Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 24 d. 22:22

4     

    

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Sakoma, į tą pačią upę dusyk neįbrisi. Atrodė, neįmanoma bus pakartoti Baltijos kelio stebuklo. Gal net grėsė visuotinis nusivylimas, šventybės supurvinimas… Neįmanoma, o vis dėlto… Nuo pat ryto prasidėjęs draugų dalijimasis prisiminimais ne tik glostė širdį ir, ką čia slėpti, graudino, bet ir vėl tarsi užkūrė būseną, įkvėpė anų dienų dvasios. Todėl nebaisu ir išties jauku buvo ištiesti rankas visai nepažįstamiems. Buvo justi, kad kvėpuojama vienu ritmu.

Kaip ir tada, žvelgdama į gyvąją grandinę, galvojau apie tai, kad mes nežinome nei praeities, nei, ypač, savo ateities. Praėjo trisdešimt metų. Gimė ir užaugo Baltijos kelio nematę vaikai, jau patys susilaukiantys saviškių. Per tą laiką Lietuva, jos žmonės, taip ryškiai pasikeitė. Ir štai proga vėl TAI patirti. Ir kol YRA TAI, mes nepražūsime. Štai ką supratau ir išsinešiau.

Nors kartais paburbame ir baiminamės, kritikuojame (taip, dažniausiai pelnytai) ir nuogąstaujame dėl Lietuvos ateities, atgimusi Baltijos kelio dvasia mus ramina ir įkvepia.

Pamenu, TADA toje dvasioje būta minorinių gaidų – neseniai atvertoji tiesa apie klastingą Baltijos valstybių sunaikinimą ir jų žmonių persekiojimus bei gulaguose patirtas kančias, kaip ir miglotos ateities perspektyvos – teikė Įvykiui rimties ir dramatizmo. Ir gėlės, tuomet kai kurių atsineštos į gyvąją grandinę, juk buvo skirtos ne kažkam sveikinti, o padėti prie čia pat magistralėje statomų bolševikų-nacių suokalbio atminimui skirtų paminkliukų, pagerbiant jų nesuskaičiuojamas aukas. DABAR jutau tik gryną džiaugsmą. Ir artumą visiems šalia buvusiems. Tačiau ir TADA, ir DABAR ypatingai stiprus liko iš šios bendrystės, prieš kurią nublanksta visi teoriniai išvedžiojimai apie nacionalizmo prigimtį, apie psichologinį buvimo minioje poveikį, išaugantis sakralumo išgyvenimas. Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.

Bent akimirkai pagalvokime, kas būtų ir kur nueitų Lietuva, jei pasiliktume šioje vienybės dvasioje? Jei tik išdrįstume atmesti dabarties ideologinį melą, grįstą baime, nepasitikėjimu ir sielą šaldančiu susvetimėjimu. Jei tik išsklaidytume iliuzinius individualios gerovės ir laimės pažadus, pasiekiamus įžūliai suklastojus laisvės principą, kitų laimės ir gerovės sąskaita.

Štai jinai – kudirkiška Vienybė Težydi. Visoje savo pilnatvėje ir kūniškume. Bent akimirką. O gal ne tik? O gal nebeužtvenkt jau tos upės bėgimo?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Filosofas       2019-08-25 21:11

Blogas pasakymas, kad į tą pačia upę dusyk neįbrisi, kasdien gali brįsti ir net maudytis, reikėtu sakyti, į tą patį upės vandenį dusyk neįbrisi, būtų teisingiau, kaip ir į tą patį laiką, dukart neateisi, o istorija ir atmintis sugrįžti gali ir labai smagiai, yra ką prisimint.

Janina       2019-08-25 12:35

“Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.”

Sveikinu autorę RASĄ. Jos straipsniai sušildo, atgaivina nusivylusias sielas. Aiškiai matyti jos patriotinė, o stribiška kilmė...

Sveikatos, pasisekimo! Esate visada šiame portale laukiama.

ah1       2019-08-25 10:01

o vanduo jau kitas

Dzeikas       2019-08-25 8:06

Istorija kartojasi kaip farsas. Susirinko keliolika nukarsusiu idealistu ir keli simtai atkomandiruotu is valdisku namu su preziku-eklektu priesakyj. Prezikas prisimine kad susiuoste 1989m Batijos kelyj su dabartine pacia, Ex-gaisrininko dukra prisimine irgi stovejusi jame.
Vienzo atzymejo jubilieju.
Dabar galvoju, kada cia sitie du vierhai, buves ir esamas melavo, - kai sake ,kad “butai brangs” jau liepsnojant krizei, ar kad su patele susipazino Baltijos kelyj,kuriame atseit buvo.
Vienzo jus ten pasiaiskinkite tarp saves. Meluot juk irgi reik moket.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.