Demokratija ir valdymas, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Regina Statkuvienė. Lietuva tarp Mordoro prieangio ir Kalipsės salos

Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 2 d. 19:53

16     

    

Regina Statkuvienė. Lietuva tarp Mordoro prieangio ir Kalipsės salos

katalikutradicija.lt

Paskutinė ryškesnė Lietuvos ambicija buvo narystės NATO ir ES siekis. Kai šis tikslas buvo pasiektas, iliuzija „esame saugūs kaip niekada“ minkštu ramybės patalu užklojo tiek politikų, tiek jų rinkėjų mąstymą. Lietuva turėjo tapti tarsi regiono centru, demokratijos švyturiu, „auksine provincija“, drąsia šalimi…

Mes patikėjome, kad pagaliau F. Fukuyamos aprašyta istorijos pabaiga prasidėjo ir pas mus. Liberaliajai demokratijai juk nėra geresnės alternatyvos?! Mordoro prieangį ji irgi sugriaus. Kaip? Kažkaip. Savo geru pavyzdžiu.

Taigi, prasidėjo išsvajotos gerovės siekis, statybos ir fondų lėšų dalybos ir įsisavinimas. Kam kliuvo daugiau, kam mažiau, bet miestų ir miestelių aikštes nuklojo naujos trinkelės, o senus medžius iškirtus, daugelyje miestų ir miestelių buvo prisodinta jaunų sodinukų. Nes ekologiška, žalia ir tvaru. Finansuojama.

Drabužiai, batai, net baldai ir buitinė technika tapo lengvai įperkami, tiesa, taip pat lengvai ir išmetami. Nes tokia ta gerovė.

Tautinės mokyklos idėja buvo pakeista Bolonijos procesu, testų sistema ir kritinio mąstymo naikinimu. Matematikos egzaminų rezultatai kasmet parodo rezultatus. Bet vis tiek švietimo reformos ta pačia dvasia tęsiamos ir toliau. Nes modernu. Įtrauku. Taip reikia. Neklauskit, kodėl. Jausmai, o ne faktai ir loginis mąstymas tapo svarbiausi. Kaip ir būtinybė atitikti visokias direktyvas, normatyvus, standartus, normas.

Kokia bus Lietuva po 50, po 100 metų, ir ar bus joje dar kalbančių lietuviškai, klausimų niekam nekilo. Svarbu, kad visuomenėje nebūtų jokių patyčių, stereotipų ir neapykantos kalbos. NATO skėtis ir ES fondai garantuos amžiną saugumą, ramybę ir vis augsiančią gerovę. Tik į kokį vertybinį ir idėjinį pagrindą besiremiančią?

Kaip čia neprisiminti garsiojo „Visata 25“ arba „Rūšies išmirimo priežastis „Rojus“ eksperimento. Amerikiečių mokslininkas Džonas B. Kelhunas praeito amžiaus 7 deš. laboratorijoje sukūrė rojų pelėms: stebimoje erdvėje buvo eliminuotas plėšrūnų pasirodymas, infekcijų atsiradimas, užtikrinama tinkama temperatūra, švarus vanduo, geras maistas ir pakankamai erdvės. Pelės rojuje iš pradžių elgėsi tipiškai savo prigimčiai: dauginosi ir susilaukė sveikų palikuonių. Tačiau pelių gyvenimo trukmė ilgėjo, jauni patinai tapdavo atstumtaisiais, negynė savo patelių, o jos nukreipdavo agresiją į jauniklius arba iš viso jų nesusilaukdavo. Paskui atsirado pelių „gražuolių“, kurios vengė konfliktų, bet kokių socialinių funkcijų, rūpinosi tik savimi ir neturėjo dauginimosi instinkto. Galiausiai vidutinis pelės amžius ženkliai viršijo viršutinę reprodukcinio amžiaus ribą, naujų peliukų negimdavo, pelės ėmė elgtis neįprastai ir agresyviai, nors išteklių ir saugumo pakako; klestėjo kanibalizmas, patelės nesirūpino jaunikliais ir juos užmušdavo. Galiausiai visos išmirė. Eksperimentas buvo kartojamas 25 kartus ir visada baigdavosi taip pat.

Ar tai gali būti ir apie mus, žmones? Homeras savo „Odisėjoje“ apdainavo panašią vietą – Kalipsės salą, kur viskas buvo taip pat tobula ir gera, tik kiek daugiau pakylėta virš fiziologinių malonumų. Odisėjui nimfa žadėjo ne tik kūniškus malonumus, bet ir nemirtingumą.

Bet Odisėjas pasirinko audringą jūrą, senstančią žmoną, pavojus ir galiausiai – mirtį. Ir tapo vienu iš mūsų civilizacijos kertinių herojų. Archetipu. Simboliu. Istorija.

Bet juk istorija baigiasi! Ir mes spėjome į jos pabaigos vakarėlį! Jis prasidėjo dar tada, kai baigiantis 19 amžiui la belle epoque saulėlydžio šviesoje F. Nyčė paskelbė Dievo mirtį.

Nutylėjo tik, kad su Dievu miršta ir jo atspindys žmoguje. Lieka žvėries instinktai, arba – dar baisiau – piktojo veikimas. Du pasauliniai karai tai iliustravo. Po to buvo pastatyta ir griuvo Berlyno siena, o tada ir paskelbė F. Fukuyama istorijos pabaigą. Viskas bus gerai, labai gerai ir net dieviškai gerai. Taip gerai, kad vietoj homo sapiens užgims homo deus.

Homo deus ateitį žmonijai šiandien garsiausiai pranašauja Y. N. Harrari. Kaip ir priklauso, naujame puikiame pasaulyje turi būti naujas tikėjimas ir nauji jo žyniai bei pranašai. Transhumanizmas, kaip naujoji religija, šiandien skverbiasi į mūsų kasdienybę, protus bei jausmus.

Atidžiai ir išmanančiu žvilgsniu perskaičius Y. N. Harrari, nesunku pamatyti, kad tai labiau ideologinė, o ne mokslo populiarinimo literatūra, kaip pateikiama. Ir žadama veikiau homo servus, o ne homo deus ateitis.

Pagal transhumanizmą Y. N. Harrari žodžiais ateitis bus tokia: „Žmonės toliau kurs muziką, mokys fizikos ir investuos pinigus, tačiau sistema juos supras daug geriau nei jie patys, ir pati priims už juos svarbiausius sprendimus. Taip ji atims iš individų jų autoritetą ir laisvę“... „Atrodys visiškai protinga šiam algoritmui patikėti vis daugiau sprendimų ir gyvenimiškų pasirinkimų. Medicinos srityje mes jau kirtome šią ribą.“

Ir šie ideologiniai teiginiai jau pamažu ir palaipsniui skverbiasi į mūsų buitį – žinoma, po cukruotais lozungais, kad homo servus yra homo deus.

Savanoriškos (kol kas) programėlės, fiksuojančios jūsų pirkinius, keliones ir apskaičiuojančios CO2 pėdsaką, bankų teisė neišduoti jūsų uždirbtų pinigų, jei bankui pasirodys, kad suma per didelė, o jūs neįrodysite, kad juos tinkamai išleisite, numanomos organų donorystės idėja, kai ne pats asmuo nusprendžia, kas vyks su jo kūnu tiek gyvenant, tiek po mirties, bet valstybė...

Kai neliko nei Dievo, nei istorijos, neteko prasmės ir žmogus. Atėjo transhumanizmo era, kai algoritmas žino geriau nei asmuo ir nusprendžia už jį, o viską žino ir kontroliuoja suskaitmeninta realybė bei duomenys.

Tai sveiki atvykę į pasaulį, kuriame Dievas mirė, o žmogui buvo pažadėtas homo deus. Tik kaip ir visi velniški pažadai bei sutartys, šis savyje irgi turėjo mažytę paslaptį – šiuo atveju vertimo klaidą. Taigi, ne homo deus, bet homo servus. Sena krikščioniška tiesa, kad panoręs prilygti Dievui, prarasi viską, visuomet išsipildo.

Kad istorija baigėsi – tik dalinė tiesa. Ji ir vėl prasideda, tik naujoje laiko spiralės vijoje. Klausimas tik, kur yra naujosios istorijos pradžia? Kada, kur ir kaip gimsta nauja civilizacija?

Aname laike, kai istorija dar nebuvo pasibaigusi, žmonija turėjome daug pradžių ir pabaigų: medžiotojų visuomenės pradžia ir pabaiga, upių civilizacijų pradžia ir žlugimas, Antika ir ant jos pamatų išaugusi krikščioniška Europa, Tautų pavasaris, geležinė uždanga…

Lietuva irgi turėjo daug pradžių ir pabaigų – Mindaugo karūnavimas, Abiejų Tautų Respublika ir jos padalijimai, 1918-ieji ir sovietinė okupacija, 1990-ieji… Ji vis atgimdavo po kiekvienos pabaigos. Ji tebėra. Kažkur tarp Mordoro žiočių ir Kalipsės salos. Visomis išgalėmis nuo Mordoro besiirianti į vaivorykštiniu tiltu masinančią Kalipsės salą, ji pamiršo, kad Odisėjas, laimėjęs karą, sugrįžo į gimtąją Itakę.

Transhumanistinės vilionės kuria iliuziją, kad mes tegalime rinktis vieną saugią kryptį – Kalipsės salą, nes be jos mus nuplaus Mordoro bangos. Neva, Itakė tik iliuzija, neegzistuojanti svajonė.

Lietuvoje dar prieš vieno valstybingumo pabaigą ir naujo pradžią, gyveno Kazys Pakštas. Jis rašė, kad didžiosios valstybės auga ir stiprėja horizontaliai – plėsdamos savo teritoriją. Tuo tarpu mažosios valstybės, norėdamos atsilaikyti, yra priverstos „augti vertikaliai“, t. y. didinti gyventojų išsilavinimą, kelti šalies kultūros lygį. „Prieš horizontalių erdvių platybę reikia pastatyti aukštą vertikalinį Baltijos tautų ūgį. Tik šis beveik vienintelis būdas ir tėra reikiamai pusiausvyrai palaikyti Baltijos pajūryje“, – teigė jis.

Ši K. Pakšto mintis lietuviams pasirodė pernelyg sudėtinga, o gal neįdomi ar neįgyvendinama. Todėl šiandien K. Pakštas dažniau prisimenamas su kita savo idėja – atsarginės Lietuvos idėja – populiariojoje kultūroje primenama puikiu spektakliu „Madagaskaras“.

Bet Madagaskare neauga ąžuolai ir liepos nežydi.

Istorijos pabaigos vakarėlyje Mordoro riaumojimas, sirenų dainos susipynė į vieną globalios jūros gaudesį.

Ar šį kartą nuskęsime, ar visgi pavyks išplaukti į savąją Itakę? Juk kažkur, tarp Mordoro prieangio ir Kalipsės salos, yra laiko ir erdvės sankirta, kurioje ant rinktiniais raštais austos staltiesės žydi bijūnai, senos spintos stalčiuje guli sena aprūdijusi saga su Vyčiu ir keletas senų gilzių. Kažkur palėpėje linguoja senas šiaudinis sodas, mėnesienos naktimis per mišką dar atbėga elnias devyniaragis, o aušrai brėkštant ant langų pragysta paukščiai.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2022-06-6 21:22

Dzeikai, tai tu - buvęs partizanas ?

Dzeikas       2022-06-6 19:05

Rasinelis vertingas zmogaus vertybinio pasirinkimo skarspjuvyj. Si dilema, Mordoras ir Kalipses sala, aktuali visiems, ne vien Lietuvai.
Kiekvienas is musu renkasi Itake ar Kalipses sala.Lietuvos atveju Itake pasirinko partizanai. Tie is ju , kurie pasirinko “man Stalino saules nereikia” , ypac tie kurie neturejo iliuziju del “Amerika isvaduos”. Visi like Kalipses sala pasirinko jau sovietmeciu, nereikia cia Mumes is Cechovo apsakymo dulkinti esa mums ESas Kalipses salos vizija per nenoriu ibruko.
Verkslenimas esa ar bus kalbama Lietuvoje lietuviskai po penkmecio ar 10 tokiu yra smegenu masturbacija. Visiskai dzyn kaip bus kalbama Lietuvoje, arba sakykim taip Nr16 problema.
Svarbu ar zmogus bus ten laisvas, ar tai bus Odisejo Itakes sala. Na ,- siuo atveju sis zodis vietoje , - ar tai bus tautisko Odisejo sala.

Raimonda       2022-06-3 17:19

Šių dienų mūsų reikalavimas: bekontaktė ekonomika”. “Iki 2035 metų gali būti automatizuota iki 86% restoranų darbo vietų, 75% prekyboje ir 59% pramogų versle”. “Apie 75% restoranų gali bankrutuoti dėl lokdaunų ir taikomų socialinės distancijos priemonių”. - iš 2020 metų K.Švabo knygos “Covid-19: Great reset”.

Regimantas       2022-06-3 16:23

Perskaičiau, jog Lietuva atidarė Rūdninkų karinį paligoną. Šaunu. Planuojami plėtros etapai… Laimėjimai vienoje srityje - skurdas visuose kituose. Ritamės nuo skardžio į gerovės valstybę.

Al.       2022-06-3 13:38

Šiek tiek nuimčiau pasikartojimus, bet šiaip - tobula.

laimonas       2022-06-3 13:30

kaput.

ruskiu pasauleliui be konteksto       2022-06-3 13:28

jei da tris kartus pakartosi…visvien nepatikesiu,durniuk.

RUSIŠKO PASAULIO KONTEKSTE       2022-06-3 13:15

Vytas     2022-06-3 11:35
Tenka priminti: Putinas, prieš pradėdamas invaziją į Ukrainą, siūlė Vakarams bei Ukrainai sėsti prie derybų stalo ir aptarti VISOS Europos bendro saugumo klausimus, tame tarpe ir Ukrainos bei Rusijos.
—————
Tenka priminti: Putinas, prieš pradėdamas invaziją į Ukrainą, siūlė Vakarams bei Ukrainai sėsti prie derybų stalo ir aptarti VISOS Europos bendro saugumo klausimus RUSIŠKO PASAULIO KONTEKSTE, tame tarpe ir Ukrainos bei Rusijos.

Juokiuosi garsu       2022-06-3 11:40

Kuo daugiau Rusija užima Ukrainos teritorijos, tuo labiau Rusija pralaimi. Kai užims Lvovą, tą dieną ir bus galutinis Rusijos sutriuškinimas. Tokia logika gyvena banderlogai. Švęs pergalę. Svajonėse.

Vytas       2022-06-3 11:35

Tenka priminti: Putinas, prieš pradėdamas invaziją į Ukrainą, siūlė Vakarams bei Ukrainai sėsti prie derybų stalo ir aptarti VISOS Europos bendro saugumo klausimus, tame tarpe ir Ukrainos bei Rusijos. Vakarai Zelenskio lūpomis kategoriškai atsisakė. Todėl turime karą, kurio reikšmę bei įtaką pasaulio ekonomikai Vakarai sukėlė iki padebesių. Yra proga pasipinigauti. Ir tam mesta visa Vakarų propagandos, tame tarpe ir Lietuvos valdžios, galia. Manau, kad Vakarai eilinį kartą neįvertino Rusijos ekonomikos pajėgumą ta prasme, kad Rusijos visuomenė gali išgyventi ir neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis. Ir, svarbiausia, tuo pat metu palaikyti valdžią.Tai faktorius, kurio nenori matyti Vakarai.

Laimonas       2022-06-3 11:34

Ukraina kaput, Zelenski kaput, ješče Ukraina ne zginela kaput, Litchuania end Poland kaput, tai ką čia veiksime su šitiek tuščios žemės.

habilitui       2022-06-3 10:54

Nustebtum, kiek ir kokių jausmų kunkuliuoja fizikų ir matematikų galvose.
Be komentarų...

habilitâs       2022-06-3 10:10

„Jausmai, o ne faktai ir loginis mąstymas tapo svarbiausi“.

Be komentaru…

Kis       2022-06-3 9:38

melodrama padrikai.Kiek mazai duota zmogui siame rutuliuke zinoti,o juk dar egzistuoja kazkas ir uz zemes ribu,bet mums tai neduota zinoti,visur vienos ribos.O zmonija pati save kazkada pribaigs,esame patys arsiausi priesai sau,nes patys susikuriame tai ko neturi buti.

Puikus       2022-06-3 8:15

lyrinis strichas tam,kas praeina..Manyc,amziams.Mums xana.

stasys        2022-06-3 6:38

... kur dėtis jautrios sielos žmonėms tokiu ’ permainingu’ laikotarpiu ?  Kur tokiems žmonėms įsilieti kad užtrenkus duris pasislėptum nuo to riaumojančio pasaulio ir galėtumei pasimėgauti plazdenančiais drugelių sparneliais ? Manau suprantu autore , na ne visi nori šokti į kasdienybės verpetus , kartais užtraukti rankinį stabdį irgi būną savotiškas atsakymas į kankinančius klausimams .

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.