Nerasta rubrikos, Visuomenės pokyčių analizė

Rasa Čepaitienė. Silpnumas, arba Ištikimybės slėpinys

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 26 d. 11:02

15     

    

Rasa Čepaitienė. Silpnumas, arba Ištikimybės slėpinys

Kai pro langą žvelgi į visa dengiantį baltą baltą sniegą, sunku vaizduotėje jį paverst į rusvą smėlį. Susikaupti ir pabandyti bent akies krašteliu išvysti tą išblyškusią galudienę moterį, nuo žvarbaus vėjo rūpestingai siaučiamą apsiaustu lieso vyro, kurio akys su nerimu žiūri į jos veidą.

Kai protėvių gimtinė belikus svetima žeme, nesvetingu miesteliūkščiu, kuriame sunku rasti prieglobstį, taip reikalingą tuoj tuoj pasibelsiančiam vaikeliui, nerimas, atrodytų, turėtų vis labiau augti, bet moters veido giedra ir susikaupimas, tas niekieno neblaškomas susitelkimas į savo vidų, nejučia nuramina ir jį.

Ir išties, bent šitų durų neužtrenkia panosėj. Leidžia prisiglauti. Tvarte, bet nėra kitos išeities nei jiems, nei svetingajam šeimininkui, jau apgyvendinusiam visus kampus. Visi kiti atsakė net ir turėdami kur priglausti nėščiąją su jos kuklia palyda, taip išduodami Rytuose šventą svetingumo įstatymą.

Taip, Kalėdos irgi yra paliestos išdavystės šešėlio, nors didžioji niekšybės drama dar laukia priešaky, tik po daugelio metų, Getsemanės sode. Artimas bičiulis, svarbus patikėtinis, kuriam pavestas tvarkyti brolių iždas… Negi jam taip mirtinai reikėjo tų trisdešimties sidabrinių, kad net ryžosi išduoti mirčiai Draugą ir Mokytoją? Bet juk veikiai juos nušveis karčiai raudodamas, nepakėlęs sąžinės priekaištų prieš save pakels ranką...

Bet grįžkime atgal į Betliejų, kur ne tik skamba Dangaus giesmės, o piemenėliai su gyvuliais suklumpa pagarbinti Vaikelio, bet veikiai pasigirs raudos, klyksmai ir aimanos, panikoje ir siaube blaškysis tėvai, į kurių namus jau įsisuko Erodo atsiųstos mobiliosios komandos, plėšiančios iš motinų rankų pirmgimius…

Dar viena išdavystė. Šįsyk valdovo, įsibaiminusio keistos pranašystės, gresiančios Konkurento, kuriam reikia žūtbūt užkirsti kelią, gimimu. Įstatymo ir tradicijų, kurių sergėtoju pašauktas būti valdovas, išdavystė.

O kiek dar jų bus. Ne tik tarp Betliejaus ir Getsemanės, Jeruzalės ir Golgotos. Visur ir visada, kur tik duotas žodis pamirštamas, pasitikėjimas paniekinamas, meilė apspjaudoma ir sutrypiama. Visur ir visada, kur tik iškilminga priesaika sulaužoma, ar ji būtų ištarta bažnyčioje, pokario miške, ar iš aukštosios Seimo tribūnos…

Šiandien nepopuliaru ir nepatogu vartoti šį žodį. Ką jūs, kokia dar išdavystė, kas per romantiški kliedesiai? Juk žmonės turi teisę keistis ir rinktis, argi ne? Svarbiausia, kad ir ką bedarytų, jie turi jaustis komfortiškai, AUTENTIŠKAI, taigi ir ištikimai savo vidiniams principams… Kas, kad tie principai svyruoja lyg vėtrungė vėjy, kad juos nustelbia pragmatizmas, baimės ar elementarus ir banalus blogis? Juk turim teisę klysti, keisti nuomonę, išsižadėti nebeparankiais tapusių sutuoktinių, draugų ir bendražygių? Vardan išsilaisvinimo nuo dusinančių ir pančiais virstančių įsipareigojimų. Iš tiesų nepakėlus egzistencijos, kurią planuota ir svajota būsiant vienokia, o išėjo visai kitaip, ir tekusių išbandymų naštos.

Kas gi glūdi išdavystės šerdyje, kurgi jos slėpinys? Bet čia išties nėra į ką gilintis, ji neturi slėpinio, yra pernelyg paprasta, vulgari ir primityvi. Silpnumas, aistros, puikybė, tikėjimo trūkumas. Viskas taip banalu, kad, tai atradus, net kvapią gniaužia ir nupurto iš pasidygėjimo, kad ir kokiais mandrais išvedžiojimais būtų dangstomas pasirinkimas pabėgti nuo laisva valia duoto įsipareigojimo.

Neverta ji apmąstymų.

Priešingai, dėmesio, vis gilesnės kontempliacijos ir sekimo verta tik ištikimybės paslaptis.

Ištikimybės savo ištartam „taip“ moters, išdrįsusios priimti ją pranokstančią tikrovę ir beatodairiškai, su visišku pasitikėjimu ir nuolankumu mestis į nežinią, kuri vienintelė padės jai, tamsiajai valandai atėjus, išstovėti po Sūnaus kryžium, regint jį plėšomą į gabalus.

Ištikimybės vyro, paklususio pirminiam besąlygiškos meilės impulsui, nepaisant to, ko jis nesuprato ir ko jam nebuvo duota suprasti.

Ir ištikimybės Dievo – savo kūrinijai, kurios gelbėti Jis atėjo, ir vėl ir vėl ateina per kiekvienas Kalėdas.

Nepamirškime to.

Džiaugsmingų ir šviesių Šventų Kalėdų!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

To sovietmečio        2018-12-28 8:31

laikų garbintojau, sovietmetis ir pasėjo tą blogio grūdą, t.y. susitaikymą su blogiu, t.y koloboravimą. Ant šio mėšlo bujoja visa ši smarvė. Bet padvelks, tikrai padvelks naujo ryto gaiva.

>To išeidami..       2018-12-27 10:28

Bet kokia kaina,aukojant geriausius brolius ir seseris,kai užteko geros valios ir saiko?

To išeidami...       2018-12-27 8:24

Lietuva ir jos šviesia ateitimi tikiu ir dabar. Ji graži ir nuostabi, geri ir garbingi jos žmonės. taip mes esame klystantys nusidėjėliai, kurie sureikšmino ne tas vertybes. Gaila man tavęs, kuris galvoji apie kitus blogiau, negu apie save. Esame Marijos vaikai, mūsų šalis paaukota Jai, o Ji veda ir nuves mus pas Jėzų į laimės ir džiaugsmo pilnatvę. Su Šv.Kalėdomis Jus visus; Jėzus, mūsų Dievas gimė žemėje ir tai faktas.

Išeidami iš sovietmečio       2018-12-26 23:54

mes buvom labai naivūs ir nesugadinti gerąja prasme.Tikėjom Lietuva,jos šviesia ateitimi.Kai kgbistai labai pragmatiškai žaibiškai ėmėsi nuosavybės ir skaldymo.

Klausimas       2018-12-26 17:06

Kas tas Vyšniauskas ir už kokius nuopelnus jis vertas tokio dėmesio?

Lygiai tokio pat primityvumo,       2018-12-26 16:57

kaip ir autorei, įdėjusiai savo asmenines neapykantas ir apmaudus į šią kalėdinę sakmę ir dabar anonimiškai auklėjančią tuos, kurie tą nesunkiai pastebėjo.

Regimantui       2018-12-26 16:32

Kokio primityvumo reikia būti, kad šitaip interpretuoti šią kalėdinę sakmę?

Regimantas       2018-12-26 16:06

Ar tik taip Vilniaus forumas, užuot atvirai ir solidžiai atsakęs ar padiskutavęs su Vytautu Vyšniausku, sugeba jam atsakyti - užuominomis ir kaltinimais “išdavyste”? Tik tiek pajėgumų ir drąsos turite?

to erezijos kažkokios.       2018-12-26 15:16

Šiaip, kaltintojas yra šėtonas. Ar pats nebūsi jo išpažinėjas?

albina       2018-12-26 15:14

Ačiū Jums! Ačiū,kad Jūs su mumis,stiprybės Jums.

erezijos kažkokios       2018-12-26 15:09

kas išduoda - tik tas yra nusipelnęs gyventi geriau.
negi gerb.Rasa nemato realybės ir šių dienų tikrovės?
negi nemato, kad sąjūdžio (ir tautos) išdaviką juozaitį (pastatė vėl išdavikus komunistus į valdžią) stumia į prezidentus?

Privatizavus vienam       2018-12-26 14:03

asmeniui Sąjūdį,Buvo duotas tonas garbinti nuosavybę.Tiesiog tokia natūra atėjo.

Šv. NEKALTIEJI VAIKELIAI KANKINIAI.       2018-12-26 14:02

Nei vienais metais neteko “AUTENTIŠKAI” išgyventi, prieš 2000 metų Erodo daryto siaubo, kaip nekaltų vaikelių atiminėjimas iš šeimų, atplėšiant nuo klykiančios iš siaubo apkvaitusios mamos, kuri, Lietuvoje, dar uždaroma į kaliūzę. „Pasigirdo šauksmas Ramoje, garsios dejonės ir aimanos – tai Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra“. Gruodžio 28 d. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje bus minimi šventieji Nekaltieji vaikeliai – Erodo įsakymu nužudyti Betliejaus kūdikiai. Reikėtų ir Lietuvoje įsteigti šią, gruodžio 28, dieną, kaip niekuo nekaltų vaikų atiminėjimą iš šeimų dieną. Kas dabar suskaičiuos kur, pas ką jie yra, kur Deimantė, Deimantės pusseserė ir kt. niekuo nekalti vaikai. Būtina minėti šią Lietuvoje baisią gadynę, kad visos kartos prisimintų šį patirtą ir dar patiriamą siaubą.

Išmušus nepriklausomybės       2018-12-26 14:01

nuo okupanto valandai,nežinojom,kad dabar renkamės.Pasilikti su Kristumi ar daugelis nesąmoningai nusekė paskui Mamoną pačia liūdniausia prasme.Dužo šeimos,giminės,tuštėjo gatvės,miesteliai,nyksta kaimai,miestai…laikas atsibusti.Dieve,pasigailėk.

Ačiū       2018-12-26 12:04

Su Šventomis Kalėdomis ,visus, ir Jus Rasa. Ačiū Jums už šį straipsnį- Giesmę mūsų silpnumui ir mus stiprinančios Dievo Meilės, , pašlovinimą. Ačiū už tai kad primenate mums , kad šioje žemėje viskas kartojasi -ir išdavystės ir atleidimai už jas , kad mes tampame stipresni , kada mokame atleisti savo artimiesiems, suklydę prisipažinti sau savo klaidas..Žadinkite ir toliau Viltį ir Tikėjimą, kuris leis išlikti tik to Tikėjimo vertiems -abipusėje Ištikimybėje Dievo ir tikinčiujų Jo galia ir Meile…


Rekomenduojame

Europos Komisija: Lietuvoje socialinė nelygybė viena didžiausių ES

Liudvikas Jakimavičius. Skambino Dočys!

Gediminas Merkys. Prezidento vizitas yra labai stiprus ir subtilus signalas teisėsaugai

Ar visuomeniniai teisėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau? Povilo Urbšio komentaras

Darius Kuolys. Kas nutylima, kai garsiai šaukiama apie žmogaus teisių būklę šių dienų Lietuvoje

Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos

Diskusijų ciklas „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę

Rimantas Dagys. Ar jau nuolat „linksminsimės“ gėjų eitynėse?

Kun. Juan-Carlos Iscara. Humanistinis pacifizmas

Roberto de Mattei. EP rinkimai „didžiojo pakeitimo“ strategijos šviesoje

Gediminas Merkys. Apie rezonansinį įvykį, arba Kas nutiko mūsų prokurorams?

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.