Dienos aktualija, Istorija

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugpjūčio 4 d. 1:50

9     

    

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

fsspx.lt

Milijonai stačiatikių ir kitų krikščionių visame pasaulyje buvo šokiruoti, supykdyti ir/arba nuliūdinti sužinoję, kad Turkija ką tik patvirtino Hagia Sophia (Šventosios Išminties) – muziejaus-šventovės, kuri buvo pastatyta 532‒537 m. ir beveik tūkstantį metų veikė kaip krikščionių bazilika – pavertimą mečete.

Sakydamas ilgą šį sprendimą pagrindžiančią kalbą, pagrindinis jo iniciatorius Turkijos prezidentas R. Erdoganas teigė:

„Stambulo [Konstantinopolio] užėmimas ir Hagia Sophia pavertimas mečete yra vienas šlovingiausių Turkijos istorijos puslapių. 1453 m. gegužės 29 d. osmanų sultonas Mehmedas II po ilgos apsiausties įžengė į miestą ir patraukė tiesiai prie Šventosios Išminties bazilikos. Įžengęs į Šventovę, jos viduje baimingai savo likimo laukiančius bizantiečius jis nuramino, kad jų gyvybei ir laisvei niekas negresia … [Tada jis] rečitavo pirmąjį adhaną [kvietimą maldai], taip patvirtindamas savo užkariavimą. Tada Hagia Sophia kertėje jis du kartus dėkodamas parpuolė kniūbsčias. Šiuo gestu sultonas parodė, kad Šventosios Išminties soboras yra paverčiamas mečete… Nuo tada 481 metus [iki jos tapimo muziejumi 1934 m.] Šventovės skliautai ir sienos aidėjo nuo maldų ir takbirų [šūkių „Allahu Akbar“].“

Toks idealizuotas įvykio atpasakojimas mažai tesiskiria nuo pozicijos, kurios laikosi žinomiausi Turkijos istorikai, tarp jų ‒ profesorius Selimas Akdoganas. Neseniai Al Jazeera eteryje jis tvirtino, kad sultonas Mehmedas II iš tikrųjų „nusipirko“ Hagia Sophia iš nukariautų krikščionių.

Ar tokie rožinėmis spalvomis piešiami pasakojimai yra tikslūs? Laimei, mums nebūtina remtis turkų propaganda – turime prieigą prie pirminių šaltinių, tiksliai aprašančių, kaip elgėsi turkai ir sultonas Mehmedas 1453 m. užėmęs Konstantinopolį ir jo Šventosios Išminties soborą. (Visos žemiau pateiktos citatos yra paimtos iš amžininkų šaltinių, daugiausia iš savo akimis viską mačiusių liudininkų.)

1453 m. gegužės 29 d. patekę į miestą, „įsiutę turkų kareiviai… nerodė jokio pasigailėjimo“:

„Kai jie išžudė tuos, kurie galėjo priešintis, puolė niokoti visą miestą, vogdami, plėšdami, žudydami, prievartaudami, imdami į nelaisvę vyrus, moteris, vaikus, senius ir jaunuolius, vienuolius, kunigus, visų luomų ir padėties žmones…“[1] Mergelės, prižadintos iš neramaus miego, išvysdavo prieš save kruvinomis rankomis ir įtūžio iškreiptais veidais stovinčius plėšikus… [Turkai] ištempė jas laukan, išrengė, išniekino, išprievartavo kryžkelėse, privertė jas tenkinti baisiausius jų geismus… Maži vaikai buvo šiurkščiai atplėšiami nuo motinų krūtinių, mergaitės buvo be gailesčio atiduotos keistoms ir siaubingoms sąjungoms. Darėsi tūkstančiai kitų baisių dalykų…“[2]

Kadangi tūkstančiai miestiečių pasislėpė Šventosios Išminties sobore, vos tik šio durys buvo išverstos, ten užkariautojų laukė puikus vergų derlius.

„Vienas turkas ieškojo belaisvio, kuris atrodė turtingiausias, kitas rinkosi gražesnį veidelį tarp vienuolių… Ne vienas turkų plėšikas vesdavo savo belaisvį į saugią vietą, tada grįždavo antro ir trečio laimikio… Buvo galima matyti ilgas belaisvių voras, tarsi avių bandas varomas iš bazilikos bei jos koplyčių.“[3]

Vergų medžiotojai kartais netgi mirtinai susikaudavo dėl „kokios nors gražiai nuaugusios merginos“, nors daugelis jų „verčiau rinkdavosi šokti į šulinius ir nusiskandinti, nei pakliūti į turkų rankas“.

Užėmę Hagia Sophia, vieną didingiausių ir seniausių krikščionijos bažnyčių, skaičiavusią beveik tūkstantuosius savo metus, įsibrovėliai „jos viduje užsiėmė visomis įmanomomis nešvankybėmis, paversdami ją viešnamiu“.[4] Ant „jos šventųjų altorių“ jie „santykiavo su mūsų moterimis, mergelėmis ir vaikais“, įskaitant „Didžiojo Kunigaikščio dukrą, kuri buvo gana graži.“[5]

Toliau „jie savo stovykloje surengė pašaipią procesiją, nešdami pagrindinį bazilikos Nukryžiuotąjį, mušdami būgnus, spjaudydami į jį, piktžodžiaudami ir keikdamiesi. Jam ant galvos jie uždėjo turkišką kepurę... ir tyčiodamiesi šaukė: „Štai krikščionių Dievas!“[6]

Beveik visas senovinio miesto bažnyčias ištiko toks pats likimas. „Ant bažnyčių stogų ar sienų įtaisyti kryžiai buvo nuplėšti ir sumindyti“. Eucharistija buvo trypiama kojomis, nuo šventųjų ikonų nuplėštas auksas, „jos buvo nutrenktos ant žemės ir sutryptos“. Nuo Šv. Rašto knygų, prieš jas sudeginant, buvo nuplėštos auksinės ir sidabrinės dekoracijos. „Visos ikonos be išimties buvo sudegintos.“ Patriarchų liturginiais rūbais buvo aprengti šunys, kunigų rūbais buvo dengiami žirgai.[7]

„Visur buvo netektys, visi buvo ištikti skausmo“, kai sultonas Mehmedas galiausiai įžengė į miestą. „Kiekviename name girdėjosi raudos, kryžkelėse skardėjo klyksmai, liūdesys supo visas bažnyčias. Suaugusių vyrų dejonės ir moterų riksmai lydėjo plėšimus, pavergimus, artimųjų išskyrimą ir prievartavimus.“[8]

Sultonas nujojo iki Hagia Sophia, nulipo nuo žirgo ir įėjo į vidų, „gėrėdamasis“ didžiosios bazilikos vaizdu. Pašalinęs iš jos visus kryžius, statulas ir ikonas – pats Mehmedas sudaužė ir sutrypė jos pagrindinį altorių – jis įsakė muedzinui lipti į sakyklą ir skelbti „jų šlykščias maldas. Tada šis pražūties sūnus, šis Antikristo pirmtakas, užlipo ant Šventojo Stalo kalbėti savo paties maldų“, tokiu būdu „paversdamas Didžiąją Baziliką į savo dievo ir savo pranašo pagonišką šventyklą.“[9]

Vainikuodamas savo triumfą, Mehmedas įsakė į vakarinius pasilinksminimus atvilkti „vargšus Konstantinopolio piliečius“ ir „daugelį jų sukapoti į gabalus pramogai.“ Likusi miesto dalis – apie keturiasdešimt penki tūkstančiai – buvo išvaryti iš miesto su grandinėmis ir parduoti kaip vergai.[10]

Tad štai ko vertas R. Erdogano tvirtinimas, esą sultonas Mehmedas „nuramino bizantiečius, jog jų gyvybei ir laisvei niekas negresia“ ar kad Hagia Sophia buvo garbingai „nupirkta“.

Bet kuriuo atveju šią istoriją garbina milijonai turkų. Kaip sako jų prezidentas R. Erdoganas, „Stambulo užėmimas ir Hagia Sophia pavertimas mečete yra vienas šlovingiausių Turkijos istorijos puslapių.“

Jei užkariavimas, protu nesuvokiami žiaurumai ir prievartavimai, bažnyčių išniekinimai, vykdomi džihado vardu, yra „šlovingiausi Turkijos istorijos puslapiai“, galima tik stebėtis, kokie šlovingi gali būti Turkijos ateities planai?

Šaltinis: raymondibrahim.com

[1] Nicolo Barbaro, Diary of the Siege of Constantinople, New York: 1969, pp. 65–66.
[2] Mellvile-Jones, John, The Siege of Constantinople 1453, Seven contemporary accounts, Amsterdam: 1973, p. 39.
[3] Ten pat, 98–99.
[4] Sphrantzes, Georgios, The Fall of the Byzantine Empire: A Chronicle, Amherst: 1980, p. 131.
[5] Thomas the Eparch, Account of the taking of Constantinople, 1976, p. 235.
[6] Mellvile-Jones, p. 123.
[7] Ten pat, p. 112.
[8] Sphrantzes, p. 131.
[9] Mellvile-Jones, p. 103.
[10] Ten pat, p. 124.

fsspx.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dalia       2020-08-6 17:32

Visais laikais istorija buvo klastojama taip kaip reikia valdovui.Ieis Ardoganas i istorija kaip jos klastotojas nes laikas viska sustato oi savo vietas.Taigi ir Lietuvos istorijos klastotojai nepamirskit

stasys        2020-08-5 7:54

Gal Erdoganas geriau žino ko jam trukstą nuosavoje Šalyje ? Sovietai irgi bažnyčias versdavo kitos paskirties pastatais savo poreikiams ir nieko , kaip motome jos išlyko ir vėl atgimsta visu grožiu .

ah1> >> Taigi        2020-08-4 20:03

Tiesa yra gamtos dėsniai - gamtos suformuota praktika, būtent sode- gamtoje meldėsi Jėzus - sodas gamta Jėzaus ba žnyčia ( tikroji žinyčia), sode- gamtoje- tikroje žinyčioje Jėzus mokė savo mokinius.

Jei Europai nereikia       2020-08-4 16:52

krikščionybės,kodėl jos turi reikėti Turkijai,kuri daugiau islamiška?

>> 11:42       2020-08-4 13:06

Tiesa yra tokia, kokią žmogus gali ją suvokti. Kai žmonių sąmoningumas žemas, tai ir vyksta religiniai karai. Nes žmonės nesuvokia, kad yra to paties Dievo kūriniai, kad visa aplink yra Dievas. Pabandyk tuo įtikinti kryžiaus karų dalyvį ar šiandieninį musulmonų džihadistą. Visi ieško skirtumų, bet ne bendrumų, kurie ir yra arčiausiai Tiesos. Dar ir šiandien beveik visos religijos savinasi ,,vienintelės tiesos” monopolį, todėl mažesnio sąmoningumo žmonės nusivilia ne tik jomis, bet ir nusisuka nuo Dievo. Nes nesupranta, kad Dievas sukūrė žmogų, o žmogus sukūrė religiją. Štai tamsta bažnyčias vadini maldos namais. Pagirtina. O dauguma dvasininkų jas vadina Dievo namais. Tuo būdu Dievą daugelio žmonių sąmonėje atskiria nuo viso likusio pasaulio. Primityvus žmogelis taip ir mąsto: štai nueisiu į Dievo namus, išpažinsiu nuodėmes ir grįšiu tyras, na, o paskui juk ir vėl reikia gyventi pasaulyje. Kai suvoksime, kad visi esame mažytės Dievo dalelytės, kad savo gyvenimą Jame kuriame kiekvienu poelgiu, kiekviena mintimi, kiekviena emocija, tada ir išmoksime gyventi atsakingiau, išmintingiau ir nustosime kariauti dėl nieko. O Tiesa yra begalinė, kaip ir Dievas. Visos jos per milijardus metų nepažinsime, bet artėti prie jos ne tik galime, bet ir privalome.

Al.       2020-08-4 12:06

Jei Europa kada nors išsivaduos, turkams teks grįžti į savo stepes.

>> Taigi       2020-08-4 11:42

Reikia nepamiršti, kad Dievas yra aukščiau visko. Jei maldos namus vertiname labiau nei Dievą, tai taip ir vyksta, ir vyks. Pasaulis nusisuko nuo Dievo, tai kam besiskirstyti į kažkokias konfesijas be Dievo. Pasaulio dievas yra mamona, pramogos, gašlavimas, lėbavimas ir t.t. Pasaulyje buvo ir atvirkštinių dalykų, kai mečetės buvo paverčiamos krikščionių maldos namais. Šiaip, maldos namai turi būti mūsų širdis. Ateities krikščionis, t.y. tikrasis krikščionis, kuris Dievą garbins dvasia ir tiesa. O kas yra tiesa?

Ehrmantraut       2020-08-4 9:10

tokie Hagia Sophia “pirkimai” primena iš už kampo pardavinėjamą plytą.

Taigi       2020-08-4 8:28

Dabar panašiai vyksta europoje .Jeigu europiečiai neatsibus greit liks musulmonų vergais.


Rekomenduojame

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: kas vyksta Turkijoje ir kodėl dėl šio projekto verda aistros, o mūsų LRT tyli?

Tomas Baranauskas apie „imuniteto pasą“: tai „šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“

Kastytis Braziulis. Į kokius „Vakarus“ plaukia mūsų laivas ir dėl ko dabar laužo galvas jo „vairininkai“? arba Kiek dar mus valdys 2K

Dominykas Vanhara. Pandemijos valdymas?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Vaidas Augūnas. Šimašiaus prioritetai

Vytautas Radžvilas. LGGRTC atsidūrė buvusių SSRS kolaborantų ir represinių struktūrų atstovų atžalų rankose

Dovilo Petkaus pokalbis su kun. Ričardu Doveika: „Krikščionybė yra tuščio kapo religija“

„Vargdieniai? O gal niekšai?!“ – Viktoras Gerulaitis apie dabartį: „Šis laikas – blogiausias“

Zigmas Tamakauskas. In memoriam: Adolfas Gurskis

Dainius Rudzevičius. Apie konservatorių „ėjimą į Vakarus“. Atsakymas Andriui Kubiliui

Nida Vasiliauskaitė. Apie prietaringuosius ir madinguosius

Dievo Gailestingumo savaitė balandžio 4–11 dienomis

Tomas Baranauskas apie tikėjimą mokslu: Jūs išsilavinęs ar atsisakote skiepo?

Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.