Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. balandžio 2 d. 1:46

6     

    

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Vakar [kovo 29 d.] universitetinėje šv. Jonų bažnyčioje dalyvavome kunigo Alfonso Lipnicko-Lipniūno atminimo vakare ir klausėmės vyskupo Jono Kaunecko, Dariaus Kuolio ir kitų liudijimų.

Grįžusi paskambinau mamai, kuri gyvena Pumpėnuose – miestelyje, su kuriuo susijusi šio kunigo dvasinio gyvenimo pradžia.

Apie šį šventą žmogų buvau girdėjusi nuo vaikystės. Berods, net esame tolimi giminaičiai. Vakar, man pasidalinus savo įspūdžiais iš renginio, ji papasakojo tokį epizodą, kuris galbūt galėtų praversti šiuo metu rengiamai jo šventumo bylai.

Mano prosenelis iš mamos pusės Juozas Vyšniauskas, vasarą dirbdamas prie šieno, perkaito ir, išgėręs šalto vandens, susirgo plaučių uždegimu. Kadangi liga staigiai progresavo, buvo pakviestas Alfonsas Lipnickas, ką tik įšventintas į kunigus. Suteikęs ligonių patepimą, jis paklausė šeimos, ką ši planuoja daryti toliau, nes liga sunki. Mano prosenelė Elžbieta atsakė, kad kreipsis į daktarus mieste.

Kadangi šeimyna gyveno gana skurdžiai, augo penkios mergaitės (mano 1923 m. gimusi močiutė Adelė – jauniausia), kunigas pasiteiravo, iš ko susimokės daktarui? Prosenelė atsakiusi, kad jei reikės, parduos ir paskutinę karvę. Tuomet kunigas išsitraukė ir padėjo ant stalo penkis litus (tuo metu tai buvo dideli pinigai). Deja, prosenelio nebespėta išgelbėti ir jis staigiai mirė. Vėliau, kai apie šį įvykį sužinojo kunigo motina, ji pasipiktino, kad tas mėto pinigus kur papuola, nors pats yra plikas ir basas…

Vakaro metu mąsčiau apie vietas, kurios sutampa, bet nesutampa laikas, ir atvirkščiai. VU Šv. Jonų bažnyčioje pamokslus sakė ne tik kunigas Alfonsas, bet ir vakare kalbėjusio Dariaus Kuolio cituotas Konstantinas Sirvydas, kuriems abiems karštai rūpėjo ne tik Dievas, bet ir lietuvybė. Tuo pat metu, kai Vilniun 1940 m. atsikraustė šis lietuvių jaunimo telkėjas ir dvasinis vadovas, čia atvyko ir „Mokytoja iš Vilniaus“ savo laiškus iš Sibiro vėliau pasirašysianti Adelė Dirsytė. Įdomu, ar jie buvo susitikę, bendravo? Galbūt taip, juk tuo metu sąmoningų lietuvių, aktyvių katalikų Vilniuje buvo ne tiek jau ir daug.

Esama kažkokio paslaptingo bendrumo šių dviejų šviesuolių likimuose – vienas buvo 1945 m. nukankintas nacių konclageryje, kita – kiek vėliau sovietų gulaguose. Apie abiejų šventumą ir evangelizacinį darbą su jaunimu, nepaisant siaubingų sąlygų, liudija iš ten sugrįžę jų amžininkai. Abu jau tituluojami Dievo tarnais. Abiems pradėtos beatifikacijos bylos.

Dar viena mintis. Ilgą laiką istorija man buvo tik „kitų praeitis“. Tik per pastaruosius keletą metų vis daugiau atrandu asmeninių, tiesioginių ar netiesioginių sąsajų su XX a. vidurio įvykiais. Ypač patraukė totalitarinių režimų ir dvasinio pasipriešinimo jiems tema.

Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus. Lobius, apie kuriuos didžioji tautos dalis nieko negirdėjusi. Ką daryti, kad šie ir kiti šventi mūsų tautos asmenys nebūtų tik vikipedijos skilties personažai, o taptų naujojo dvasinio Lietuvos atgimimo pamatu?

Sorry, kad rašau taip patetiškai, bet visuotinio tautinio nusiniekinimo laike šitie žmonės mums galėtų tapti mokytojais ir pavyzdžiu, kaip išbristi iš rezignacijos duobės. Ne tik jie, bet ir dar gyvi disidentijos atstovai, kuriuos dažnai pajuokia, nesupranta, niekina plačiosios masės, žiniasklaida. Perlai kiaulėms?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Misteris       2019-04-3 22:04

Aš irgi skaitau partizanų prisiminimus.
Daug tarp jų buvo DVASIOS MILŽINŲ.
Bet STRIBŲ ir IŠDAVIKŲ buvo daugiau…
Bet mes galime prisirišti prie dvasios milžinų pradėtų ,bet nebaigtų darbų ir juos pratęsti.
Pirmiausia BALTAS VYTIS turi atsirasti LUKIŠKIŲ aikštėje.Matot kaip stribų vaikai tam priešinasi?
Vadinasi…

Jota       2019-04-3 14:53

Aha, pernelyg staigiai šoktelėta į ne tą stilių, į šnekamąją kalbą, kai kalbama probėgšmais. Labiau tiktų “atleiskite”, “atsiprašau”.

Al.       2019-04-2 23:55

Viskas gražu, bet kam tas Sorry ?

stasys        2019-04-2 11:42

štai autorė ir prisidėjo prie tos istorijos gausinimo . Pritariu , Lietuvoje per mažai dalinamasi atsiminimais apie to meto gyvenimą Lietuvoje ,todėl ji tampa ginču tema kas buvo tiesa o kas ne . Istorija kaip mokslas neturi absoliučios tiesos monopolio ..

Mėšlavabali Dzeikai,       2019-04-2 10:03

negi tu galvoji, kad tas gerumas yra iš žmogaus? Nestok į Dievo vietą ir ne spręsk kas ir kaip akmenis tašo.

Dzeikas       2019-04-2 9:38

Realiame gyvenyme buna kiek kitaip. Buna zmogus savo gyvybes kaina isgelbeja koki nukruseli. O tas atsidekodamas tam delnan ispjauna(na perkeltine prasme aisku).
Kai kuriu nukruseliu atzvilgiu suvekia principas “lasas po laso ir akmeni prataso”. Taip.Atsivercia suprate Meile. Bet tokiems kokios 5 kiaules perlus meslan itrype.
Neraginu nedaryti labdaros, taciau nepamirskite Dievo zodziu (is ST): ” Kas selpia pasiturinti - nuskurs”


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.