Visuomenės pokyčių analizė

Rasa Čepaitienė. Į trečiąjį aukštą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. kovo 28 d. 22:58

33     

    

Rasa Čepaitienė. Į trečiąjį aukštą

Vilniuje, nuo seno garsiame savo barokinėmis bažnyčiomis, kurios, lyg maldininkas rankas, tiesia abu savo bokštus aukštyn į Dangų, yra viena kitokia – vienabokštė – šventovė. Kaip ir daugelis jų Stalino laikais buvus uždaryta, paversta sandėliu, vandalų nuniokota, ilgai liko neprieinama ne tik maldai, bet ir turisto smalsumui. Tačiau šiandien ji vėl tampa traukos centru charizmatiško kunigo Algirdo Toliato ir jo komandos dėka. Kiekvieną sekmadienį žmonių čia vis daugiau ir daugiau. Jau greit trečiajame aukšte jiems gali nebelikti vietos.

Perdirbant švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią į sandėlį jos vidinės erdvės buvo perskirtos į tris aukštus ir dabar pamaldos vyksta paskutiniajame iš jų, kurio link veda iš abiejų pusių įrengtų laiptų vijos. Nepaisant papilkusių plikų sienų ir nykios aplinkos, visų nuotaika čia giedra, o kunigas Algirdas šią nestandartinę padėtį net panaudojo metaforai, viename pamoksle kalbėdamas apie žmogaus veikimo būdus – gavimą (pirmas aukštas), davimą (antrasis) ir buvimą (trečiasis).

Gimstame kaip nuo kitų egzistenciškai priklausomos imančios būtybės, kurios, tik laikui bėgant, po truputį išmoksta ir duoti – savo šypseną, juoką, žodį, dėmesį, gestą, darbą... Išties, yra laikas gauti ir laikas duoti. Ir laikas būti. Su savo artimaisiais. Ir su Dievu. Kaip kažkada pasakojo pernai, po galiausiai pralaimėtos atkaklios kovos su vėžiu mirusi draugė, jai įstrigo epizodas iš kaimo žmonių gyvenimo, nebepamenu, jos giminaičių, kaimynų ar šiaip pažįstamų. Po dienos darbų pagyvenusi pora tiesiog susėsdavo ant suolelio pašalėj ir ilgai sėdėdavo tylėdami. Į klausimą, ką čia daro, pagalvoję lėtai atsakydavo: MES TIESIOG BŪVAM...

Sovietmetis paliko ne tik šią nuniokotą šventovę. Ne mažiau nuniokota, priteršta ir šlamšto prigrūsta liko ir mūsų vidinė šventovė. Tik to nepastebim. Žmogus juk irgi yra trejybiškas, sakytume, triaukštis. Kūno pamatas, sielos erdvė ir dvasios viršūnė. Dažnai visa aplinka nuo pat mažumės mus skatina rūpintis tik fundamentu, užkrauti pirmąjį ir antrąjį aukštą daiktais, veikla ar paviršiniais santykiais, tikintis, kad jie suteiks saugumo ir pasotins begalybės alkį. O trečias aukštas taip ir paliekamas likimo valiai. Lyg ta višta kirvio nukirsta galva, vis dar iš inercijos kurį laiką purpčiojanti ir plasnojanti sparnais, mes pamirštam ar net neturim žalio supratimo apie trečiojo aukšto egzistavimą, neberandame į jį įėjimo. Bet juk visos religijos, didieji mistikai ir dvasinės tradicijos moko, kad šių durų paieška ir yra žmogaus gyvenimo tikroji prasmė ir tikslas.

Trečias aukštas jėga imamas ir narsieji jį sau grobia…

Kaip prasibrauti tenai pro savo kasdienybės rutiną, per baimes ir nerimą, smulkius rūpesčius, kurie atrodo tokie labai dideli ir svarbūs? Pro gyvenimo turgaus šurmulį ir kasdien besikeičiančių įspūdžių mirguliavimą?

Ir kas labiausia trukdo į jį kopti net ir suradus laiptus?
Viskuo nusivylusį žmogų atpažinsi iškart. Iš lyg primušto šuns žvilgsnio, vogčiom metamo į tave, kad čia pat pasislėptų. Arba, priešingai, iš drąsiai demonstruojamo šiurkštumo ir cinizmo, dengiančio nenumaldomą praradusiojo viltį gėlą. Tą dažnai neįsisąmonintą vidinį skausmą, kuris galbūt kaupėsi metų metais, vis atsitrenkiant ir susižeidžiant į nesupratimo, atstūmimo, primeluotų pažadų, paniekos ar abejingumo sieną. Keista, kad ši tylioji neviltis, šiandien persmelkusi tiekos žmonių širdis, populiariai, bet klaidingai vadinama depresija, rezignacija, politiniu ir pilietiniu pasyvumu ar tiesiog pohuizmu, kažkada buvo laikoma vienetų, išrinktųjų dalia. Ją, pavadintą graikišku žodžiu akedija, atidžiai tyrinėjo vienuoliai, nes būtent juos pirmuosius labiausiai ir puldavo ši nepaaiškinama, klastinga ir daugiaveidė dvasios liga, giluminis sąstingis, aplankanti pačioje dvasinio kelio pabaigoje, prieš pat iš tiesų sutinkant Dievą. Kaip didysis ir paskutinysis gundymas.

Argi gali šis Vidurdienio Demonas, skatinantis atsiskyrėlį viską metus palikti celę ir bėgti kur akys mato nusivylus viskuo ir niekuo nebetikint, užpulti ne tik pavienius asmenis, bet ir ištisas tautas?

Bėgama iš ten, kur negera, tikintis, kad kitur bus geriau. Pažįstama?

Nesirūpinama savo artimaisiais, ar jie būtų gyvi, ar jau mirę, teršiant pastarųjų atminimą, ar abejingai sutinkant tuos, kurie tai pasityčiodami daro? Kažką primena?

Trypiama ne tik sava, bet ir kitų, ypač vaikų, viltis būti laimingiems, gniuždant jų prigimtinį džiaugsmą namuose ar mokykloje, mainais nepasiūlant nieko, tik per anksti subrendusiojo cinizmą ir menamą pragmatizmą. Daugsyk girdėta ir matyta?

Pasidygėjus atmetama pati savo savastis, šaknys ir praeitis, žūtbūt norint tapti kitokiam, geresniam ir, kaip tikimasi, laimingesniam, bet ar pavyks?

Bet ginklai prieš šį demoną buvo rasti jau tuomet – Egipto dykumoje ar viduramžių vienuolynų celėse. Ištvermė, Pasitikėjimas, artimųjų, labiau patyrusių ir toliau matančių dvasinė Parama. Aiškus suvokimas, kad tai tėra laikinas, įveikiamas išbandymas. Nes, jei nesiginsime, akedija mus įveiks – pavieniui ir kartu.

Todėl svarbiausias dvasinis uždavinys šiandien Lietuvoje kartu yra ir politinis, ir atvirkščiai. Grąžinti į mūsų aplinką ir į politiką tikrą, nesuklastotą, viltį ir žmogiškumą. Kalbėti su kiekvienu asmeniu prisimenant, kad jis yra nelygstama ir unikali be galo vertinga būtybė, lyg kristalas atsisukantis į mus ta briauna, kuria mes į jį kreipiamės. Į neapykantą – neapykanta, į įžūlumą – įžūlumu, į pagarbą – pagarba, į supratimą ir atjautą – supratimu ir atjauta. Į asmenį – asmeniu.

Tad pradėkime savo kelionę šventovės aukštais nuo Tylos ir Įsiklausymo. Pasitelkime Kantrybę. Ir tikėkimės Nuotykio. Kuris būtinai prasideda, jei tik išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį aukštyn.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2019-04-3 10:34

Bent komentuotum kaip nors išradingiau. Dabar tavieji komentarai, kaip ir visų tuščiagarbių - banalūs ir kaip nulieti įtelpa į savimylos standartą - sumenkinti kitus ir iškelti save patį.

Net daugiau nei       2019-04-3 7:50

stebuklas esi Jota. Jei ne tu, niekai būtų mano triūsas sumenkinti krikščionis, cha, cha, cha…

Jota       2019-04-2 9:00

O kur tu pats buvai ir kur esi? Ką jau tokio ypatingo nuveikei, kad jautiesi geresnis už visus krikščionis ir nuolat dejuoji, kokie jie netikę?

Net daugiau nei       2019-04-1 20:35

60 milijonų žmonių buvo paaukota, kad būtų supartalinta konkurentė ir galėtų Stalino Rusija pasiimti pusę Europos - Baltijos šalis taip pat. Tiesa, o kam kita jos pusė atiteko, gal yra žinančių? Kur tada buvo krikščionys, kai žmones galabijo ir vaišino europiečius napalmu ir fosforu, ypač ubagų kvartalus miestuose? Gal po medžiu, kaip Garliavos įvykių metų, tūnojo ir žiūrėjo, kas iš to bus?

Gerumu?       2019-04-1 18:55

Tik gerumu, galima pakeisti pasaulį. Kai pal. Teofilius Matulionis kalėjo ir buvo žiauriai tardomas, tai jis vietoj to, kad pyktų ant ruso tardytojo, ėmė jo gailėtis ir jam su užuojauta pasakė, kad štai dėl manęs tau reikia keltis naktį ir “dirbti” su manim ir taip labai vargti. Po šio tardymo tardytojas kitą dieną Teofiliui atnešė savo asmeninį maistą ir davė jam. O vėliau tardytojas visiškai atsivertė į Dievą ir išpažino savo nuodėmes. Ir tai ne vienintelis atvejis, kai budeliai atsiverčia dėka tikinčio kunigo. Šitaip ir tik taip yra išgelbėjamos sielos iš pragaro. Kaip visiškai nekaltas Kristus mus atpirko, taip ir mes turime aukotis vardan kito.

Gerumu       2019-04-1 17:28

dar niekas niekad jokio blogio neįveikė, o atvirkščiai.

Šiaip,       2019-04-1 17:14

tikras krikščionis yra tik tas, kuris seka Kristumi, t.y. prisiima savo kryžių.

Ir dar       2019-04-1 14:41

žmogus taikiai iškentęs smurtą tampa dvasios stipruoliu. O šį kelią parodė Jėzus, t.y. būdamas Dievu taikiai priėmė kankinimus ir mirtį, t.y. smurtą, taip ją nugalėjo. Pagonys taip pat patiria smurtą ir mirtį, tik nesuvokia jos prasmės ir “dvesia”, kaip gyvuliai.

Visiems ne krikščionims       2019-04-1 14:18

Smurtas dar nėra sunaikintas, bet yra parodytas kitas kelias, t.y. kad gerumu galima įveikti blogį.

to Ne krikščioniui       2019-03-30 20:20

Smurtas yra pasaulio kasdienybė ir dar kitaip nėra buvę - pasaulyje nuolat kariaujama, vyksta karas kažkur, vadinasi, žudoma, supratot, kritikuotojai be logikos. Pirma gal Jūs Bibliją perskaitykite ir tik tada lįskite į debatus arba Talmudo XII tomą. Patys šlovinate konkurenciją, monopolinę rinkos ekonomiką, o tai reiškia, kad konkurentai turi būti galabijami. Konkurentės valstybės irgi, todėl lietuviaams didžiūnai neleis prisikelti, galit nebesapalioti, o eiti Bibliją perskaityti, supratote? Kai perskaitysite, sugrįžkite čia, padiskutuosime. Dabar madinga ne bolševikus vadint bolševikais, ne kagebistus kagebistais, krikščionis ne krikščionimis. Labai gudrūs čia pasidarėte, baigę KGB kursus prie Gorbio Neringoje, ane?

ne.       2019-03-30 19:21

aik tu sau ,nežinojom ,kad krikščionys atėjo ir suminkštino pagonių širdis.

Ne krikščioniui       2019-03-30 19:09

O ar žinai, kad tik Jėzaus nukryžiavimas padarė galą supratimui, kad smurtas yra normalus dalykas. Tik nuo Jėzaus nukryžiavimo žmonija ėmė suvokti, kad yra kitas ne smurtinis kelias, t.y. meilės kelias. O iki tol buvo visiškai normalus dalykas silpnesnį tuoj pat sunaikinti, kaip nesusipratimą. Tik krikščionybė padarė galą širdies kietumui.

Ubagai        2019-03-30 8:57

duodavo kraujo už 49 litus Žolyno gatvėje Vilniuje, berods, kad galėtų pavalgyti nors kartą mėnesyje šiek tiek geriau, nežinot? Kur tie krikščionys buvo, kai šitiek žmonių pasauliniuose karuose buvo pražudyti kieno vardu, ką? Vadinasi, jie nelabai krikščionys, o labiau apsimetėliai ir melagiai kaip ir dabartiniai pseudo demokratai ir liberalai, ypač Nausėda su Šimonyte ir Skverneliu arba tuo ambalistu Juozaičiu. Negalit nė dienos pragyvent be melo, ech jūs, krikščionys, ane?

Mielieji       2019-03-30 0:56

neseniai teko klausytis vieno interviu-klausinejantcioji zurnaliste primine kad zmogaus psichikoje uzkoduota butinybe religijai ,o klausinejamasis atsake,kad jam atrodo,kad uzkoduotas prasmes poreikis .Kame ta prasme jei viskas atsitiktinumas ?Ka daugiau gali padaryti gero krikscionis uz eilini netikinti ? Jis teige-heroiskas pasiaukojimas uz svetima zmogu is krikscioniskos meiles.Reikia pripazinti,kad krikscioniu ilgameciuose ieskojimuose ,ju filosofijoje yra daug nuveikta .Juk zmogui duota nusileisti iki gyvulio ir pakilti iki angelo.Galima rinktis,nors ne visiems suprantama.

Al.       2019-03-30 0:34

Metafora apie trečią aukštą graži - nors ir ne originali - bet bažnyčią nuo butelių sandėlio palikimo per 30 metų gal buvo galima atlaisvint ? Ar taip sunku buvo nuardyt tas dvi perdangas ?

ah1       2019-03-29 23:12

džiaugsmas ir paguoda ubagams,varguoliams kad po mirties jiems bus dangaus karalystė o turtuoliai dangun nepapuls - jau greičiau pralys pro adatos skylutę kupranugaris nei turtuolis papuls į dangų - sakė Kristus Biblijoje.

apie        2019-03-29 22:19

kokius ištrintus komentarus čia kalbate, Jota?

limpopo       2019-03-29 22:13

įdomu kiek iš pamokslaujančių ar toliatų chebros yra duodančių? donorų.kraujo duodančių donorų? paskui pamokslaukit ir prašykit aukot.

Iš tiesų       2019-03-29 21:57

rojus Žemėje turčiams ir pragaras ubagams. Rojus ubagams tik po mirties ir pragaras turčiams. Turčiai visada žino, kad jau geriau jiems Žemėje rojus, nei po mirties.

Jota       2019-03-29 21:56

Aš nesuprantu šitų redakcijos trynėjų: kai koks nors komentaras nepatinka vien todėl, kad nepatinka jį parašęs žmogus, jis bemat ištrinamas, išgrandomas ir visaip kitaip pašalinamas; o kai koks dvasios neūžauga pridergia cinizmo, vulgarumo ir nepagarbos autoriui, tuomet trynėjai priima tokį komentarą už gera ir abejingai tyli.

manitu.       2019-03-29 21:17

įdomu kuriame aukšte yra pamokslautoja ir kunigas? ar ima ar jau duoda?

Jota       2019-03-29 20:17

Iš tiesų koks puikus dvasinis straipsnis, retai tokių pasitaiko! Net perskaičiau visą nuo pradžios iki galo. Viskas taip sava, pažįstama, bet drauge jau ir tolima. Kai kuriomis atramomis, kurias suminėjo autorė, jau nebesiremčiau, o Egipto vienuolių patirtis geriausiai tarpsta autentiškoje krikščionybės tradicijoje, ir, manau, jokiu būdu ne toliatiškuose paskatinimuose ir ne “visų religijų” dvasiniuose ieškojimuose.

Taip, galima TIESIOG BŪTI drauge tylint, nes kai sielos susijungia, jokie žodžiai nebereikalingi, - ir taip viskas žinoma, sava, gilu. Daug giliau tuomet jauti kitą, kai gali su juo tylėti.

Bet dar gilesnis, pilnatviškesnis buvimas, kai esi susijungęs su Dievu, kaip čia kažkas rašė. Esi atsivėręs Dievo Dvasiai, iš Jo jauti tekant į tavo sielą dievišką srovę, gyvybę, laimę ir pilnatvę. Bet tokia būsena pasiekiama tik askeze, ilgus metus praktikuojama atgaila ir apsivalymu. Egipto vienuoliai praktikavo vadinamąją “Jėzaus maldą”, kuri gali įaugti dvasion ir gyventi joje net be tavo valingų pastangų, pašventindama visus tavo veiksmus ir nuolatos augindama dvasinę gyvybę.

Sėkmės Rasai!

O šiaip patarčia, kam įdomu, skaityti Grigalių Palamą, hesichazmo pradininką, ir kitus ortodoksų Tėvus, nes hesichazmo (arba isichazmo) malda geriausiai skleidžiasi ortodoksų tradicijoje.

Manau, reiktų vengti dviejų kraštutinumų: pradėti iš karto skaityti per daug sudėtingus ir dvasiai nepasiekiamus dalykus, arba, kaip daro dauguma - susitaikyti su laiko “mada”, su religiniu paviršutiniškumu ir taip plūduriuoti be jokios prasmės.

Gera būtų turėti dvasios vadą! Bet katalikybėje tikrų dvasios vadų, tokių, kokius turėjo (o gal dar ir tebeturi vieną kitą) ortodoksai (stačiatikiai) - neberasi nė su žiburiu. Katalikybė nuslūgo, nuseko, atsiskiedė, išleido gyvybę, ir, kad ir kaip apmaudu, ji tikinčiajam maža begali duoti.

zita       2019-03-29 20:11

svarbiausia šaukt apie davimą, bet gyvent iš aukų.

Nesupratom,       2019-03-29 14:09

Sąjūdis ar Gorbis apsiskaičiavo?

re:       2019-03-29 13:59

Ne visai taip. Nieks sveiko proto ir apdairumo dar neatšaukė smile

Viskas teisingai ir        2019-03-29 13:57

vistiek kyla klausimas,kai dažnai žmogus naiviai su meile nuoširdumu eina į kitą,o kitas juo tik naudojasi ir kartais net kasa duobę už nugaros ,žinoma,norėdamas jį apiplėšti.Godumas yra didelė pavojinga piktžolė,sosnovskio barštis,ką praskaičiavo Sąjūdis nepriklausomybės pradžioje.

Visiškai teisi gerb. Rasa.       2019-03-29 13:15

Svarbiausia panorėti ir pradėti, t.y. išgirsti Viešpaties skatinimą. Mes būsime nuteisinti tik tikėjimu į Jėzų. Mano patirtis sako, kad nesiblaškykime, o pasitikėkime Jėzaus vedimu. Vienus pakviečia į celę, kitus į vienuolyną, o daugumą santuokai. Žinokite, kad Viešpats iš bet kokio taško parodys kur link eiti. Teko, man žioplam daiktui, važiuojant automobiliu, pasinaudoti klaidžiame mieste navigacine sistema. Tai štai, buvau nustebintas, kad pasukus ne ten, o sistema tuoj rodo išeitį, naują variantą, kaip patekti į reikiamą vietą. Taip yra ir su Viešpačiu, tereikia būti PRISIJUNGUS prie Viešpaties. Štai čia įmanoma tik mūsų tikėjimo ir valios dėka. Yra jaunųjų  pranciškučių šūkis “Kai Jėzus pirmoje vietoje, tai viskas savo vietoje”. O šiandien yra ypatinga diena, kai visas pasaulis Katedrose ADORUOJA prie Šv. Sakramento 24 val. Įsivaizduokite kokia tai šiandien yra galinga malda, nes maldoje milijardai tikinčiųjų vienu metu. Manau, kad kiekvienas gali pasinaudoti šia galimybe ir ypatingai išprašyti dvasinių malonių.

Dzeikas       2019-03-29 11:43

Zita yra kaip minimum ateiste todel nesivarginkite diskutuoti su ja.Parodysi tokiam pro langa kieme stovinti medi - jis tematys lango stikla. Kai kurios akys turi tokia savybe, ateisto protas funkcionuoja panasiai, analogiskai tokioms akims..

zita.       2019-03-29 11:23

žmogus atsiskyręs 40d nuo bendruomenės ir besiknasiojantis po savo užkaborius yra egoistas ir didelė tikimybė sergantis depresija.o jei dar trisdešimtmetis pradeda pamokslaut senoliams..ar matėt savo akimis kad celių gyventojai ir pamokslautojai padėtų artimam savo ar dirbtų fizinį darbą? parašykit jei girdėjot ar matėt,tik neminėkit prievarta įdarbintų sovietų lageriuose.

>Zitai       2019-03-29 10:38

Per daug drąsiai teigiate: “pasitraukimas nuo visuomenės,bendruomenės į celes, dykumas tėra tik gyvenimo baimė,baimė dalytis ir džiaugsmais ir vargais”. Nejaugi Jonas Krikštytojas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs dykumoje, buvo bailys, kuris vengė dalytis džiaugsmais ir vargais? Ar Kristus, 40 dienų ir naktų pasninkavęs dykumoje, taip darė iš baimės ir egoizmo? Teko patirti, kad vienatvės labai vengia kriminaliniai nusikaltėliai, nes jie bijo pasilikti vienumoje su savo pajuodusia siela. Žmogus, vengiantis vienumos, negali pažinti Dievo…

Winnie ir Joe       2019-03-29 10:23

juokiasi pasigėrę po stalu. Jei kas nežino, paaiškinu, kad turėjau omenyje čia Čerčilį ir jo amžiną draugelį Staliną, kurie mėgdavo drauge gerai įkalti po tokių oponentų kaip ši šnektų. Tschüß!

Atleiskite, gerb. Zita,       2019-03-29 10:10

neįkertate giluminių dvasinių dalykų. Jums dar augti ir augti.

zita.       2019-03-29 9:41

Autorė rašo-bet ginklai prieš šį demoną buvo rasti jau tuomet-Egipto dykumoje ar viduramžių vienuolynų celėse. nesutinku. pasitraukimas nuo visuomenės,bendruomenės į celes, dykumas tėra tik gyvenimo baimė,baimė dalytis ir džiaugsmais ir vargais.kaip galima užsidarius celėse rūpintis artimaisiais? autorė svaičioja apie davimą kai toliato brolija gyvena tik imdama,iš aukų iš kalėdojimų iš reginių.vakariečiam tikėjimo broliam leista užsidirbti prekiaujant svaigalais. reiktų žiūrėt į darbus ,o ne į pamokslus.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.