Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Tiesos.lt redakcija   2020 m. birželio 24 d. 17:53

9     

    

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Nors riaušių banga jau lyg ir slūgsta, tai, kas pastaruoju metu vyko JAV, o ir kai kurių Europos didžiųjų miestų gatvėse, verčia ne tik gūžčioti pečiais, bet ir bandyti brautis pro atviros propagandos, į vienus vartus žaidžiančių medijų ir ciniškų politinių manipuliacijų mentalines užtvaras, siekiant suprasti, kas gi iš tiesų vyksta.

Kai kurie riaušininkų veiksmai, kaip antai paminklų kovotojams už vergovės panaikinimą ar kitų priespaudos aukų atminimui išniekinimas ar nuvertimas, tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai absurdiški ir prieštaraujantys ne tik jų pačių deklaruojamoms vertybėms, bet net ir elementariam sveikam protui. Tai išties atrodytų nelogiška, jei neprisimintume komunistinio „Internacionalo“, ilgą laiką buvusio Sovietų Sąjungos himnu, eilučių (lietuviškas Kazio Binkio vertimas):

Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim –
Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

Išties, vėl ardomi ne tik senojo pasaulio pamatai, ardoma visa nusistovėjusi tvarka ir papročiai. Ne tik perrašomos, bet tiesiog be apeliacijų ir su pasimėgavimu į šiukšlyną išmetamos istorija ir atmintis. Jų nebereikia. Recidyvistas yra auka, didvyris ir šventasis. Laisvė yra klūpoti, o vergija nepaklusti ideologiniam marazmui. Karas yra taika, o melas vėl tampa tiesa. Rasistas yra antirasistas. Ir atvirkščiai.

Suabejota pačiu žmogaus prigimties pastovumu, apskritai, jos, kaipo tokios, egzistavimu.

Atrodytų, politkorektiškumo diktatūros vidiniai loginiai prieštaravimai jau nebeturėtų nieko stebinti. Štai teigiama, kad kiekvienas yra laisvas prisistatyti esąs tokios lyties ar amžiaus, kokie tik šauna į galvą, aplinkinius verčiant su tuo sutikti, kitaip bus apkaltinti baisia netolerancija (pamenat, buvo istorija apie pagyvenusį diedą, kuris paliko savo šeimą ir vaikus, kad būtų „įvaikintas“ kaip šešiametė mergaitė, besidalinanti kambariu su savo naująja „bendraamže sesute“?). Bet, pasirodo, vaizduotis esant kitos rasės, tamsinti arba šviesinti odą net spektaklyje, jau yra baisus rasizmas, ir veikiausiai artimiausiu metu, dėl šventos ramybės, iš repertuaro bus išimtos Dž. Verdžio operos „Otelas“ ir „Aida“, kaip kad jau buvo cenzūruoti „Vėjo nublokšti“ ar „Uncle Ben’s“ ryžių dizainas…

Nereikėtų tuo apsiriboti. Ir neapsiribojama. Lyg Le Chatelier pusiausvyros principui suveikus, už Atlanto griūnant paminklams vergų išlaisvintojams (šias jų išlaisvintųjų vergų palikuonių nuožmaus keršto akcijas inspiruoja ne kas kitas kaip pati buvusių vergvaldžių – Demokratų – partija), „šiapus balos“ vėl kyla Revoliucijos vado Lenino paminklai. Komunizmo šmėkla vėl klaidžioja po Europą, ir, kaip matėme, ne tik. Atsinaujinusi tokia, išdidžiai apsigaubusi politkorektiškumo vėliava, nuausta iš senų ir naujų ideologinių postulatų mišinio, vėl pasiruošusi viską savo triumfališkam kely nušluoti. Išauginusi armiją karštų pasekėjų ir rėmėjų, tarp kurių – ir mūsiškiai: vaikai, jaunimas. Jiems neberūpi realios socialinės įtampos bei problemos, jomis tik pasinaudojama smarkiau pakurstant neapykantos ir pagiežos ugnį. Nūnai takoskyros kitos, neperžengiamos – biologinės.

Yra amžinos aukos ir amžini kaltieji. Aukos visada teisios, nekaltos, kad ir kiek piktadarybių bepadarytų, už nieką neatsakingos ir nuolat alkanos. Bet jų alkio pasotinti niekaip neįmanoma. Kaip ir išpirkti prieš jas nesuskaičiuojamas istorines skriaudas, kad ir kaip stengtųsi, atgailautų ir kojas bučiuotų visi šitie niekingi opresoriai ir smurtautojai.

Amžinos ir neatlygintinos aukos išradimas, pripažinkime: genialus, nepralaimimas reikalas. O kolektyvinių kalčių ir kaltininkų grupių dauginimas šiame individualizmo amžiuje – dar vienas paradoksas, atmetantis krikščionišką individualios nuodėmės, atsakomybės ir atpirkimo sampratą.

Bet šįkart turime kuo didžiuotis ir mes. Kam daugiau, jei ne mūsų šauniajam merui iš Laisvės partijos šaus į galvą įrengti nuogalių guliavietę vietoje, kur buvo žudomi ir niekinami laisvės kovotojai, ir dar kada – minint Birželio sukilimo datą? Šekit! Gerai čia patrolins visokius patriotus-idiotus su keliom tonom išpilto smėlio, virtualia jūra ir rykliais… Išties šmaikštu.

Bet ką reiškia šis demonstratyvus pervažiavimas buldozeriu per atmintį ir klumpakojis ant kaulų?

Komunistų, kaip ir nūnai liberalų, siekis žmogaus prigimtį perdirbti iš pamatų reiškia, kad ji yra laikoma savaime bloga ir taisytina. Tokiu būdu senieji/naujieji ideologai ropščiasi į vietą Dievo, nesugebėjusio mat šitą dvikojį padarą sukurti bent kiek tobulesnį. Jie tai tikrai žinos, kaip reiktų jį perauklėti!

Itin įtariai žiūrima į bet kokias senojo ir netobulojo žmogaus apraiškas, gestus ar žodžius, vis siekiant įžvelgti juose ką nors blogo, netinkamo ir todėl negailestingai koreguotino – rasizmą, seksizmą, nacizmą ir t.t. Nebe-asmuo gali išties būti nacis, rasistas, patriarchato šalininkas, antisemitas, homofobas ir pan. Ne, tik pažangieji spręs, yra jis toks, ar ne, net jei pastarasis tai ir (žinoma, klastingai) neigtų..

Mūsų akyse atgimsta į totalitarizmą linkusios ideologijos frankenšteinas, sudurstytas iš naujų/senų rasės išskirtinumo fantazmų, pramaišiui su lenininio terorizmo ir nežabotos valdžios užgrobimo mechanikos dalimis. Vėl trinamos ir su pasityčiojimu niekinamos atmintis ir istorija. Vėl žmonės pagal kilmę skirstomi į pažangiuosius ir beviltiškus tamsuolius. Visa tai ir yra rasistinis bolševizmas, oficialiai vadinamas politiniu korektiškumu. Žinokit ir drebėkit!

Prisitaikėlišką bei susikompromitavusią religiją išstumia naujasis tikėjimas, nauja viltis ir nauja meilė. Tikėjimas, kad šįsyk tai jau tikrai pavyks sukurti Naująjį Žmogų ir naują – ideologiškai vienalytę ir paklusnią – visuomenę. Viltis pasiekti laimę perdalijant tai, kas buvo užgrobta, ir ištrynus tai, kas šiam Naujajam Žmogui nereikalinga ir nežinotina.

Privertus mylėti – karštai ir atsidavus – tą, kuris dar neseniai buvo laikomas svetimuoju, priešu. Nekęsti ir gėdintis visko, kas sava, taigi, atsilikėliška ir nepažangu. Su pasimėgavimu ir atsidavimu trypiant ant tėvų ir senelių kapų.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ona       2020-07-1 10:34

Iškalbingas mūsų “pažangiečių” durnumo liudijimas – čia patalpinti Pūro pamąstymai. Pasirodo, tai šita smėlio dėžė A. Mockaus sumanymas, o mūsų dundukai ją tik įgyvendino. Mockus turbūt juokiasi susiriesdamas, dar kartą gavęs progą kvailiams šikinę parodyt

DARBININKŲ BALSAS       2020-06-26 7:45

Dėkojame gerbiamai Rasai už tokį puikų ir išmintingą straipsnį ir jame išreikšai nuomonei.

Jules       2020-06-25 19:48

Niurnbergo farsas(Advance to Barbarism) jau duoda savo vaisių. Tai jau nebe avansu, o realiai “En Marche”, nebent Trumpas sustabdytų?

Neobolšvevizmas - postmoderniosios gnozės erezija       2020-06-25 12:50

Tad komunizmas išties yra antikristinės dvasios gaivalas,
„ŠMĖKLA“, kaip gan tiksliai anuomet buvo įvardintas.
Regimąjį pasaulį, kaip Dievo Tvarinį
ir bendradarbiaujančio su Juo žmogaus kūrinį,
„perlydyti“ (sunaikinti) pasaulinio karo liepsnose
yra senas mirtinai sužeisto Žvėries geismas.
Jaučia Gyvatė su Moters sutraiškyta galva savo nenumaldomą galą
ir skuba kaip be galvos, nes galva kojos sutraiškyta.
Dabar kiekvienas asmeniškai privalėsime apsispręsti,
kuriai kariaunai - skirtai Pergalei ir Gyvenimui
ar pasmerktai amžinai žūčiai - priklausysime.
Amen.

Al.       2020-06-25 1:46

Šiaip rašinys teisingas, tik dėl meilės svetimam ir nemeilės savam patikslinčiau. Mus jie bando sukiršinti su savimi pačiais, tas tiesa. Bet patys komuniagos kaip buvo šėtono garbintojai, tokiais ir liko. Ir mūsų sukilėliai nėra jiems nei tėvai, nei seneliai. O ,,opresorius” lietuviškai - engėjas.

Kis       2020-06-24 23:21

del pasaulio ir europos mes nieko nepakeisime<bet tai kaip issidirbineja musu tie ,kurie vadinami “netradiciniai"tikrai irodo,kad ju mastymas skiriasi?Sutvarkyk tu pliaza prie upelio,o ne sostines pagrindineje aiksteje?Vietos mazai ,ar protelis ne ta kryptimi dirba?Nes stadionas ir plauciu aparatai parode,kad tokiems darbams jums proto pakanka?Laikas sodinti visus tuos pomidorus,pakanka cia blusinetis!

Žemyna       2020-06-24 22:25

Barbarų puota moralės maro metu.

Sako,        2020-06-24 21:16

kad dabar ir vyksta kviečių ir raugių atskyrimo metas. Šiukšlės ir turi išplaukti į paviršių, kad būtų matomos.

Teisingas       2020-06-24 20:23

Puikus logiškas straipsnis, pasaulis artėja į savo apogejų, veiksmas eina spirale, priartėsime matyt prie trečiosios pasaulinio karo spiralės, o stabdžių tam nejieškoma, gal tai dėsninga, ir nepriklauso, nuo dvikojų padarų, kažkodėl vadinamų protingais.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.