Visuomenės pokyčių analizė

Rasa Čepaitienė. Balta

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 7 d. 8:43

8     

    

Rasa Čepaitienė. Balta

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes.

Vėliau pasitikslina: „Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?“

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Žilagalviai seneliai, šeimos, studentai. Netgi vietoj paprastai nenustygstantys vaikai nesudrausti vengia triukšmauti.

Tai kažką primena… Pala, pala… Sąjūdžio susirinkimus? Taip. Tas pats vienybės ir susitelkimo jausmas. Bendras širdžių pakylėjimas. Aukštyn, virš kasdienybės pilkumos, banalių rūpesčių, tuščių šnekų. „O juk jis, JIE, irgi buvo sąjūdininkai“, – šmėkšteli mintis. Tiksliau, tas Sąjūdis, kurį atsimename, kurio trisdešimtmetį šiemet paminėjome, buvo tik atgimimas ir taiki tąsa būtent jų žymiai sunkesnėmis aplinkybėmis pradėtos Laisvės kovos.

Nūdieniuose socialiniuose-humanitariniuose moksluose įsivyravęs konstruktyvizmas „tautos didvyrius“ desakralizuoja, atsisako pripažinti istorine tikrove, laiko vien politinių ideologijų kuriamu ir palaikomu socialiniu konstruktu, kurį, vos tik pasitaikius tinkamai progai, galima nesunkiai dekonstruoti, taigi ir atmesti. Juk jie buvo tik žmonės, su savo trūkumais, ydomis, kvailybe, silpnumu, ar ne? Žinoma, tai tiesa. Bet ar tik? Kitaip nebūtų šitiek baltų gėlių prie karsto. Nebūtų visų tų, atėjusių jo pagerbti niekieno neparagintų ir neįkalbinėtų.

Kas juos visus čia atvedė?

Ne tik ši graži asmenybė ir jos baisus likimas, kas natūraliai kelia užuojautą, gailestį, pagarbą, bet ir siaubą, pagalvojus apie sistemą ir jėgas, su kuriomis jis, kaip ir jo kovos draugai, išdrįso susikauti (ar beišdrįstume, jei vėl prireiktų?). Bet ir mintis apie tai, kad skaudūs asmeniniai pralaimėjimai gali tapti pergale tik žvelgiant iš ilgesnės, Istorijos, perspektyvos. O jei tą optiką dar pareguliuotume, nutolintume iki pat Amžinybės?

Bet tai jau ne žmogiškuoju saiku matuojama… nors nujausti galime.

Kita vertus, ši iškilminga ir šviesiai graudi proga susiburti kaip Tautai mus, gyvenančius „teisių paradigmoje“ kaktomūša suveda su tais, kurie pirmiausia žinojo ir rinkosi pareigą – „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Nepaisant, atrodytų, sveiko proto, pragmatikos, bazinių savisaugos instinktų. Šiandien dažnai pamirštame, kad Laisvė galima tik kartu su Pareiga, Garbe ir Orumu, kitaip tai nebebus Laisvė, o tik savivalė, momentinių įnorių tenkinimas ar plaukimas pasroviui.

Dar Vanago gyvenimas ir žūtis mums primena klausimą, kuris taip dažnai šiandien užgožiamas tuščių politikų plepalų ir bendro informacinio triukšmo, bet kiekvienai kartai išlieka neapeinamai aktualus: kas yra valstybė? MANO valstybė? Ir tauta, bendruomenė, su kuria norėčiau tapatintis? Kas esu aš kaip tos valstybės ir tautos narys? Ką darau/turėčiau dėl jų padaryti ten, kur esu ir tomis aplinkybėmis, kuriose esu?

Pažvelgus į Lietuvos istoriją Vanago optikoje turime pirmiausia sau atsakyti: ar tikrai vienas žmogus, mažytė tauta nieko negali priešpastatyti didžiųjų imperijų plėtros apetitams, jų geopolitikai ir ekonominiams interesams, jų valdovų išpuikėliškoms ir kraugeriškoms ambicijoms? O net gyvendami savoje valstybėje, ar tikrai darome viską ką galime ir sugebame, kad jai būtų geriau – juk kitaip nebūtų dabarties sisteminės krizės?

Tai ne tik konkreti moralinė pergalė ir susigrąžinta atmintis. Ne tik kapas, prie kurio pagaliau galės nulinkti balta Dukters galva. Kurį galėsime aplankyti. Tai kai kas žymiai daugiau ir viltingiau.

Išties XX amžiaus totalitarinių režimų mėsmalė tautoje paliko įspraustą gilų plyšį tarp tų, kurie priešinosi, kurie nukentėjo, ir tų, kurie prisitaikė, susitaikė, išmoko išgyventi, patylėti, kai reikia. Prisitaiko ir susitaiko – ir šiandien. Jų, atrodo, yra daugiau. Visada buvo.

Bet ne jie rašo Istoriją. Ir ne apie juos ji rašoma.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-10-7 19:30

“Dar Vydūnas išskyrė tris žmogaus raidos (tobulėjimo) etapus: žmogus-sau, žmogus-tautai, žmogus-žmonijai.” - pagal šitą demagoginį išvedžiojimą, tiek sovietiniai komunistiniai, tiek dabartiniai homunistiniai mankurtai yra aukščiau patriotų, nes gi patriotai yra “tik” savo tautai, o štai mankurtai - visai “tarybinei liaudžiai”, “visai Europai” ar “visai žmonijai”. Tai ar tikrai Vydūnas pripažintų, kad mankurtas yra tobulesnis už patriotą, o stribas - už partizaną? wink
P.S. Čia pamėgtas neobolševikų triukas - ištraukti žymaus žmogaus teiginį iš konteksto ir pateikti iškreipta prasme, tarsi jis būtų sakęs tai, ko jam net košmaruose nesisapnavo. Analogiškas nuvalkiotas liguistos faunos sukurptos iškreiptos interpretacijos pavyzdys yra iškilaus savo šalies patrioto S. Džonsono teiginys “Patriotizmas yra paskutinis niekšo prieglobstis”.

To>Picts       2018-10-7 18:06

Niekas jokiu visažiniu ir nesideda.Jėzus mus mokina,kad žmogų suteršia tai kas išeina iš širdies,vadinasi mes privalome klausyti širdies balso, o jis sako,kad prie Vanago karsto buvo veidmainiaujama,toliaruoti tai ar ne kiekvieno mūsų pasirinkimas.Žiūrėkime kaip pasielgė Jėzus su veidmainiais prie bažnyčios,tai yra išvartė visus prekystalius ir juos išvarė,bet jūs nevadinate jo piktu .
Toliaruodami veidmainius mes jiems tarsi pritariame,aš jiems nepritariu,todėl nenorėdamas jų toliaruoti ten ir nebuvau.

>Pikc       2018-10-7 15:57

Pikc, nebūk toks pikc. Dar Vydūnas išskyrė tris žmogaus raidos (tobulėjimo) etapus: žmogus-sau, žmogus-tautai, žmogus-žmonijai. O ten, kur dabar yra Vanagas, dar nebuvai, todėl negali dėtis tokiu visažiniu. Kur Šviesa, ten nėra vietos pykčiui. Patriotizmas irgi yra Šviesa. Žinoma, jeigu jis tikras, o ne konjunktūrinis arba ,,nusavintas”.

To pikc       2018-10-7 14:45

Deja,jie pasuko prie Vanago,todėl manęs ten ir nebuvo.

Pikc       2018-10-7 14:08

Vanagas buvo Lietuvos PATRIOTAS. Jis kovojo ir aukojosi dėl savo TĖVYNĖS, o ne dėl kažkokios “sielų kohortos” ar dar kokios nors nesąmonės. Išgamos, kuriems pats žodis “patriotizmas” yra keiksmažodis, o Tėvynė ir Tauta - taikiniai apspjaudymui, tegul eina ne prie Vanago kapo, o stribų kapų lankyti - TEN jūsų “dvasios broliai”.

Misteris       2018-10-7 11:46

Adolfas Ramanauskas yra TIESOS kario ETALONAS.
Jį atkartoti būtų sunku,o gal net neįmanoma.
Pagal;vokit.
Net praėjus šitiek metų KREMLIUS sudrebėjo išgirdęs žinią apie jo laidovuves.
Visada TAMSA sudreba prieš ŠVIESĄ...

AAA       2018-10-7 11:31

Prisitaikyti, patylėti - dar pusė bėdos, bet būti sistemos aktyvistais, terorizuojančiais kitus, čia tai - mūsų bėda. Ir tada, ir ypač dabar.

Dzeikas       2018-10-7 9:24

Vanagas priklauso ne tik Lietuvai. Jis priklauso sviesiuju sielu kohortai kuriai nepriimtinas joks sugyvenymas su tamsos kunigaiksciu. Didele garbe tautai radusiai tokiu zmoniu savyj.
Todel jei buciau Lietuvoje butinai ta diena buciau pagerbenciuju partizanu vada tarpe. Ne patriotizmo vedamas , o liudydamas siekiamybe nors buti tu sielu kohortos palydoje.


Rekomenduojame

Irena Vasinauskaitė. Ekspolicininkas kritikavo buvusių kolegų darbą (I)

Nuo bačkos. Martynas Nagevičius: Rinkime į Europos Parlamentą tuos politikus, kurie žada atstovauti ne Lietuvos, o Europos Sąjungos interesus!

Stasys Jakeliūnas. Dvidešimt argumentų, kodėl VILIBOR galėjo būti ekonomiškai nepagrįstas

Vytautas Radžvilas. Suomių tautinės partijos sėkmė atspindi mūsų dienų laiko dvasią

Didžiojo Ketvirtadienio Geroji Naujiena: Aš jums duodu naują įsakymą: kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau

Br. Lukas Skroblas OSB. Didžiojo ketvirtadienio liturgija. Istorija ir pagrindinės apeigos

Algimantas Rusteika apie „nelaimingą atsitikimą“: niekas nebeišgelbės tų, kurie neturi, už ką numirti

Vytautas Radžvilas. Kas tas neoliberalizmas?

Reportažas iš balandžio 17-osios dienos akcijos „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“

Vidmantas Valiušaitis. Apie pagarbą miestui bei šaliai nusipelniusiems žmonėms, arba „Visų nesudaužysite“

G. Kniūkšta. Pirmoji, bet labai didelė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pergalė

Tik laikas parodys, ką iš tiesų sunaikino Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje kilęs gaisras

Justas Mundeikis. „Tautos akanamistas“ G.Nausėda debunked

Prof. Povilas Gylys. Kada rašysite atsistatydinimo pareiškimą, pone Vasiliauskai?

Geroji naujiena: Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!

Vidmanto Valiušaičio atsakymas Arkadijui Vinokurui: „Komisijos nariai šiuo pareiškimu savo reputaciją iš esmės pastatė po vandalo kūjo smūgiu“

Arvydas Juozaitis. Išeitis yra: vietoje dvigubos pilietybės – Lietuvio pasas

Nuo bačkos. A.Guoga apie J.C.Junckerio požiūrį į pabėgėlius: Pritariu šimtu procentų. Tai tik požiūrio klausimas. Turime matyti ne grėsmę, o galimybę

Algimantas Rusteika. Rinkiminis pavasaris

Paulas Rowanas Brianas ir Benas Sixsmithas. Apatija, ne ateizmas kelia pavojų religijai

Lenkija suteikė politinį prieglobstį nuo „Barnevernet“ pabėgusiai motinai

Teismas: šūkis „Lietuva lietuviams“ nereiškia diskriminacijos

Arvydas Juozaitis Vyriausioje rinkimų komisijoje įregistravo referendumo dėl daugybinės pilietybės oponentų grupę

Ruta Visocnik. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vis labiau ir labiau tampa policinės valstybės įrankiu

Vytauto Radžvilo komitetas surinko beveik 20 000 palaikančių piliečių parašų

Prancūzijoje – masiniai Katalikų bažnyčių išniekinimo išpuoliai

Tautos forumo pareiškimas dėl Stanislovo Tomo surengtos provokacijos prieš valstybę

Žengtas pirmas didelis žingsnis šeimoms palankaus teisinio reguliavimo link

Laisvės kovotojų sąjungos kreipimasis dėl antivalstybinio vandalizmo akto

Dėl netinkamos žemės ūkio politikos šeimos ūkiai liko už borto

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.