Dienos aktualija, Istorija, Demokratija ir valdymas

Rasti paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano palaikai (papildyta informacija iš spaudos konferencijos)

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 20 d. 18:26

7     

    

Rasti paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano palaikai (papildyta informacija iš spaudos konferencijos)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vienų iš jų tapatybę – tai Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano, palaikai.

LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.

1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti. A. Kraujelio sunaikinimo operacijai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. lt. Marijonas Misiukonis – vėliau KGB pulkininkas, LSSR vidaus reikalų ministras, generolas-majoras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Vilniaus universitetas (VU) surengė spaudos konferenciją apie tai, kaip buvo ieškota ir surasta legenda tapusio partizano palaikai.

Kaip pasakoja liudytojai, jis ir pats tikėjo, ir kitus drąsino neprarasti vilties: „Bus laisva Lietuva, gyvensime savo tėvynėje“. Nesulaužęs priesaikos ir neieškojęs okupantų malonės, A. Kraujelis tapo paskutiniuoju partizanu, kovojusiu iki galo: sugautas su ginklu, užuot pasidavęs okupantams ir taip pripažinęs pralaimėjimą, nusižudė. Savo jėgomis brolio palaikų ieškojusi šeima ne kartą buvo nukreipta neteisingais keliais.

Kaip pabrėžė konferencijoje kalbėjusi LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė, paskutinio partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikų atradimas yra didelis įvykis, reikšmingas ne tik Lietuvos istorijai.

„Tai didelė pergalė, tačiau taip pat labai skauda“, – pritarė konferencijoje dalyvavusi Antano Kraujelio-Siaubūno sesuo, hab. m. dr. Janina Šyvokienė-Kraujelytė. Ji prisiminė, kokį įspūdį jai padaręs brolis per 1961 m. įvykusį šeimos, jau grįžusios iš Sibiro tremties, susitikimą: „Jis gyveno okupuotoje Lietuvoje, tačiau buvo laisvas.“

„Visa šeima labai norėjome, kad jis būtų su mumis, nematėme jokios išeities, kad jis dar būtų partizanu, prašėme jo… O jis atsakė, kad jis laisvės nesulauks, tačiau mes sulauksime. Jis taip pat prašė surasti jo kaulus. Šiandien jo prašymas įvykdytas…“ – graudinosi partizano sesuo.

Moteris prisiminė, ir kaip nežmoniškai reagavo milicija, išgirdusi kitos sesers prašymą leisti palaidoti brolį: visą dieną prie durų pralaukusią moterį milicininkai tiesiog išstūmė pro duris. Nors jau buvo 1965 m., paskutinio partizano palaikų milicija negrąžino. „Ar tai žmonės? Jų žmonėmis negalima pavadinti. Antanas buvo nebegyvas, bet jo neleido palaidoti“, – apgailestavo J.Šyvokienė-Kraujelytė.

Su A. Kraujelio, tapusio paskutiniuoju kovojančiu Lietuvos partizanu, biografija supažindino Vyriausiasis LGGRTC Memorialinio departamento istorikas Dalius Žygelis. Partizano palaikų nuo 1995 m. ieškojęs istorikas pabrėžė, kad visa didelė Kraujelių šeima – be Antano, augo dar šešios seserys –buvusi miško brolių rėmėja. Iš pradžių buvęs ryšininku partizanu Antanas tapo nesulaukęs pilnametystės.

1955 m. A. Kraujelis vedė – kunigas porą sutuokęs miške, po metų jiems gimęs sūnus. Nors ir labai intensyviai ieškomas partizanas sugebėjo išlikti laisvėje dar visą dešimtmetį. Jo slaptavietę saugumiečiai susekė tik 1965 m. Supratęs, kad šįkart nepavyks ištrūkti, partizanas nusprendęs atimti sau gyvybę.

D. Žygelis papasakojo ir apie klaidinimus – į jį ar partizano artimuosius kaskart kreipdavęsi įvairiausi „liudytojai“ ir paieškas sąmoningai ar ne – nukreipdavę į aklavietę.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2019-06-24 18:49

Teisingam, Tomui:
Ziurint i 1918m Lietuvos gedinga nusibaigima ir slovinga nes beviltiska partizanu pasipriesinima as atkreipeiau demesi , kad pokario partizanu lyderiai daugumoje kankiniai arba zuve kautynese vyrai,ir kulka gave ne nugaron. Ir visiskai kita vaizda matome susipazine su valdzios (iki 1940m)  personalijomis. Paslemekas ant paslemeko.Prie tokio prisilietes jauti pykinima.Smetona su izeistos dorybes grimasa pasigriebes izda nese kudasiu vietoj to, kad iformintu okupacija,jei kinkos per silpnos priesintis. Voldemaras pasislepes uz savo vaiku nuo teroristo kulkos(gyvas liko, nes teroristas nedriso i vaikus saut), Vitkauskas sustates kariuomene taip, kad butu neimanoma organizuot pasipriesinimo.Stai koki “elita” isugde laisva Lietuva(kazi ar siais laikais kitaip?).
O kas buvo partizanu vadai ir siaip karo didvyriai? Kapitonas Simkus (Vermachte gavo majora ir gelezini kryziu), Ramanauskas, Kraujelis? Kodel paslemekai valde valstybe, o didvyriai buvo TOS visuomenes jei ne dugne, tai padugnyj? Ir tik valstybes zlugimas leido jiems tapti iskiliais zmonemis?

Teisingai, Tomai!       2019-06-23 18:23

Ir toliau skatink ir girk apsimetėlius trolius. Ar bent perskaitei, ką tas ,,džeikas” parašė? Kas slypi tarp eilučių? ,,MES” ,,tesugebame juos laikyti sociumo padugnyj”. Kas tie ,,mes”? Kieno vardu jis kalba? NKVD? KGB? Juk iš tikrųjų tie žmonės neleido, kad juos kokiame nors padugny laikytų - jie kovojo už laisvę ir valstybingumą. Ištisus 10 metų - net prieš reguliariąją supervalstybės kariuomenę. Tau irgi tai atrodo kaip buvimas padugny? Juk iš tikrųjų tai tie džeikai, julesai, jotos ir Co yra padugnės. Tu su jais? O gal ,,Tomas” - dar viena to juliaus milaičio kagėbistinė ,,klyčka”?

Tomas       2019-06-21 21:25

Džeikai, į dešimtuką.

Ramiros       2019-06-21 12:29

Va, toks baisus okupantų išoera, vieno kolchozo ties Alunta pirmininkas buvo nušautas, kai grįžo iš siaubingo žmonių gąsdinimo bei jų varymo su šautuvu per Šv. Velykas dirbti kolchozo laukuose. Nieks nežino, ar tai Antano darbas, bet, kaip bebūtų, tas nedorėlis kolchozo pirmininkas gavo, tikriausiai, ko nusipelnė.  Tokių kelias pragaran grįstas ....

"buvo priverstas nusišauti"       2019-06-21 1:37

Nežinant rašinėlio autoriaus, sunku pasakyti ar tai žioplos nebrendylos piemenėlės nusikalbėjimas, ar gudraus piemens-mėšlasklaidininko įtaigos triskart įterptos tekste.
Karys nebuvo priverstas. Jis pats pasirinko tą vienintelį kelią, neleidžiantį priešui paniekinti jo asmenybės, nebent tik išniekinti kūną.

Marius       2019-06-21 0:07

Po velnių tiesos.lt jūs ką išprotėjote? Jūs veikiate lygiai taip pat kaip meinstryminė žiniasklaida. Siaubūnas išties buvo siaubūnas. Gi galite lengvai rasti kad šis š. nužudė tokio ir tokio kolūkio pirmininką. Ir kaip tokį žmogų galima vadinti partizanu? Nejau nesuprantate kad jūs skaudinate tų žmonių artimuosius kuriuos šis siaubūnas nužudė?

Dzeikas       2019-06-20 23:20

Lietuvos tragedija tame, kad NE tokio raugo, charakterio zmones kaip Antanas Karaujalis-Siaubunas ar Ramanauskas-Vanagas laiko valstybes vaira lemtingais istorijos momentais ir kad mes tesugebame juos laikyti sociumo padugnyj.


Rekomenduojame

Edita Sūdžiūtė apie Šiaulių bulvaro liepas ir valdininkų makles: „Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama“

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Algimantas Rusteika. Demokratija triumfuoja – pagaliau žmonės ims kontroliuoti savo valdžią

Rasa Čepaitienė. Apie pažiūras

Audrius Bačiulis. Konservatoriai ir visuomenės apklausos: kam klausinėti, jei pats žinai dar geriau

Nuo bačkos. Ekonomistas Nerijus Mačiulis: gyvename geriau negu estai

Liepos 13 dieną kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kur bus paminėtos ir 5-tosios mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės

Krescencijus Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu”

Wesley J. Smith. Apie religijos laisvę Kanadoje

Aras Lukšas. Pasirinkęs audras

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4]

Geroji Naujiena: Ramybė šiems namams!

Kamilė Šeraitė. Škirpos alėjos pavadinimo keitimas – skubota iniciatyva

lrytas.lt: Italiją supurtė vaikų pardavimo skandalas: sukūrę įspūdingą schemą pildėsi kišenes

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.