Demokratija ir valdymas

Rasa Čepaitienė. L

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gegužės 30 d. 0:05

19     

    

Rasa Čepaitienė. L

Ne, tai ne katinas ant klaviatūros užlipo. Neturiu katino. Tiesiog tegul toks būna šio tekstelio pavadinimas.

Savaitgalio kelionė Londonan ir jos stipriausi potyriai. Labai ryškūs skirtumai. Ne tik vairas kairėje, kitokios eismo kryptys ar architektūra. Daug kas kitaip. Labiausiai krito į akis visiškai kitokia žmonių laikysena. Pasitikėjimas savimi be pasipūtimo. Paslaugumas be meilikavimo ar vidinės prievartos. Racionalumas, nuosaikumas ir garsusis angliškas humoras, kurių mišinys suteikia bendravimui lengvumo. Sunku tai perteikti. Labiausiai krito į akis suvaržymų ir draudimų nebuvimas. Norisi prisėsti ar prigulti pievoje – prašom. Norisi pabendrauti su gausybe įvairiausių paukščių, kurie įpratę patys lįsti į draugus Karališkajame sode – jokių problemų. Niekam neateina į galvą kažką drausti ar ginti, nes galbūt kas nors sumanys iškrėsti kvailystę ar ką blogo. Pasitikėjimas – štai kas tai yra. Net metro eskalatoriuose įtaisyti rankiniai stabdai, kuriuos bet kas, pamatęs nelaimę, gali įjungti, liudija šitą nerašytą pasitikėjimą žmogaus protu ir gera valia. Čia tau ne Maskva, kur tokių eskalatorių apačioje įrengtos būdelės, kuriose sėdinčios tetos nuolat stebi keleivių srautus, o prie įėjimo/išėjimo budi budri apsauga. Ne, Londono metro, beje, seniausias pasaulyje (!), lyginant su maskviškiu, ne tik nėra pompastiškas, bet net ir niekaip nepapuoštas, o jo darbuotojų praktiškai nematyti. Jie kažkokiu stebuklingu būdu sugeba materializuotis iš oro tiesiai prieš tave šypsodamiesi būtent tą akimirką, kai tau prisireikia susigaudyti bilietų įsigijimo sistemoje ar rasti trumpiausią maršrutą, kad kantriai bei maloniai viską paaiškintų ar padėtų.

Čia nebijoma žmonių. Net policininkų. Ne ta prasme nebijoma, kad jų nepaisytų ar liptų ant galvos, o kad esant reikalui kreiptųsi su pasitikėjimu ir pagarba. Čia pagavę tavo žvilgsnį dažniau nusišypsos, nei vertinančiai perlies ir pašaipiai nusisuks. O į šypseną visada atsakys šypsena.

Ko pasigedau šiame megapolyje, tai vidinės prievartos, kuri gerte įsigėrusi mums po oda, kad net nebejuntam. Tad galima aiškiai pajusti tik jos nebuvimą. Žinoma, nesu naivi ir suprantu, kad turisto žvilgsnis neišvengiamai paviršinis, o įspūdžiai gali klaidinti. Galiu laisvai įsivaizduoti visas tas socialines įtampas, atvirus ar latentinius konfliktus, klasinį priešiškumą, sisteminį išnaudojimą ir stresą, kurie klesti šiame megapolyje. Ne apie tai bandau rašyti. O apie dvasios būseną, potyrį, atmosferą, kurią čia radau. Apie pagarbą sau ir kitiems, lydimą geranoriškumo ir pozityvumo. Apie orumą. Nors šis žodis lietuviškai neišsemia lotyniškojo „dignitas“ prasmių, veikiau klaidina, vesdamas link pasipūtimo (orus = prisirijęs oro, išsipūtęs kaip balionas, tai yra arogantiškas). Ne, dignitas veikiau asocijuotųsi su dvasios kilnumu, taurumu bei aristokratiškumu. Koks ryškus kontrastas lietuviškai kasdienybei, buvimo miestiečiu būdui.
Čia niekas nesuka galvos, kaip atrodo ar yra apsirengę kiti. Gali apsirėdyti net bepročių armados admirolu, viskas ok, jei tik tau tai patinka ir esi laimingas. Nieks pirštais neužbadys ir nepasmerks. Net architektūroje esama šios laisvės ir leidimo kitam būti tokiu, koks jis yra – senieji pastatai harmoningai sugyvena su įspūdingais ultrašiuolaikiniais ofisais. Niekur kitur miestuose nemačiau nieko panašaus. Kontrastai čia ne rėksmingai demonstruoja pranašumą, o tik išryškina stilių kaitą.

Ir dar krito į akis pagarba privačiai nuosavybei. Antai mačiau benamio mantą, užtvėrusią pusę šaligatvio, bet nieks nesistengė jos nugrūsti kur tolyn ar pašalinti, kantriai apeidami aplinkui… Apskritai benamių, dažnai šalia pasiguldžiusių gerai įmitusius keturkojus draugus, mieste esama, bet jie irgi neatrodė nelaimingi, juolab nesistengė kelti gailesčio.

Mūsų kraštuose viduramžiais būta posakio: „miesto oras padaro laisvu“. Išties nuo savo pono pabėgę ir jo vartus kirtę baudžiauninkai tapdavo juridiškai laisvi. Bet ar jie išsivaduodavo ir iš vidinio vergo? Ar mes, perėmę išorinius gyvenimo mieste atributus, tikrai išsilaisvinom? Kas tai per būsena, kuria gyvena londoniečiai, kurią gali pajusti ir bandyti atkartoti, kad čia pat su siaubu suprastum, kaip tai neįmanoma. Žmonės, kurių protėviai, nei jie patys niekad nebuvę sulaužyti pralaimėjimo, valstybės praradimo, ilgų prievartos ir smegenų plovimo metų. Metų, per kuriuos ta prievarta buvo tiek įvidujinta, kad tapo sava, brangi, natūrali. Nebemokama kitaip gyventi, kitaip, laisvais žmonėmis, auklėti savo vaikus. Jiems, to nenorint ir nesuprantant, ir toliau, karta iš kartos perduodame vergo sėklą. Tai ne tik smurtas, patyčios, pažeminimai, prisitaikėliškumas, išnaudojimas, labiausiai pastebimi išoriškai. Lietuviškojo kapitalizmo žiaurumas ir demontratyvus godulys. Tai ne tik laimės ir pasitenkinimo jausmas tik nustačius aiškias hierarchijas tarp savęs ir kito. Tai tas vidinis susidvejinimas. Ir dar nuolatinis, nepaliaujamas teisimas. Nes teisimas ir kaltinimas buvo vienas pagrindinių ir efektyviausių nugalėjusio priešo ginklų ir valdymo įrankių, kuriuos perėmėm ir aklai sekam. Visų aplinkui, bet ypač savęs paties smerkimas. Visapersmelkianti kontrolė. Dusinanti, užnuodyta atmosfera, iš kurios mokama bėgti tik į priklausomybes, (auto)agresiją, vidinį izoliavimąsi. Kartu su kitų baime ir sisteminiu nepasitikėjimu niekuo. Kiti – tai pragaras, kliūtis, trikdys.

Lietuviai išties yra puikūs Sartre’o mokytiniai…

Dabar geriau suprantu, jaučiu emigrantus. Jie bėga NUO ŠITO. Ir galiu suprasti, kodėl bėga TEN. Nenujausdami, kad pabėgti neįmanoma. Vidinis vergas keliauja drauge. Jo neapgausi ir neišvysi apsimetęs laisvu, šauniu, šiuolaikišku, pažangiu. Atmetęs viską, kas saisto su praeitimi. Tiesą sakant, neišmanau, kaip galima būtų nuo to pasveikti… Nebent ilgai ilgai gulėti ant žolytės ir ganyti debesis, pro šalį Temzei tyliai plukdant savo nešvarius, daug mačiusius vandenis.

L – kaip Londonas.

L – kaip Laisvė...

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2019-05-31 0:34

Yra to, vergo. Bet ar būtinai privalom tam Kitam užlipti ant galvos? L tai Laisvė? Ar tie, kas darkysis birželio 8-tą ir yra tie išsilaisvinę?

Rasa       2019-05-30 22:02

Tai nuoroda į gerai žinomą J.-P.Sartre’o mintį: “Pragaras - tai kiti”.

Tvankstas       2019-05-30 21:04

“Lietuviai išties yra puikūs Sartre’o mokytiniai…”
J.P. Sartre geriausias mokinys, įgyvendinęs mokytojo mintis praktikoje, yra Pol Pot, Kambodžoje kūręs kauptukų socializmą, per keletą metų pasiuntęs 3 mln. iš 8 mln. šalies gyventojų myriop - nesuprantu autorės minties.
Gal tulpiniai, daktarai ar brigadiniai skaitė J.P. Sartre ir veikė įkvėpti ?

"tik tamsa ir alus, tik alus ir tamsa"       2019-05-30 20:48

Ne tau lietuvi mėlynas dangus
Ne tau lietuvi rožėm klotas kelias
Ir vėl liūdnam teks grįžti į namus
Ieškok lietuvi geresnės šalelės

Nuostabu       2019-05-30 18:07

Išties meistriškai pasakė tai, ko Lietuvai reikėjo, reikia ir visada reikės.
Ačiū Autorei.

Kokia faina ir įtaigi       2019-05-30 15:36

EMIGRACIJOS REKLAMA.

Čėpucha (mozgoimenija)       2019-05-30 12:31

tarp rašytojų vėl prasideda, o sako, kad nori rinkimus laimėti. Londonas, mat, padės - mažai pažįstate tą Londoną, deja.

stasys        2019-05-30 11:35

o jei tas bailias moteris kur į Sirija komandiruoti .. ? kaip ten žmonės gyvena . Žmogus nežinai ka turi tol kol nepamatai kita medalio puse . Lietuva atradimu ir galimybių šalis , netikite ? paklauskite tu kurie čia glaudžiasi .

Lėja       2019-05-30 11:22

Tiesa, kad emigrantai bėga ne tik dėl pinigų stygiaus, bet ir dėl nepakenčiamos atmosferos. Man tikrai kartais baisu Lietuvoje gyventi.

AAA       2019-05-30 11:10

“Šviežia” akis visad mato geriau, nei pripratusi prie aplinkos. Tas ir nutiko autorei. Svetimieji, atvykę pas mus irgi mato tai, ko mes nepastebime. Ir mato nebūtinai tik blogus dalykus, yra ir gerų. Tiesiog mums reiktų daugiau visuomeniškumo, savitarpio pagalbos, supratimo. Bet juk tai taip nesiderina su “pažangos” priemone - konkurencija:))

Katrė       2019-05-30 10:04

turbūt Rasele nebuvai Paryžiuj Romoj Amsterdame Madride Barselonoj Lisabonoj Liuksemburge, Berne Vienoj Berlyne etc .... smile))

Dzeikas       2019-05-30 9:51

Jo…Schliogeris netelpa i apibrezima “viena tauta, viena valstybe, viena tiesa”.
Laisvas jis, per kelena ir lauk.
Verkenciui: turime gera, sena, laiko aprobuota tautiska auklejimo sistema - i snuki, kad apsilaizytu.Tamsta sviesta sviestuotu bandai padaryti.

Šliogerio pesimizmas -        2019-05-30 9:42

ateisto tragedija. Jis neturi Vilties.

labai tikslus Londono apibudinimas       2019-05-30 9:32

dar galiu prideti- ir visos UK. Dirbau ten nemazai metu, stebejau referenduma del Brexito ir visada stebino pagarba bet kokiai pilieciu nuomonei. Negaliu nepalyginti su lietuviskuoju Zemes referendumu, uz kuri pasirase 300 000 pilieciu ir kuris buvo sumaisytas su purvu per valstybine ziniasklaida. Cia tik vienas palyginimas….

StasiuiG       2019-05-30 9:19

Šliogerio galima ir neskaityti. Jis pats atsistojo (ar liko) už tvoros. Jis ne mūsų, lietuviško kiemo gyventojas. Todėl jo asmeniniai skauduliai mums neįdomūs.

StasysG       2019-05-30 8:31

“Gražus darbas”. Bet kodėl jis prieštarauja čia dabar įdėtam A. Šliogerio pesimizmui : “Ekrano valdoma parazitų civilizacija”?

Mums verkiant       2019-05-30 8:10

reiktų atrasti savą,krikščioniškomis vertybėmis grįstą auklėjimo sistemą.Kokias turi elitinės,privačios Anglijos mokyklos.Nes Tragedijos Jurbarke,kai nepilnametis žiauriai sumušė merginą,pasekmės-dvi aukos.Mušeika irgi negavo krikškščioniško auklėjimo.Liberalaus auklėjimo auka.

Agnė       2019-05-30 7:56

Ne tik Londone taip pasijauti. Išvyksti ir laisvė, nors ir anglų nemoki, tobulai. Kodėl mes taip savam krašte?

stasys        2019-05-30 7:25

Gražus darbas .


Rekomenduojame

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.