Naujienos

Regimantas Pilkauskas. Ar neatsibodo kupiškėnams betono plynė miesto centre? arba Idėjų mišrainė veda į neviltį

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 7 d. 13:45

1     

    

Regimantas Pilkauskas. Ar neatsibodo kupiškėnams betono plynė miesto centre? arba Idėjų mišrainė veda į neviltį

Žurnalas „Miškai“

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

2016 m. vasario 26 d. baigėsi supaprastinto atviro projekto konkurso „Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės rekonstravimas“ pasiūlymų pateikimo terminas. Pristatyta 15 pakuočių su pasiūlymais, iš kurių 4 buvo atmestos dėl anonimiškumo pažeidimų supakuojant projektus. Tad parodoje eksponuota 11 projektų.

Solidi komisija

2016 m. balandžio 5 d. Kupiškio rajono savivaldybės salėje įvyko viešas pateiktų projektų aptarimas dalyvaujant vertinimo komisijos nariams ir recenzentui – kraštovaizdžio architektui Eduardui Lozuraičiui. Projekto konkurso vertinimo komisiją sudarė: Euchrida Sipavičienė – Kupiškio r. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausioji architektė, komisijos pirmininkė; Mažvydas Šalkauskas – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjas, komisijos pirmininkės pavaduotojas; Andrius Jurėnas – Kupiškio r. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos sekretorius; Sigitas Čereškevičius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras; Algirdas Gasiūnas – Kupiškio r. savivaldybės tarybos narys, UAB „Kupiškio komunalininkas“ Želdynų priežiūros tarnybos vadovas; Saulius Glinskis – Panevėžio r. savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas; Jūratė Paragytė – Utenos r. savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausioji specialistė, kraštovaizdžio architektė; Paulius Pranckūnas – VšĮ Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius; Arūnas Valintėlis – Kupiškio r. savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas. Komisijos narė Daiva Gasiūnienė, Anykščių r. savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja, posėdyje nedalyvavo.

2016 m. balandžio 28 d. sudaryta galutinė projektų vertinimo eilė. Projektų konkurso laimėtoju buvo paskelbtas UAB „Želdynai“ pateiktas aikštės pertvarkymo projektas, kurį šiame straipsnyje visų pirma ir pristatome (1 ir 2 pav.). Visi konkurso projektai buvo pristatyti „LKAS žiniose“ (2016 m. gegužė, Nr. 106-107, adresu http://www.lkas.lt).

Žvilgsnis į praeitį

Kupiškis yra rajono savivaldybės, katalikų dekanato ir parapijos centras, kuriame dabar gyvena apie 8–9 tūkstančius žmonių. Numatyta rekonstruoti aikštė yra seniausia centrinė Kupiškio turgaus aikštė, apie kurios buvimą nuo seniausių laikų liudija 1603 m. ir vėlesni miesto planai.


1 pav. UAB „Želdynai“ projektuojamos Kupiškio aikštės pagrindinis planas


2 pav. UAB „Želdynai“ projektuojamos Kupiškio aikštės vaizdas iš paukščio skrydžio

Juose matyti, kad lygumos plotą iš vakarų įrėmina gilus Lėvens slėnis, o iš pietų – Lėvens intako Kupos slėnis. Mat Kupiškis XIV a. kūrėsi ties brasta per Kupą – prie svarbaus prekybinio kelio iš Vilniaus į Rygą.

Šiuolaikinis aikštės tvarkymas prasidėjo 1939 m., kai buvo nugriauta didžioji dalis senųjų pastatų, įrengti laiptai nuo Gedimino gatvės. Po karo, apie 1947–1949 metus, aikštė buvo iš esmės pertvarkyta, išlyginta, išvalyta nuo griuvėsių, pasodinti medžiai, išlikę iki mūsų dienų. Paskutinį kartą aikštė pertvarkyta 1984–1985 m., kai Lietuvos miestuose buvo kuriamos pėsčiųjų zonos, o būtinu pagražinimo elementu tapdavo fontanai. Kupiškio miestui buvo primestas Peterhofo pavyzdys – XVIII a. barokinės Petro I rezidencijos žemutinis parkas su fontanų visuma. Kupiškio atveju galima trumpai pasakyti: kirvis koto neatitiko, nes mažas miestas griebėsi ne pagal savo poreikius ir išgales, tad daugelį metų teko tiesiog stebėti neveikiančius fontanus, tuščius betono baseinus.

Reikėtų priminti, kad, pavyzdžiui, Kaune, dabartinėje Čečėnijos aikštėje, 1985–1991 m. veikė didžiausias Lietuvoje spalvotas banguojantis fontanas, kurio išlaikymas miestui nepaprastai brangiai kainavo. Paskutinį kartą fontanas buvo įjungtas 1993 m., popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Lietuvoje. Fontanų išlaikymo išlaidų nepakėlė ne tik Kaunas, bet ir Vilnius. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir kitų 1987 m. sukurtas meniškas fontanas dėl lėšų trūkumo nebuvo remontuojamas ir galiausiai, 2013 m. vasarą, tiesiog užpiltas žemėmis ir apsodintas gėlėmis.

Taigi naujojo konkursinio projekto užduotis buvo labai tiksliai suformuluota: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę suprojektuoti kaip nedidelio miesto reprezentacinę renginių ir poilsio aikštę.

Konkurso laimėtojo siūlymai

UAB „Želdynai“ parengtame konkursiniame projekte aikštės reprezentacinė paskirtis glaudžiai susieta su poilsiu. Aikštė visų pirma skirta pėstiesiems (važiuoti ja galės tik aptarnaujantis transportas). Ji sąlygiškai dalijama į tris dalis, besiskiriančias savo paskirtimis ir pavidalais.

Rytinė aikštės dalis būtų skirta renginiams. Pagal tradiciją šiame aikštės pakraštyje vykdavo turgai, kur arklių traukiami vežimai suvažiuodavo į akmenimis grįstą aikštę. Dabar šioje trinkelėmis išgrįstoje aikštėje siūlome rengti muges, čia būtų leista įvažiuoti lengvajam transportui, statyti kilnojamąją sceną koncertams ir susirinkimams.

Vidurinė aikštės dalis dabar uždengta fontano gelžbetoniu su vandentiekio vamzdynais. Siūloma visa tai išardyti ir išvežti, o šią vietą užpilti gruntu, žvyru ir juodžemiu. Užsėta veja šioje vietoje būtų skirta universaliam naudojimui: žaidimams, poilsiui ant žolės, mugėms, žiūrovams sustoti arba susėsti.

Vakarinėje dalyje projektuojama ramaus poilsio aikštė su gėlynais ir modernia dekoratyvine skulptūra. Skulptūra stovėtų maždaug toje vietoje, kur po Antrojo pasaulinio karo stovėjo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Stalino biustas, o dabar stovi skulptūrinė grupė „Kupiškėnų vestuvės“. Beje, šias medines skulptūras siūloma perkelti į vidurinės aikštės dalies šiaurinį pakraštį, pastatyti vejoje medžių fone atgręžus jas į pietus, kad geriau būtų apšviestos ir matomos. 

Kad būtų taupomos savivaldybės lėšos aikštės priežiūrai, siūloma, visų pirma, atsisakyti banalių reprezentacinių fontanų, tačiau dviejose vietose (rytinėje ir vakarinėje dalyse) pastatyti vandens gėrimo fontanėlius, kurie renginių ar vasaros karštuoju metu leis atsigaivinti vandeniu. Beje, kupiškėnai turi visas sąlygas grožėtis vandens tėkme – belieka nueiti į greta esantį Kupos parką arba nuvykti prie Lėvens tvenkinio. Natūralūs vandenys yra labiau paveikūs ir, svarbiausia, nieko nekainuoja.

Pietvakarių kampe esantis įgilintas viešasis miesto tualetas paseno ir fiziškai, ir morališkai. Jį siūloma išgriauti ir maždaug toje vietoje pastatyti surenkamą automatinį lauko tualetą. Vakarinėje aikštės dalyje pertvarkant gatvę numatoma 21 vieta automobiliams pastatyti. Gražius medžius (ąžuolus, klevus) aikštės vakariniame pakraštyje būtina išsaugoti, todėl automobilių stovėjimo vietų negalima padidinti.

Aikštės erdvinę sandarą daugiausiai sąlygoja perimetrinis augančių medžių išsidėstymas. Medžiai savo lajomis atskiria aikštės vidaus erdvę nuo pastatų ir toji įgyja gamtiškos poilsio vietos pavidalą. Šiaurinio ir pietinio aikštės apstatymo langai ir durys atsiveria į pėsčiųjų taką ir medžius bei properšas tarp jų. Platūs takai palei pastatus ne tik aptarnaus įstaigas, užeigas ir gyvenamuosius namus, bet ir bus patrauklaus pasivaikščiojimo vieta. Siūlome šiuos takus pagražinti palei pastatų pamatus pasodinant gėlynus. Išardžius ilgesnes ar trumpesnes grindinio atkarpas palei pastatus ir prie pamato paklojus membraną, susidaro geros sąlygos pamatams džiūti ir vėdintis, o išardytus plotus užpylus juodžemiu – apsodinti daugiametėmis gėlėmis.

Daugelis aikštės takų tiesiami senosiomis trasomis. Jie 3–4,5–6 m pločio ir išgrindžiami pilkų cementinių trinkelių danga. Palei takus statomi suolai, grupuojami po tris į eilę ir orientuojami į erdves. 

Medžių sodinama nedaug, o krūmų sodinama prie visų suolų aikštelių, kad būtų sudarytos jaukios vietos sėdėti. Krūmai (kalniniai serbentai, baltuogėsmeškytės, paprastosios alyvos) yra ūksmingi, pakeliantys medžių ir pastatų šešėlį. Panašiai ir daugiametės gėlės: ištvermingos ir ūksmingos (snapučiai, žiemės, melsvės, astilbės, bergenijos, flioksai ir kitos).

Nesolidus poelgis

Konkurso laimėtojai laukė, kada bus pakviesti derybų dėl tolimesnio projektavimo – būtent taip buvo nurodyta ir Konkurso sąlygų 8.1 bei 8.2 punktuose:

„8.1. Supaprastinto atviro projekto konkurso I-III vietų laimėtojai gali būti kviečiami dalyvauti tolesnėse paslaugų pirkimo procedūrose, neskelbiamų derybų būdu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų  įstatymo nustatyta tvarka, dėl Kupiškio miesto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo.

8.2. Perkančioji organizacija pasilieka teisę pirmiausia derėtis su I-os vietos projekto konkurso laimėtoju dėl paslaugų atlikimo. Atsisakius pirmos vietos laimėtojui, gali būti kviečiamas II- os vietos laimėtojas, o atsisakius II vietos laimėtojui - III vietos laimėtojas.“

Pirmosios vietos laimėtojai, nesulaukę pakvietimo, o taip pat ir premijos, kurią buvo numatyta išmokėti per 1 mėnesį nuo konkurso pabaigos, 2016 m. rugsėjo 5 d. asmeniškai kreipėsi į Kupiškio merą Dainių Bardauską. UAB „Želdynai“ I vietos laimėtojų premiją gavo jau kitą dieną, tačiau derybos dėl tolimesnio projektavimo nevyko. Netrukus buvo pradėtas organizuoti naujas konkursas – parengti techninį projektą pagal mažiausią kainą.

Iš naujai rengiamos „Projektavimo užduoties“ susidarė įspūdis, kad į įvykusio konkurso rezultatus nekreipiama dėmesio ir keliami nauji sudėtingi uždaviniai projektuotojams. Pavyzdžiui, naujai rengiamos Projektavimo užduoties 8.4 punkte rašoma: „Suprojektuoti vietą naujam Lauryno Stuokos-Gucevičiaus paminklui. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus paminklą įkomponuoti į reprezentacinę aikštės erdvę.“ Įvykusio aikštės pertvarkymo projektų konkurso sąlygose apie naują Lauryno Stuokos-Gucevičiaus paminklą net nebuvo užsiminta. Projektavimo metu buvo įsitikinta, kad Kupiškis jau turi menišką skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurtą ir 1994 m. pastatytą kupiškėno architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus paminklą. Jis stovi tinkamoje, gerai apšviestoje vietoje, atitinka erdvės mastelį ir todėl manome, kad nei naujo paminklo, nei naujos vietos Lauryno Stuokos-Gucevičiaus atminimui Kupiškyje nereikia.

Kas galėtų tinkamai projektuoti?

Kupiškio savivaldybės administracijos dėmesį atkreipėme ir į tai, kad pertvarkant aikštę iškils daug klausimų dėl esamų ir projektuojamų želdinių, tačiau Želdynų projektų vadovo atestato iš projektuotojų nereikalaujama. Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė visų pirma yra kraštovaizdžio architektūros objektas, todėl jo nereikėtų painioti su įprastais pastatais (statiniais). Jį turėtų projektuoti prityrę želdynų projektuotojai, kurie yra jau suprojektavę ir įvykdę panašių aikščių.

Kupiškio savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas ArūnasValintėlis atsakė, kad Konkursą laimėjęs tiekėjas, rengdamas techninį projektą, privalės vadovautis Projektavimo užduotimi ir Specialiais architektūriniais reikalavimais. „Šiuose Konkurso sąlygų prieduose reikalavimai želdiniams nepriskiriami prie esminių (nenumatomas naujų medžių sodinimas, projektuojamos vejos, daugiamečių gėlių gėlynai ir žydinčių krūmų grupės), o projekto sudėtyje nėra numatyta atskira apželdinimo dalis“.

Be to, susidarė įspūdis, kad naujosios konkurso sąlygos yra parengtos specialiam tiekėjui, nes iš projektavimo bendrovės reikalaujama ypatingas „Paslaugų tiekėjo techninis bei gamybinis pajėgumas. Tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau kaip 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną negyvenamosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo projektavimo paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 29 000 EUR be PVM.“ (punktas 3.1.9). Šiame konkurse „Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (12.2)“.

Paprastai mažiausios kainos panašaus dydžio ir svarbos aikščių konkursus tiekėjai laimi už mažesnę nei aukščiau nurodyta kainą. Pvz., Pakruojo Vienybės aikštės konkurso laimėtojai (2016 m. rugsėjo 21 d.) pasirašė sutartį už 6292 Eur. Paprašėme pagrįsti, ar tokios sąlygos nepagrįstai neapriboja potencialių tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, rato, bet paaiškinimų nesulaukėme. Kadangi UAB „Želdynai“ finansinių reikalavimų neatitiko, želdyno už 29 000 eurų nebuvo suprojektavę, o stambių pastatų kraštovaizdžio architektų bendrovė neprojektuoja, todėl šiame konkurse už žemiausią kainą dalyvauti negalėjo.

Mikliai nubėgta paskui pinigus

Neseniai Kupiškio r. savivaldybės tinklalapyje pamatėme UAB „Urbasta“ parengtą Kupiškio miesto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės rekonstravimo projektą (3, 4, 5 ir 6 pav.).


3 pav. UAB „Urbasta“ projektuojamos Kupiškio aikštės pagrindinis planas (Iš http://www.kupiskis.lt)

Netrukus „Statybos ir architektūros“ svetainėje (2017 m. liepos 17 d.) pasirodė pranešimas, pavadintas nuotaikingai: „Kupiškio centras taps patrauklesnis“. Jame rašoma, kad „Tikimasi, jog projekto įgyvendinimo metu sukurta funkcionali ir patraukli aplinka skatins gyventojų užimtumą ir paslaugų sektoriaus plėtrą, padidins miesto investicinį patrauklumą“.

Pasirodo, kad Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą. Bendra projekto vertė – 2 082 963,58 euro. Projektui įgyvendinti skiriama 1 926 741,31 euro finansinė parama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir 156 222,27 euro – iš Kupiškio r. savivaldybės biudžeto lėšų.


4 pav. UAB „Urbasta“ projektuojamos Kupiškio aikštės bendras vaizdas (Iš http://www.kupiskis.lt)

Projektų palyginimas

Palyginkime, kuo skiriasi UAB „Želdynai“ ir UAB „Urbasta“ parengti Kupiškio aikštės pertvarkymo projektai. Pirmieji gerai įvertino dabar stovintį paminklą architektui L. Stuokai-Gucevičiui, o antrieji – pagal savivaldybės administracijos pageidavimą siūlo statyti naują paminklą labai didelės aikštės pakraštyje. Pirmieji neprojektuoja dekoratyvinio fontano su vandens baseinu, antrieji, vykdydami užsakovų valią, bando – galbūt save, o gal ir kitus – įtikinti, kad fontanas atskirs apsaugos vakarinėje dalyje numatytą poilsio zoną nuo triukšmingos magistralinės Gedimino gatvės rytuose. Labiausiai skiriasi kietų dangų mažinimo ir didinimo tendencijos. UAB „Želdynai“ siūlo maždaug 16 proc. sumažinti grindinių plotą, o UAB „Urbasta“ – 13 proc. padidinti ir taip pastarasis projektas, palyginti su UAB „Želdynai“ projektu, beveik trečdaliu daugiau aikštės ploto siūlo išgrįsti.

UAB „Urbasta“ projekte visas dėmesys sutelktas į kietąsias dangas. Dangos bus suklotos iš juodų ir šviesių klinkerio, o taip pat skaldyto granito trinkelių, imituojančių lino drobių audimo raštus. Kupiškėnai, esą kadaise augino daug linų. Kietosios aikštės dangos paveikė ir finansus. UAB „Želdynai“ numatė aikštės pertvarkymui išleisti iki 1 mln. eurų, o už techninio projekto parengimą pageidavo gauti 25 000 eurų. UAB „Urbasta“ ir už vieną, ir už kitą darbus – dvigubai.


5 pav. UAB „Urbasta“ projektuojamos vakarinės Kupiškio aikštės dalies vaizdas (Iš http://www.kupiskis.lt)

Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų Lietuvoje taupyti nemadinga, bet mums atrodo, kad būtų gera vietoje vienos betono plynės už tą patį sukurti du vešlia žaluma pasižyminčius skverus.

Kaip jau minėjau, Kupiškio savivaldybės tarnautojai mums rašė, kad techniniame projekte aikštės želdinių klausimai nebus sprendžiami, nes nenumatyta atskira apželdinimo dalis. UAB „Urbasta“ numato nukirsti 69 statybai trukdančius medžius iš 97 tenai dabar augančių. Išsaugomi 28 medžiai. Svarbiausia, kad iškertama šiaurinio pakraščio sveikų medžių eilė, daugiausia – liepos 70 metų amžiaus, vidutiniškai 30 cm skersmens krūtinės aukštyje. Šių medžių vietoje projektuojama sodinti jaunas liepaites. UAB „Želdynai“ projekte tokie drastiški kirtimai nenumatyti, nes po karo pasodintos liepos dar gali žaliuoti keletą dešimtmečių. „Daugiamečių žydinčių krūmų“, kaip projekto autoriai juos įvardijo, sodinama nedaug, tik 8 vienetai. Tai europiniai kukmedžiai šalia tualeto. Būdami aukšti spygliuočiai neišvengiamai bus nugenėti ir vargu ar teks kam pasigrožėti jų žiedais. Iš paaiškinimų apie gėles sužinome tik tiek, kad jos bus sodinamos akmeninėse klombose priešais biblioteką.

Dėmesys krypsta į vakarinėje aikštės dalyje išrikiuotus suolus. Suolų užnugaryje yra veja, ant kurios pavaizduoti sėdintys poilsiautojai. Matyt. jiems jaukiau sėdėti prie medžių, nei ant suolų, atgręžtų į betono plynę su fontanu. Poilsiaujantieji pamėgtų suolus, jei jiems būtų suformuotos nišos su suolo užnugaryje augančiais krūmais. Taip pastatyti suolai poilsiautojams teikia saugumo ir privatumo.


6 pav. UAB „Urbasta“ projektuojamos aikštelės priešais Kupiškio biblioteką vaizdas (Iš http://www.kupiskis.lt)

Kartais susidaro įspūdis, kad besaikį grindinių plitimą lemia plataus profilio architektų negebėjimas projektuoti parkus, skverus ir kitus kraštovaizdžio architektūros objektus. Jie neblogai pažįsta inertines medžiagas, bet menkai – augalus. Tačiau atrodo, kad Kupiškio atveju daugiausiai lėmė administracijos darbuotojų ir, galbūt, pono mero ribotumas, nenoras įsiklausyti į profesionalių kraštovaizdžio architektų nuomonę.

Kupiškėnai pradėjo eiti geru keliu, bet…

Jie paskelbė aikštės sutvarkymo idėjų konkursą, o dauguma savivaldybių Lietuvoje eina lengvesniu keliu – parenka projektuotojus už žemiausią kainą ir visiškai nekreipia dėmesio į projektuotojų gebėjimus bei patyrimą atlikti tuos darbus. Kupiškėnai turėjo daug konkurso tvarka parengtų projektų, daug nuomonių, aukštos kvalifikacijos projektų recenzentą, kurio vertinimų tekstas buvo plačiai paskelbtas, o taip pat keletą patyrusių projektų vertinimo komisijos narių.

Tačiau Kupiškio rajono savivaldybės administracija neišnaudojo savo pasiekimų ir nuėjo įprastiniu keliu – paskelbė žemiausios kainos konkursą, apribodami potencialių dalyvių skaičių. Ir dabar mero aiškina kupiškėnams, kad pirmasis tebuvo „tik idėjų konkursas, o ne projektų, kad iš visų pateiktų idėjų bus atrinktos geriausios ir panaudotos rengiant galutinį aikštės rekonstrukcijos projektą“ („Kupiškėnų mintys“, 2017 m. liepos 24 d. Nr. 82 , 1 psl.). Veda į neviltį mėginimai iš skirtingų idėjų padaryti mišrainę. Taip ir prisimeni prof. Vytautą Landsbergį, kuris aiškino, kaip sumaišę kilogramą sviesto su kilogramu mėšlo, gautume du kilogramus mėšlo.

Negalima užmiršti ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kurie jau kuris laikas dalina ES fondų lėšas, kad užklotų mūsų miestų ir miestelių aikštes trinkelėmis. Jie greičiausiai remiasi ekspertizėmis, kurios vertina projektų techninius ir ekonominius sprendinius. Sunku įsivaizduoti, koks gamtosaugos pareigūnas „palaimino“ medžių kirtimus šiaurinėje Kupiškio aikštės dalyje, o po to – vėl jų atsodinimą. Kraštovaizdžio architektai į ekspertizes labai retai kada pakviečiami. Darosi akivaizdu – toks Kraštovaizdžio architektūros principų ignoravimas ir morališkai, ir medžiagiškai žlugdo Lietuvą.

Miestų aikštės ir skverai yra ne vien tam, kad juos kuo greičiau pereitume. Jie yra mažas gamtos lopinėlis, kuriame žemė sugeria kritulius, o augantys augalai kvėpuoja ir gaivina orą. Skverai yra poilsio vietos, kuriose galime pabūti gamtoje, pasigrožėti ja, prisėsti ant suolo, susitikti ir pabendrauti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

čiombė.       2017-08-7 19:30

rašinėlyje pasigedau konkretumo. domina rezistento nr. 1 kalba . nejau jo nenušvilpė?

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.