Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 24 d. 22:22

4     

    

Rasa Čepaitienė. Ta pati upė

Sakoma, į tą pačią upę dusyk neįbrisi. Atrodė, neįmanoma bus pakartoti Baltijos kelio stebuklo. Gal net grėsė visuotinis nusivylimas, šventybės supurvinimas… Neįmanoma, o vis dėlto… Nuo pat ryto prasidėjęs draugų dalijimasis prisiminimais ne tik glostė širdį ir, ką čia slėpti, graudino, bet ir vėl tarsi užkūrė būseną, įkvėpė anų dienų dvasios. Todėl nebaisu ir išties jauku buvo ištiesti rankas visai nepažįstamiems. Buvo justi, kad kvėpuojama vienu ritmu.

Kaip ir tada, žvelgdama į gyvąją grandinę, galvojau apie tai, kad mes nežinome nei praeities, nei, ypač, savo ateities. Praėjo trisdešimt metų. Gimė ir užaugo Baltijos kelio nematę vaikai, jau patys susilaukiantys saviškių. Per tą laiką Lietuva, jos žmonės, taip ryškiai pasikeitė. Ir štai proga vėl TAI patirti. Ir kol YRA TAI, mes nepražūsime. Štai ką supratau ir išsinešiau.

Nors kartais paburbame ir baiminamės, kritikuojame (taip, dažniausiai pelnytai) ir nuogąstaujame dėl Lietuvos ateities, atgimusi Baltijos kelio dvasia mus ramina ir įkvepia.

Pamenu, TADA toje dvasioje būta minorinių gaidų – neseniai atvertoji tiesa apie klastingą Baltijos valstybių sunaikinimą ir jų žmonių persekiojimus bei gulaguose patirtas kančias, kaip ir miglotos ateities perspektyvos – teikė Įvykiui rimties ir dramatizmo. Ir gėlės, tuomet kai kurių atsineštos į gyvąją grandinę, juk buvo skirtos ne kažkam sveikinti, o padėti prie čia pat magistralėje statomų bolševikų-nacių suokalbio atminimui skirtų paminkliukų, pagerbiant jų nesuskaičiuojamas aukas. DABAR jutau tik gryną džiaugsmą. Ir artumą visiems šalia buvusiems. Tačiau ir TADA, ir DABAR ypatingai stiprus liko iš šios bendrystės, prieš kurią nublanksta visi teoriniai išvedžiojimai apie nacionalizmo prigimtį, apie psichologinį buvimo minioje poveikį, išaugantis sakralumo išgyvenimas. Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.

Bent akimirkai pagalvokime, kas būtų ir kur nueitų Lietuva, jei pasiliktume šioje vienybės dvasioje? Jei tik išdrįstume atmesti dabarties ideologinį melą, grįstą baime, nepasitikėjimu ir sielą šaldančiu susvetimėjimu. Jei tik išsklaidytume iliuzinius individualios gerovės ir laimės pažadus, pasiekiamus įžūliai suklastojus laisvės principą, kitų laimės ir gerovės sąskaita.

Štai jinai – kudirkiška Vienybė Težydi. Visoje savo pilnatvėje ir kūniškume. Bent akimirką. O gal ne tik? O gal nebeužtvenkt jau tos upės bėgimo?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Filosofas       2019-08-25 21:11

Blogas pasakymas, kad į tą pačia upę dusyk neįbrisi, kasdien gali brįsti ir net maudytis, reikėtu sakyti, į tą patį upės vandenį dusyk neįbrisi, būtų teisingiau, kaip ir į tą patį laiką, dukart neateisi, o istorija ir atmintis sugrįžti gali ir labai smagiai, yra ką prisimint.

Janina       2019-08-25 12:35

“Mes buvome ir esame kartu, esame viena, nepaisant laiko ir erdvės, socialinio statuso ar gyvenimiško patyrimo apribojimų, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų ar vartojimo skonių. Ne neoliberalios karuselės žiurkės, pasiruošusios bemat perkąsti gerklę silpnesniam konkurentui. O žmonės, gražūs, išties gražūs ir geri žmonės, susijungę bendrystėje, peržengiančioje kasdienius skilvio ar darbo reikalus.”

Sveikinu autorę RASĄ. Jos straipsniai sušildo, atgaivina nusivylusias sielas. Aiškiai matyti jos patriotinė, o stribiška kilmė...

Sveikatos, pasisekimo! Esate visada šiame portale laukiama.

ah1       2019-08-25 10:01

o vanduo jau kitas

Dzeikas       2019-08-25 8:06

Istorija kartojasi kaip farsas. Susirinko keliolika nukarsusiu idealistu ir keli simtai atkomandiruotu is valdisku namu su preziku-eklektu priesakyj. Prezikas prisimine kad susiuoste 1989m Batijos kelyj su dabartine pacia, Ex-gaisrininko dukra prisimine irgi stovejusi jame.
Vienzo atzymejo jubilieju.
Dabar galvoju, kada cia sitie du vierhai, buves ir esamas melavo, - kai sake ,kad “butai brangs” jau liepsnojant krizei, ar kad su patele susipazino Baltijos kelyj,kuriame atseit buvo.
Vienzo jus ten pasiaiskinkite tarp saves. Meluot juk irgi reik moket.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jei mylime darbu ir tiesa, esame iš tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Ad Hitlerum

Algimantas Rusteika. Maršas tęsia žygį per Lietuvą. Telšiai

Aurelijus Veryga opiausiais nūdienos klausimais

Albinas Plėšnys. Akvinietis homoseksualių veiksmų nepateisino. Atsakymas P. Aleksandravičiui

Andrius Švarplys. Šiuolaikinės demokratijos disproporcijos Lietuvoje pagal viešos nuomonės apklausas, arba Kur gali nuvesti tokia politika?

Nida Vasiliauskaitė. Ir jokio kognityvinio disonanso

Kun. Paulius Vaineikis OFM: maršas – tradicinių šeimų šauksmas

Artūras Grigas. Kaip Trečiasis reichas „išlaisvindavo“ ligonius nuo kančių, arba Kuo toks „išlaisvinimas“ skiriasi nuo šių laikų „pažangos“ – eutanazi

Dr. Lina Šulcienė. Tomas Akvinietis pasisakytų prieš partnerystės įstatymą

Andrius Macas. Kaip balansuoti tarp manipuliacinio politkorektiškumo ir gaivališkumo?

Emilija Trumpaitė. Galimybių pasas – kodėl ši idėja man labai nepatinka?

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos išlaisvinimo paminklas Karaliaučiuje: kokio būta sumanymo ir kas apie tai žino daugiau? 

Laikas pradėti kalbėti ir apie politiką. Vytautas Radžvilas: apolitiškumas

Birutė Rūta Vitkauskienė. Ar didinga Biržų kunigaikščių Radvilų dvarvietė Vilniuje pasmerkta užmigti amžinu miegu?

Nida Vasiliauskaitė TS-LKD elektoratui: Žinote, kas tikrai krikščioniška?

Dovydas Norkūnas apie šeimų maršą ir vieningą Lietuvą

Kastytis Braziulis. Kas kelia didesnę grėsmę Lietuvai: teroristai, Kremlius ar sava valdžia?

„Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ organizacinis komitetas: Tikime laisvų, savo valstybės ateičiai neabejingų Lietuvos žmonių gera valia ir išmintimi

Arvydo Juozaičio pokalbis su Liudu Dambrausku: lietuvio charakteris. Sauliaus Dambrausko palydimasis žodis

„Sovietskaja Litva“: Ivanas Čmilis ir jo draugai

Disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Galiu būti pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pasodinta į kalėjimą už kitokią nuomonę

Kastytis Braziulis. Vokietija – Rusija: ką reiškia Lietuvai Vokietijos svarbių veikėjų pasisakymai?

Liudvikas Jakimavičius. Jų tik pasidaugino

„Žuvelė‘21“. Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: aš – laimingas žmogus

Geroji Naujiena: mes vadinamės Dievo vaikais, tokie ir būkime!

Irena Vasinauskaitė. Profai ir profanai

Nida Vasiliauskaitė. Emocijos VS protas

Agnė Širinskienė. Konservatorių penkmečio planas

Ramūnas Aušrotas. Lytinis švietimas nėra lytinis ugdymas: arba programos rengėjai neskiria sąvokų, arba LRT sąmoningai diegia tokią mintį

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.