Religija ir filosofija

Regina Statkuvienė. Blogio veidas

Tiesos.lt siūlo   2022 m. sausio 19 d. 11:07

6     

    

Regina Statkuvienė. Blogio veidas

katalikutradicija.lt

Tas, kurio vardo negalima sakyti. Tas, kurio neįmanoma pamatyti. Išgirsti. Jis neapčiuopiamas. Nesugaunamas. Į žmogaus gyvenimą įsikišantis tada, kai suranda jį laisva valia pasirengusią priimti sielą.

Bene geriausiai blogis pavaizduotas kaip Sauronas „Žiedų valdove“. Jis beveidis. Esantis kažkur tarp ir anapus materijos. Gundantis auksu. Spindesiu. Įgyjantis galią tik tada, kai nuodėmės spindesio apakinta ir suviliota asmenybė tampa jo įrankiu.

Kodėl šiandien prasminga kalbėti apie blogį?

Vieną priežasčių – šv. Kalėdos ar šv. Velykos gali neateiti. Ir ne todėl, kad neišauš gruodžio 25-oji. Ir ne todėl, kad Jėzaus gimimo ir prisikėlimo faktus kas nors būtų pajėgus atšaukti.

Mes patys galime iš savo gyvenimų išbraukti šias svarbias šventes.

Advento pradžioje Europos lygybės komisarė Helena Dalli pateikė pasiūlymą Europos komisijai naudoti „įtraukiančią“ komunikaciją. Anot politikės, šv. Kalėdos turėtų būti vadinamos „atostogų sezonu“, taip pat turėtų būti galutinai panaikinti „seksistiniai“ kreipiniai „ponas“ arba „ponia“, identifikuojantys lytį.

Ir nors šį kartą nepasitenkinimas nuvilnijo iki pat Vatikano, eurobiurokratė kažką sumurmėjo apie darbinį dokumentą, tačiau iš tiesų tai gera proga pasižiūrėti į pasaulį,  kuriame gyvename, tarsi iš paukščio skrydžio. Iš istorinės ir moralinės perspektyvos.

Tūkstantmetė žmonijos išmintis, vertybiniai klodai ir moralės normos – visa tai, kas skiria žmogiškąją būtį nuo gyvuliškosios, užfiksuoti ir perduodami simboliais, metaforomis ir palyginimais pasakose, mituose, padavimuose… Ir gyvuoja tol, kol motinos vakarais vaikams seka pasakas. Nei sugriovus miestus ir šventyklas, nei sudeginus rankraščius bei knygas žmonijos išmintis nedingsta. Ji dingsta tada, kai jaunuolis nėra treniruojamas tapti karžygiu ir nukirsti drakonui galvą, bet lepinamas ir mokomas prisijaukinti drakoną. Arba gali pasirinkti tapti drakonu ir nesibaiminti, kad kas nors nukirs galvą.

Ne tik atskiro žmogaus prigimtyje susigrumia kilnumas ir niekšybė, bet ir valstybių, civilizacijų egzistencijoje matomi dvasinio pakilimo bei nuosmukio periodai, kurių materiali išraiška – suklestėjimas arba žlugimas. Karai, epidemijos bei badmečiai istorijos vadovėliuose įvardijami kaip pabaigos priežastys, tačiau nėra istorijoje pavyzdžio, kai ydų ir nuodėmių kamuojama valstybė būtų išvengusi žlugimo. Tereikia atsiversti Asirijos, Babilonijos ar Romos istoriją.

Todėl galvojantys apie šeimos ir tautos ateitį amžinąsias tiesas diegia jau vaikams. Kad ant tvirto akmens, o ne gličios pelkės jie statytų savo gyvenimą. Kad išmoktų atpažinti tvarkos ir chaoso pranašus, kad kurtų civilizaciją ir gintų ją nuo barbarybės. Kad atpažintų gėrį ir blogį. Ir atėjus lemiamam laikui gebėtų teisingai pasirinkti.

Įdomu, kaip pasirinks mūsų vaikai… Ar dažnai skaitote vaikiškas knygas ir žiūrite vaikiškus filmus? Ar domitės, kaip sparčiai kinta jiems brukama pasaulėžiūra? Beje, ne tik jiems. Skirtis tarp gėrio ir blogio, grožio ir bjaurasties šiandien trinama daug kur.

Juk jau girdėjote, kad senosios pasakos žiaurios, liūdnos ir baisios? Gali išgąsdinti ir nuliūdinti? Neatitinka nūdienos aktualijų? Kur kas geresnės naujosios istorijos, kur nereikia kovoti su slibinais, verčiau su jais susidraugauti!

Naujame puikiame pasaulyje gyventi turi būti paprasta ir lengva. Būk, kuo nori būti, be pastangų ir triūso. Nuovargis, prakaitas, ašaros ir kraujas #nebedžiugina, vadinasi nenaudingi.

Būti protingu, geru žmogumi, gražia moterimi, stipriu vyru nėra lengva. Dažnai labai sunku. Tenka mokytis. Aukotis dėl kito. Lavinti kūną ir dvasią.

Kaip ir statyti katedrą. Austi drobę ar šilką. Auginti duoną ir vyną. Reikia įdėti daug darbo, turėti meistriškumo ir kantrybės. Tik tada būna nuostabus rezultatas.

O jis žeidžia tinginio ir kvailio jausmus. Jo puikybę. Ir tinginystę. Pernelyg sudėtinga mokytis statyti katedrą.

Todėl reikia visus įtraukti, suvienodinti, niveliuoti. Kitoniškumas deklaruojantiems įvairovę tampa neįmanomu priimti ir toleruoti.

Bet grįžkime prie šv. Kalėdų ir ponų bei ponių. Ir eurobiurokratų. Ir rekomenduojamos literatūros vaikams.

Viešoje erdvėje vis dažniau girdimi įvairūs naujosios pasaulio tvarkos raktažodžiai: tvarumas, žalumas…ir įtraukumas.

Galbūt todėl ne tik šv. Kalėdos, bet ir moteriška moteris, ir vyriškas vyras jau puikiam naujajam pasauliui nederami epitetai. Ponios ir ponai, jūs esate griautini stereotipai!

Įtraukumas naujojo pasaulio naujoje tvarkoje turi suvienodinti visus. Kad neliktų rasės, religijos, tautybės ir lyties skirtumo. Sako, tie skirtumai žeidžia. O kodėl žeidžia? Juk mūsų skirtumai daro mus išskirtinais ir unikaliais!

Tačiau tikrasis blogis neturi veido… Jis tuštuma. Sauronas. Todėl reikalingas visa ko suvienodinimas. Pasaulis be moralės ribų, etikos normų, be gėrio ir blogio orientyrų. Raudonais kilimais tebūnie užklotos visos raudonos linijos. Kad nebūtų net matyti pasirinkimo galimybės.

Kas sakė, kad blogio tarnai tik pasakų slibinai, raganos ir velniai? Tik girti ir apskurę revoliucionieriai? Sirenos nuostabiais balsais kviečia jūreivius į pražūtį. Gražuolė pamotė, savo kerais apžavinti Snieguolės tėtį. Kostiumuoti prekeiviai sielomis ir kūnais siūlo keliauti į puikų naująjį pasaulį. Pasaulį, kuriame viešpatauja gerovė ir visos septynios didžiosios dorybės. Ar Jūs prieš jas?

Tačiau niekas neperspėja, kad visos dorybės gali virsti savo pačių priešingybėmis – didžiosiomis nuodėmėmis, kai prarandamas saikas – visų dorybių matas. Taip romumas tampa abejingumu, leidžiančiu keroti rūstybei, dosnumas – švaistūniškumu, nuolankumas – save pozicionuojančia puikybe…

Nuostabiame Doriano Grėjaus portrete kada nors vis tiek ima ryškėti visos gyvenimo patirtys.

Šią žiemą ne vienas jaučiamės taip, tarsi Sniego karalienė pagrobė daugelį mūsų mylėtų žmonių. Jie šalia, bet mes nesusikalbame. Negirdime ir nesuprantame vieni kitų.

Mūsų gyvenimai tarsi įkalinti ir sušaldyti milžiniškuose ledo luituose. Tiek daug netikrumo. Ledinių gėlių, kurių negalima nei paliesti, nei užuosti.

Ir nei vieno karžygio, kuris padėtų iš ledo ir sniego karalystės ištrūkti… Kaip pačiose baisiausiose pasakose, kur karžygių nelieka. Kur našlaitė Elenytė turi pati viena eiti brolių vaduoti. Ir išvaduoja. Nes sužimba Betliejaus žvaigždė. Viltis. Ir kai šviesa spindi tamsoje, tamsa jos neužgožia.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalietis       2022-01-20 11:48

Kai kam “Bene geriausiai blogis pavaizduotas kaip Sauronas „Žiedų valdove“. Jis beveidis. Esantis kažkur tarp ir anapus materijos…”
Per 30 metų milijonui svetur išsikrausčiusiems darbingiems žmonėms, kaip ir 30 procentų žemiau lietuviško skurdo šiandieniniame lansberginiame laive išgyvenantiems žmonėms šiame pasaulyje iš tiesų egzistuojantis ne tik savo substansija, bet ir savo išvaizda blogis, kuriam visi turi būti “dėkingi už savo šviesų, sotų ir laimingą gyvenimą”, yra buvęs neeilinis tarybinių laikų komunistinės ideologijos ir tarybinio meno veikėjas, šiandieninis beretinių patriarchas Lansbergių Vytautukas…

ah.ą       2022-01-20 3:12

blogio veidas - dūris į ranką,  biblijinis 666, be kurio negalėsite pirkti ir parduoti.

>>>Nesuklyskite       2022-01-19 16:36

Rašote “Kas pažįstą Jėzų asmeniškai ir yra patyrę Šv Dvasią ,tai gerai žino,...”
Pažįstu Jėzų, nes gavau Jo meilę, per ją pažinau ir Dievą Tėvą, bei Šventąją Dvasią. Kad Šventoji Trejybė yra vienas Dievas trijuose asmenyse tikrai žinau, bet apie piktosios dvasios, kaip asmens - neteko patirti. Iš Evangelijos žinau, kad ji lengvai susitapatina su žmogumi, kaip tai įvyko su apašt. Petru, kai Jėzus jam pasako “Eik šalin šėtone” arba, kaip atsitiko su Judu, kai jis dėjo kąsnį į burną ir į jį įėjo piktoji dvasia. Viena aišku, kai piktasis įeina į žmogų, žmogus to nejaučia ir vykdo josios visus nurodymus. Todėl Jėzus įspėja, kad budėtume, t.y. nuolat melskimės.

Nesuklyskite       2022-01-19 12:44

Oras,kaip ir blogis gali būti beveidis.Bet puolęs angelas turi veidą ,tik mes to nematome,nes gyvename kūne,esame ribojami materijos.Yra daugybė šventųjų pasakojimų ,o ir dabar youtube galima rasti liudijimų ,kaip piktosios dvasios apsireiškia žmonėms per vaizdus,tam tikrus jų(dvasių)pavidalus,košmariškus sapnus ir garsus.Sakyti,manyti ,kad blogis tai kažkokia abstrakcija,lyg kokia migla ar rūkas tai užplaukianti ant žmonijos tai vėl kažkur dingstanti yra dvasinių patirčių neturėjimas, nepažinimas ir nepatyrimas.Ką išvarinėjo Jėzus iš žmonių ? Blogis yra asmuo-demonas,valnias.Kas pažįstą Jėzų asmeniškai ir yra patyrę Šv Dvasią ,tai gerai žino,kad piktoji dvasia yra tikras asmuo asmenys,nes slibinas nukritęs iš dangaus nušlavė trečdalį žvaigždžių(angelų,kurie neišlaikė savo prakilnumo)“Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn”(Apr12,1)

stasys        2022-01-19 11:22

Ne visi blogi mato tokiu ‘kampu’ . Gal autorei nepakenktu praplėsti pažiuras savo ir blogiu imti ‘šventinti’ tai kam nėra alternatyvos vertinimuose. Paprastai pasakas vaikams skaitome prieš miega tikėdamiesi kad geri sapnai juos lankytų ir taptu tam tikru barjeru sapnuose patirtiems dienos įspudžiams .

mama iškaimo       2022-01-19 11:21

Dėkui. Straosnis bus lyg nuoroda visai dienai - matyti ir mąstyti

Rekomenduojame

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

ES ciniškai naudojasi pavojaus situacija Europoje, kad išplėstų savo galias

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt devintoji (gegužės 13) diena

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Įveiksime ligas ar žmogiškumą?

Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos klystkeliai

Vatikano sinodo svetainė švenčia homoseksualumą ir įvaikinimą homoseksualų porose

Mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti

Vytautas Sinica. Apie Gabrieliaus Landsbergio interviu

Vytautas Radžvilas. Ir vis tik tai PAKTAS

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt aštuntoji (gegužės 12-oji) diena

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.