Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 24 d. 22:22

4     

    

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Sakoma, į tą pačią upę dusyk neįbrisi. Atrodė, neįmanoma bus pakartoti Baltijos kelio stebuklo. Gal net grėsė visuotinis nusivylimas, šventybės supurvinimas… Neįmanoma, o vis dėlto… Nuo pat ryto prasidėjęs draugų dalijimasis prisiminimais ne tik glostė širdį ir, ką čia slėpti, graudino, bet ir vėl tarsi užkūrė būseną, įkvėpė anų dienų dvasios. Todėl nebaisu ir išties jauku buvo ištiesti rankas visai nepažįstamiems. Buvo justi, kad kvėpuojama vienu ritmu.

Kaip ir tada, žvelgdama į gyvąją grandinę, galvojau apie tai, kad mes nežinome nei praeities, nei, ypač, savo ateities. Praėjo trisdešimt metų. Gimė ir užaugo Baltijos kelio nematę vaikai, jau patys susilaukiantys saviškių. Per tą laiką Lietuva, jos žmonės, taip ryškiai pasikeitė. Ir štai proga vėl TAI patirti. Ir kol YRA TAI, mes nepražūsime. Štai ką supratau ir išsinešiau.

Nors kartais paburbame ir baiminamės, kritikuojame (taip, dažniausiai pelnytai) ir nuogąstaujame dėl Lietuvos ateities, atgimusi Baltijos kelio dvasia mus ramina ir įkvepia.

Pamenu, TADA toje dvasioje būta minorinių gaidų – neseniai atvertoji tiesa apie klastingą Baltijos valstybių sunaikinimą ir jų žmonių persekiojimus bei gulaguose patirtas kančias, kaip ir miglotos ateities perspektyvos – teikė Įvykiui rimties ir dramatizmo. Ir gėlės, tuomet kai kurių atsineštos į gyvąją grandinę, juk buvo skirtos ne kažkam sveikinti, o padėti prie čia pat magistralėje statomų bolševikų-nacių suokalbio atminimui skirtų paminkliukų, pagerbiant jų nesuskaičiuojamas aukas. DABAR jutau tik gryną džiaugsmą. Ir artumą visiems šalia buvusiems. Tačiau ir TADA, ir DABAR ypatingai stiprus liko iš šios bendrystės, prieš kurią nublanksta visi teoriniai išvedžiojimai apie nacionalizmo prigimtį, apie psichologinį buvimo minioje poveikį, išaugantis sakralumo išgyvenimas. Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.

Bent akimirkai pagalvokime, kas būtų ir kur nueitų Lietuva, jei pasiliktume šioje vienybės dvasioje? Jei tik išdrįstume atmesti dabarties ideologinį melą, grįstą baime, nepasitikėjimu ir sielą šaldančiu susvetimėjimu. Jei tik išsklaidytume iliuzinius individualios gerovės ir laimės pažadus, pasiekiamus įžūliai suklastojus laisvės principą, kitų laimės ir gerovės sąskaita.

Štai jinai – kudirkiška Vienybė Težydi. Visoje savo pilnatvėje ir kūniškume. Bent akimirką. O gal ne tik? O gal nebeužtvenkt jau tos upės bėgimo?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Filosofas       2019-08-25 21:11

Blogas pasakymas, kad į tą pačia upę dusyk neįbrisi, kasdien gali brįsti ir net maudytis, reikėtu sakyti, į tą patį upės vandenį dusyk neįbrisi, būtų teisingiau, kaip ir į tą patį laiką, dukart neateisi, o istorija ir atmintis sugrįžti gali ir labai smagiai, yra ką prisimint.

Janina       2019-08-25 12:35

“Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.”

Sveikinu autorę RASĄ. Jos straipsniai sušildo, atgaivina nusivylusias sielas. Aiškiai matyti jos patriotinė, o stribiška kilmė...

Sveikatos, pasisekimo! Esate visada šiame portale laukiama.

ah1       2019-08-25 10:01

o vanduo jau kitas

Dzeikas       2019-08-25 8:06

Istorija kartojasi kaip farsas. Susirinko keliolika nukarsusiu idealistu ir keli simtai atkomandiruotu is valdisku namu su preziku-eklektu priesakyj. Prezikas prisimine kad susiuoste 1989m Batijos kelyj su dabartine pacia, Ex-gaisrininko dukra prisimine irgi stovejusi jame.
Vienzo atzymejo jubilieju.
Dabar galvoju, kada cia sitie du vierhai, buves ir esamas melavo, - kai sake ,kad “butai brangs” jau liepsnojant krizei, ar kad su patele susipazino Baltijos kelyj,kuriame atseit buvo.
Vienzo jus ten pasiaiskinkite tarp saves. Meluot juk irgi reik moket.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Iš propagandos frontų. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Raimondas Navickas. Versli moteris – kiekvieno politiko svajonė

Joana Noreikaitė. Liepos 17-toji

Dar viena 17-oji Simono Daukanto aikštėje: kas išgirs ir atsakys, ar dar gyva Deimantė?

Justas Mundeikis. Imituokime socialinį dialogą. Antra dalis

Algimantas Rusteika.Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę

Vytautas Sinica. Europa, kurios gėdijasi tariami euroentuziastai ir kurią taip mylime mes, ‘euroskeptikai’

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.