo pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, o Įstatyme nėra normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos tarnybų atsakomybę dėl jų nekompetencijos.

Lietuvos žmogaus teisių ir pilietinės organizacijos ragina:

1. Įstatymų leidėją pripažinti, jog priimtas Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas neatitinka šiandieninių Lietuvos ekonominio ir socialinio išsivystymo realijų.

2. Pripažinti, kad rūpindamasi vaiko teisių apsauga, valstybė pirmiausia turi rūpintis žmonių socialinės atskirties mažinimu, parama skurdžiai gyvenančioms šeimoms, ypač daugiavaikėms ir jaunoms.

3. Pripažinti, kad ginčijamos Įstatymo formuluotės yra skirtos ne šeimoms stiprinti ir kovoti su smurtu prieš vaikus, o teisiniam mechanizmui, kuriuo galima teisėtais būdais valstybės vardu nusavinti vaikus ir perduoti juos kitoms šeimos arba globėjams, įtvirtinti.

4. Pripažinti, kad smurto apibrėžimo Įstatymo nuostatos tenkina ne visuomenės, o atskirų lobistinių grupių ir tam tikros dalies nevyriausybinių organizacijų interesus.

5. Pripažinti, kad ydingos Įstatymo nuostatos paneigia kitas esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises bei laisves.

6. Pripažinti, kad ydingos Įstatymo normos paneigia Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir joje deklaruojamą valstybės pagarbą tėvams.

Atsižvelgiant į tai, reikalaujama panaikinti arba iš esmės pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pašalinant iš jo nuostatas, prieštaraujančias ir paneigiančias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pagrindines piliečių teises ir laisves, Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus Vaiko teisių konvencijoje bei nuostatas, keliančias grėsmę šeimai kaip visuomenės ir valstybės pagrindui.

Reikalavimą reiškia Tautos forumas, Jaunimo sambūris Pro Patria, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas.

Visą reikalavimo tekstą skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tai       2018-12-9 12:13

kreipiatės ne tuo adresu.Reikia referendumo tuo klausimu, įtraukiant klausimą dėl NVO panaikinimo .Manau, kad parašai būtų surinkti labai greit

Www       2018-12-9 11:49

Kai nieko neliko daugiau Lietuvoje, atsisuko į.
Vaikus. Aš tik vieno nesuprantu, kodel iš teisesaugos puses niekas nepasidomi šakaliene žiburiu organizacija. Kas gali Lietuvoje pasakyti kiek vaikų parduota juk apie tai šneka senai kiek nužudytu? JAV dėl vieno dingusio žmogaus pakelia naikintuvus į orą . Lietuvoje dingsta žmones ir niekam neidomu. Net okupacijos metai vaikų niekas ne atiminėjo. O gal artėjame prie nužmogėjimo ir už 30 sidabriniu galim priimti, bet kokį įstatymą.

 

albina       2018-12-9 11:25

Nesuprantu,kodėl mes kopijuojam,beje,tiesiogine prasme,Norvegijos įstatymą?Nė viena ES valstybė neturi tokio įstatymo!Dabar Danija Lietuvoj statys kalėjimus…savo kaliniams!Prie Marakešo deklaracijos tai visiška valstybės pabaiga?

Valdas       2018-12-9 10:57

Didžioji dalis šalies gyventojų nepritaria šio įstatymo priėmimui ir jo vykdymui.Tai milijonų skyrimas “projektų” rašytojams,furšetų rengėjams ir skambių frazių skelbėjams vietoje tiesioginės pagalboms sunkiai besiverčiančioms jaunoms šeimoms.Savo sūnaus šeimą su keturiais vaikais iš skurdo daug metų tempiau tik aš,dabartinis pensininkas, ir jokia ten valstybė.


Rekomenduojame

Williamas S. Lindas. Politinio korektiškumo ištakos

Vytautas Sinica. Dabar bus tikrasis išbandymas

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir Vėtros pamokos (video)

Gintaras Aleknonis. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų – iš valdžios

Povilas Gylys. Dvaras telkia visas pajėgas

A. Juozaitis pasirinktinių kandidatų debatus vadina žmonių mulkinimu ir kviečia į protesto akciją

„Kokie mes turtingi Smetonos palikimu“... Kandidatas į LR prezidentus Arvydas Juozaitis dalijasi savo įžvalgomis apie Prezidento A.Smetonos palikimą

Algimantas Rusteika. Turim atrasti ne tik tikrą kelią, bet ir vienas kitą

Geroji Naujiena. Kad mylėtume, kaip Dievas mus myli

Arvydas Juozaitis. Pabėgėliai stumia Europą į pražūtį

Irena Vasinauskaitė. Ar Šiaulių rajono savivaldybė pritaria Meškuičių gimnazijos socialinės pedagogės savivalei? [4]

Algimantas Rusteika. Ir tuomet niekas nesvajojo, kad kas nors gali pasikeisti, nors to norėjo visi

Vytautas Sinica. Generolui Vėtrai trečiojo varianto jie nepalieka

J.Kadžionis-Bėda: „Sakykime tiesą, tiesoje gyvenkime, tiesą ginkime – tai vienintelis ginklas išsivaduoti ir išbristi iš okupacinių raistų ir sutemų“

Neskundžiama nutartimi atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“

Stasys Jakeliūnas. Išsamiau apie Lietuvos banko vadovybės požiūrį į parlamentinį krizės tyrimą ir VILBOR skandalą (vaizdo įrašas)

Nebeliko dėl ko tartis…

Andrius Gaidamavičius. Draustiniai ne kolūkiai, jų griauti nereikėjo

Arvydas Juozaitis ir judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo, kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo

Rokas Masiulis: Mokytojai buvo teisūs

Dažniausi klausimai Vytautui Radžvilui ir jo vardo rinkiminio komiteto nariams

Krescencijus Stoškus. Kas tai? Lyčių unifikavimo komedija lyg ir baigiasi?

Kunigui Alfonsui Lipniūnui skirtas atminimo vakaras (įrašas)

Algimantas Rusteika. Priešrinkiminis, arba Kaip miršta valstybės

Pastabos paraštėse. Andrius Švarplys: „Briuselis žiauriai klysta: atėjo ne populistų, atėjo idiotų laikas“

Vitas Vasiliauskas: „Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“

Stasys Jakeliūnas. Tad iki pasimatymo teisme, Gitanai

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Dainius Tirūnas. Gal Lietuvai vertėtų pasimokyti ne iš Norvegijos, o iš Šveicarijos?

Algirdas Endriukaitis. Nigerijos rašytojo Ben Okri mintys apie pasakojimus: ką galėtų išgirsti ir Nacionalinės premijos laureatas Marius Ivaškevičius?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.