Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 24 d. 22:22

4     

    

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Sakoma, į tą pačią upę dusyk neįbrisi. Atrodė, neįmanoma bus pakartoti Baltijos kelio stebuklo. Gal net grėsė visuotinis nusivylimas, šventybės supurvinimas… Neįmanoma, o vis dėlto… Nuo pat ryto prasidėjęs draugų dalijimasis prisiminimais ne tik glostė širdį ir, ką čia slėpti, graudino, bet ir vėl tarsi užkūrė būseną, įkvėpė anų dienų dvasios. Todėl nebaisu ir išties jauku buvo ištiesti rankas visai nepažįstamiems. Buvo justi, kad kvėpuojama vienu ritmu.

Kaip ir tada, žvelgdama į gyvąją grandinę, galvojau apie tai, kad mes nežinome nei praeities, nei, ypač, savo ateities. Praėjo trisdešimt metų. Gimė ir užaugo Baltijos kelio nematę vaikai, jau patys susilaukiantys saviškių. Per tą laiką Lietuva, jos žmonės, taip ryškiai pasikeitė. Ir štai proga vėl TAI patirti. Ir kol YRA TAI, mes nepražūsime. Štai ką supratau ir išsinešiau.

Nors kartais paburbame ir baiminamės, kritikuojame (taip, dažniausiai pelnytai) ir nuogąstaujame dėl Lietuvos ateities, atgimusi Baltijos kelio dvasia mus ramina ir įkvepia.

Pamenu, TADA toje dvasioje būta minorinių gaidų – neseniai atvertoji tiesa apie klastingą Baltijos valstybių sunaikinimą ir jų žmonių persekiojimus bei gulaguose patirtas kančias, kaip ir miglotos ateities perspektyvos – teikė Įvykiui rimties ir dramatizmo. Ir gėlės, tuomet kai kurių atsineštos į gyvąją grandinę, juk buvo skirtos ne kažkam sveikinti, o padėti prie čia pat magistralėje statomų bolševikų-nacių suokalbio atminimui skirtų paminkliukų, pagerbiant jų nesuskaičiuojamas aukas. DABAR jutau tik gryną džiaugsmą. Ir artumą visiems šalia buvusiems. Tačiau ir TADA, ir DABAR ypatingai stiprus liko iš šios bendrystės, prieš kurią nublanksta visi teoriniai išvedžiojimai apie nacionalizmo prigimtį, apie psichologinį buvimo minioje poveikį, išaugantis sakralumo išgyvenimas. Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.

Bent akimirkai pagalvokime, kas būtų ir kur nueitų Lietuva, jei pasiliktume šioje vienybės dvasioje? Jei tik išdrįstume atmesti dabarties ideologinį melą, grįstą baime, nepasitikėjimu ir sielą šaldančiu susvetimėjimu. Jei tik išsklaidytume iliuzinius individualios gerovės ir laimės pažadus, pasiekiamus įžūliai suklastojus laisvės principą, kitų laimės ir gerovės sąskaita.

Štai jinai – kudirkiška Vienybė Težydi. Visoje savo pilnatvėje ir kūniškume. Bent akimirką. O gal ne tik? O gal nebeužtvenkt jau tos upės bėgimo?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Filosofas       2019-08-25 21:11

Blogas pasakymas, kad į tą pačia upę dusyk neįbrisi, kasdien gali brįsti ir net maudytis, reikėtu sakyti, į tą patį upės vandenį dusyk neįbrisi, būtų teisingiau, kaip ir į tą patį laiką, dukart neateisi, o istorija ir atmintis sugrįžti gali ir labai smagiai, yra ką prisimint.

Janina       2019-08-25 12:35

“Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.”

Sveikinu autorę RASĄ. Jos straipsniai sušildo, atgaivina nusivylusias sielas. Aiškiai matyti jos patriotinė, o stribiška kilmė...

Sveikatos, pasisekimo! Esate visada šiame portale laukiama.

ah1       2019-08-25 10:01

o vanduo jau kitas

Dzeikas       2019-08-25 8:06

Istorija kartojasi kaip farsas. Susirinko keliolika nukarsusiu idealistu ir keli simtai atkomandiruotu is valdisku namu su preziku-eklektu priesakyj. Prezikas prisimine kad susiuoste 1989m Batijos kelyj su dabartine pacia, Ex-gaisrininko dukra prisimine irgi stovejusi jame.
Vienzo atzymejo jubilieju.
Dabar galvoju, kada cia sitie du vierhai, buves ir esamas melavo, - kai sake ,kad “butai brangs” jau liepsnojant krizei, ar kad su patele susipazino Baltijos kelyj,kuriame atseit buvo.
Vienzo jus ten pasiaiskinkite tarp saves. Meluot juk irgi reik moket.


Rekomenduojame

Vytautas Petruitis. Raudonasis retro

Algimantas Rusteika. Ir viskas tik iš baimės, kad pasakys, ko nereikia

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis

Švedija: reikalaujama referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje

Nuo bačkos. Konservatorius Andrius Navickas: kandidatuoju antrą kartą, nes vis dar manau, kad yra daug svarbių darbų, kuriuos dera nuveikti

Tomas Baranauskas. Jei prireikė logikos, tai gal ir įveskite ją kaip discipliną mokyklose

Algimantas Rusteika. Politikai meluoja geriau

Kastytis Antanaitis. Ne gyvenimui, o matematikai mokome

Rasa Čepaitienė. Šliaužianti reabilitacija

Algimantas Rusteika. Tai ką – Apokalipsės raiteliai jau šį savaitgalį?

Vytautas Matulevičius. Liūnas

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.