Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. balandžio 2 d. 0:46

6     

    

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Vakar [kovo 29 d.] universitetinėje šv. Jonų bažnyčioje dalyvavome kunigo Alfonso Lipnicko-Lipniūno atminimo vakare ir klausėmės vyskupo Jono Kaunecko, Dariaus Kuolio ir kitų liudijimų.

Grįžusi paskambinau mamai, kuri gyvena Pumpėnuose – miestelyje, su kuriuo susijusi šio kunigo dvasinio gyvenimo pradžia.

Apie šį šventą žmogų buvau girdėjusi nuo vaikystės. Berods, net esame tolimi giminaičiai. Vakar, man pasidalinus savo įspūdžiais iš renginio, ji papasakojo tokį epizodą, kuris galbūt galėtų praversti šiuo metu rengiamai jo šventumo bylai.

Mano prosenelis iš mamos pusės Juozas Vyšniauskas, vasarą dirbdamas prie šieno, perkaito ir, išgėręs šalto vandens, susirgo plaučių uždegimu. Kadangi liga staigiai progresavo, buvo pakviestas Alfonsas Lipnickas, ką tik įšventintas į kunigus. Suteikęs ligonių patepimą, jis paklausė šeimos, ką ši planuoja daryti toliau, nes liga sunki. Mano prosenelė Elžbieta atsakė, kad kreipsis į daktarus mieste.

Kadangi šeimyna gyveno gana skurdžiai, augo penkios mergaitės (mano 1923 m. gimusi močiutė Adelė – jauniausia), kunigas pasiteiravo, iš ko susimokės daktarui? Prosenelė atsakiusi, kad jei reikės, parduos ir paskutinę karvę. Tuomet kunigas išsitraukė ir padėjo ant stalo penkis litus (tuo metu tai buvo dideli pinigai). Deja, prosenelio nebespėta išgelbėti ir jis staigiai mirė. Vėliau, kai apie šį įvykį sužinojo kunigo motina, ji pasipiktino, kad tas mėto pinigus kur papuola, nors pats yra plikas ir basas…

Vakaro metu mąsčiau apie vietas, kurios sutampa, bet nesutampa laikas, ir atvirkščiai. VU Šv. Jonų bažnyčioje pamokslus sakė ne tik kunigas Alfonsas, bet ir vakare kalbėjusio Dariaus Kuolio cituotas Konstantinas Sirvydas, kuriems abiems karštai rūpėjo ne tik Dievas, bet ir lietuvybė. Tuo pat metu, kai Vilniun 1940 m. atsikraustė šis lietuvių jaunimo telkėjas ir dvasinis vadovas, čia atvyko ir „Mokytoja iš Vilniaus“ savo laiškus iš Sibiro vėliau pasirašysianti Adelė Dirsytė. Įdomu, ar jie buvo susitikę, bendravo? Galbūt taip, juk tuo metu sąmoningų lietuvių, aktyvių katalikų Vilniuje buvo ne tiek jau ir daug.

Esama kažkokio paslaptingo bendrumo šių dviejų šviesuolių likimuose – vienas buvo 1945 m. nukankintas nacių konclageryje, kita – kiek vėliau sovietų gulaguose. Apie abiejų šventumą ir evangelizacinį darbą su jaunimu, nepaisant siaubingų sąlygų, liudija iš ten sugrįžę jų amžininkai. Abu jau tituluojami Dievo tarnais. Abiems pradėtos beatifikacijos bylos.

Dar viena mintis. Ilgą laiką istorija man buvo tik „kitų praeitis“. Tik per pastaruosius keletą metų vis daugiau atrandu asmeninių, tiesioginių ar netiesioginių sąsajų su XX a. vidurio įvykiais. Ypač patraukė totalitarinių režimų ir dvasinio pasipriešinimo jiems tema.

Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus. Lobius, apie kuriuos didžioji tautos dalis nieko negirdėjusi. Ką daryti, kad šie ir kiti šventi mūsų tautos asmenys nebūtų tik vikipedijos skilties personažai, o taptų naujojo dvasinio Lietuvos atgimimo pamatu?

Sorry, kad rašau taip patetiškai, bet visuotinio tautinio nusiniekinimo laike šitie žmonės mums galėtų tapti mokytojais ir pavyzdžiu, kaip išbristi iš rezignacijos duobės. Ne tik jie, bet ir dar gyvi disidentijos atstovai, kuriuos dažnai pajuokia, nesupranta, niekina plačiosios masės, žiniasklaida. Perlai kiaulėms?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Misteris       2019-04-3 21:04

Aš irgi skaitau partizanų prisiminimus.
Daug tarp jų buvo DVASIOS MILŽINŲ.
Bet STRIBŲ ir IŠDAVIKŲ buvo daugiau…
Bet mes galime prisirišti prie dvasios milžinų pradėtų ,bet nebaigtų darbų ir juos pratęsti.
Pirmiausia BALTAS VYTIS turi atsirasti LUKIŠKIŲ aikštėje.Matot kaip stribų vaikai tam priešinasi?
Vadinasi…

Jota       2019-04-3 13:53

Aha, pernelyg staigiai šoktelėta į ne tą stilių, į šnekamąją kalbą, kai kalbama probėgšmais. Labiau tiktų “atleiskite”, “atsiprašau”.

Al.       2019-04-2 22:55

Viskas gražu, bet kam tas Sorry ?

stasys        2019-04-2 10:42

štai autorė ir prisidėjo prie tos istorijos gausinimo . Pritariu , Lietuvoje per mažai dalinamasi atsiminimais apie to meto gyvenimą Lietuvoje ,todėl ji tampa ginču tema kas buvo tiesa o kas ne . Istorija kaip mokslas neturi absoliučios tiesos monopolio ..

Mėšlavabali Dzeikai,       2019-04-2 9:03

negi tu galvoji, kad tas gerumas yra iš žmogaus? Nestok į Dievo vietą ir ne spręsk kas ir kaip akmenis tašo.

Dzeikas       2019-04-2 8:38

Realiame gyvenyme buna kiek kitaip. Buna zmogus savo gyvybes kaina isgelbeja koki nukruseli. O tas atsidekodamas tam delnan ispjauna(na perkeltine prasme aisku).
Kai kuriu nukruseliu atzvilgiu suvekia principas “lasas po laso ir akmeni prataso”. Taip.Atsivercia suprate Meile. Bet tokiems kokios 5 kiaules perlus meslan itrype.
Neraginu nedaryti labdaros, taciau nepamirskite Dievo zodziu (is ST): ” Kas selpia pasiturinti - nuskurs”


Rekomenduojame

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Ramūnas Aušrotas. Kai bažnyčia tampa partija: Vokietijos atvejis

Antanas Kulakauskas: „Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo“

Nuo bačkos. Mažvydas Jastramskis: Konstitucinis Teismas yra demokratijos sargyboje

Raimondas Navickas. Lietuvos džiazas daug prarado, o politologija nieko neįgijo

Tomas Baranauskas. Ši valstybė gali liautis egzistavusi…

Agnė Širinskienė. Ar tai krizė? Ir jei taip –  kieno rankomis?

Arūnas Gumuliauskas. Kalba minint Gedulo ir vilties dieną

Pilietinė „Tiesos!“ akcija 2012 m. gegužės 17 d. antpuoliui atminti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.