Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

Rasa Čepaitienė. Apie trikolioro principą ir lietuviškąją trispalvę

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 21 d. 1:37

8     

    

Rasa Čepaitienė. Apie trikolioro principą ir lietuviškąją trispalvę

Šimtmečio šventimo pagrindinis įspūdis, be abejonės, liks susijęs su trispalve. Jų, įvairiausių formų ir nešiojimo būdų, tą dieną prisižiūrėjom į valias. Bet ar kas prisimena, ką iš tiesų reiškia trispalvė? Ne mūsiškės spalvos, kurias jums bet kuris vaikas pasakys, o pats trikolioro principas? Juk trikolioras radosi Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu ir įkūnijo visiškai naują revoliucinį ir respublikonišką visuomenės sugyvenimo principą, paremtą liberté, égalité ir fraternité darna.

Ar trispalvių pertekliuje paskendę švenčiantieji nors akimirkai susimąstė, kaip iš tiesų šis principas realizuojamas Lietuvoje ir ar čia išvis dar lieka vietos laisvės, lygybės ir brolybės idėjoms lygiomis dalimis?

Panašu, kad turėtume perpiešti mūsiškę trispalvę, kad ji labiau atitiktų realią situaciją. Argi čia daugiausia vietos neužimtų spalva, simbolizuojanti laisvę, tarkim, geltona? Žinoma, laisvė ne visiems ir kiekvienam, o tik turintiems galią ta laisve ir teisėmis naudotis kaip panorėję, dažnai kitų teisių ir laisvių sąskaita. Tokią nekvestionuojamą ir atrodančią nepajudinama tvarką įtvirtina nūdienis neoliberalus režimas.

Tuo tarpu šiandien apie lygybę prieš įstatymą ir galimybių lygiateisiškumą (žalia spalva) būtų išvis sunku kalbėti. Sutapatinta su sovietine lygiava ši svarbi mintis, teisingos visuomenės pamatas, iš esmės diskredituota, nors ir yra pačios demokratijos šaknis…

Labai gaila, kad būdama klasikinių kairiųjų (socialdemokratijos) rūpesčiu, dabarties kultūrinių marksistų dėka ji pavirto kažkuo selektyviu, hipertrofuotu, net karikatūrišku, nors tai visiškai neišsprendė realių išnaudojimo, atskirties ir nelygybės problemų...

Tačiau įdomiausia būtų paieškoti trečiosios – brolybės – spalvos atitikmenų šiandienos gyvenime. Kokiu pagrindu, būdami tokie skirtingi ir turintys skirtingų interesų, galime būti broliai ir seserys? Kas yra tie mūsų bendri „tėvai“, „šeima“? Nebent būtume vienos tautos vaikai, nematomais, bet neišardomais ryšiais susieti su praeities, dabarties ir ateities žmonių kartomis, gyvenančiomis šioje žemėje, pasirengę ne tik savą bendruomenę palaikyti ir puoselėti, bet ir už ją esant reikalui kovoti bei aukotis (raudona spalva).

Taigi trispalvė mums primena, kad idealiu atveju visuomenėje turėtų būti subalansuotos visos trys „spalvos“. Vienos kurios dominavimas ar iškreipimas veda prie socialinių ryšių erozijos…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

wqwq       2018-07-12 10:33
Misteris       2018-02-21 19:54

Man niekada nepatiko “trispalvės” vėliavos,bet nežinojau kodėl.Dabar supratau kodėl.
Dėl FALŠO.
VĖLIAVA skirta protėvių VĖLĖMS susirinkti į posėdį,kai Tautai sunku.
Jei būtų mano valia,Lietuvos vėliava būtų raudona su BALTU ŽIRGU ir SPANUOTU RAITELIU centre.

Sarafanė       2018-02-21 19:34

Kadangi viskas priklauso nuo principinių nuostatų, siekiant užkardyti antitarybinių elementų skleidžiamus gražios ir pūkuotos mušų valstybės tikrovės juodinimus, ėmėmės priemonių padėčiai pataisyti:
Išikviečiau KKK dvasių egZpertą, vyriausiąjį išaiškinimų Kūriką ir greituoju būdu sukūrėme štai tokį Naujajį Principo išaiškinimą apie tą jūsų Trikoliorą:
Geltona- nurodo bananinį mūsų krašto statusą;
Žalia- tai teritorijos aborigenų mentaliteto/idenditeto simbolis- runkeliai;
Raudona- vienareikšmiškai yra dabartinių valdovų/valdžios heraldinė spalva kuri tuo pačiu pabrėžia tarybines mūsų luomo ištakas bei tradicijų tęstinumą.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-21 18:23

Buvo mūšis prieš Lietuvos trispalvę, kurią vedė, čia tiesos.lt puslapiuose dažnai besipuikuojantis Vidmantas Valiušaitis, kuriam priklauso tokia citata:
“Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas pareiškė, kad nevalia liesti trispalvės, nes Lietuvių chartoje parašyta, kad „lietuvių tautinės spalvos yra geltona, žalia ir raudona“. Argumentas, švelniai tariant, nedidelio svorio.”

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vvaliusaitis-del-veliavos-reikia-diskusiju-ne-viesuju-rysiu-kampaniju.d?id=59385593

Galite pasiskaityti https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vvaliusaitis-nei-trispalve-nei-vytis-nebutu-tobula-veliava.d?id=59416339

Kiek atsimenu komentaruose teko gesinti tokį karštakošį, kuriam Valstybės simbolis galėtų būti ir pakeistas, nes jam mat spalvos nesiderina. Gerai, kad pavyko užgesiti tokį karštakošį, kažkokios košės maišytoją.... Košės maišytojams niekas neturi didelio svorio….

Kyla abejonių       2018-02-21 17:09

dėl Lietuvos Forumo?Ar ilgai jie žais su valstiečiais ir jų neišmanėliška politika regionų atžvilgiu.Jokio strateginio mąstymo.Ir jokios kovos.

Kaip suprasti,nes       2018-02-21 14:39

mums įteiginėjama,jog tokioje ES labai gerai,tai kodėl taip viską reikia uždaryti-ligonines,mokyklas ir net regionus?Tuoj uždraus ir mūsų vėliavą.

Violeta Rutkauskienė       2018-02-21 13:42

Violeta Rutkauskienė. Mūsų trispalvė: šis tas ir kai kas daugiau (I).2009.01.31
https://www.tv3.lt/naujiena/235626/musu-trispalve-sis-tas-ir-kai-kas-daugiau-i/rubrika:naujienos-lietuva

Klaidinga teigti, o taip teigia mūsų heraldikos specialistai, kad trispalvių vėliavų atsiradimui Europoje impulsą davusi Prancūzija po 1789 m. revoliucijos, prancūzams pakeitus iki tol naudotą karališką baltą vėliavą į trispalvę (E. Rimša „Heraldika“, 2004, p.79). Vėliau tokia trispalvių vėliavų mada neva užsikrėtusios ir kitos Europos valstybės… Iš tikrųjų, trispalvės Europoje naudotos nuo žymiai ankstesnių laikų. Gerų pavyzdžių šiam teiginiui pagrįsti rasime net Žalgirio mūšyje. Tarp 1410 m. Žalgirio mūšio lauke plevėsavusių vėliavų jau būta ir trispalvių. Žulavų komtūrijos ir Lasino miesto kovotojai mūšiui rikiavosi po raudonos, baltos ir juodos spalvos trispalvėmis, Livonijos riteriai į Žalgirio mūšį atvyko su geltonos, baltos ir raudonos (lygių dalių) spalvų vėliava, Olštyno kariai, kovoję kryžiuočių pusėje, stovėjo su juodos, baltos ir raudonos spalvos trispalve. Taigi heraldikos specialistų teiginiai apie trispalvių atsiradimą 18 a. pabaigoje yra istorinės tikrovės neatitinkantis mitas.
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/235626/musu-trispalve-sis-tas-ir-kai-kas-daugiau-i/rubrika:naujienos-lietuva


Violeta Rutkauskienė. Apie Trispalvę. Šis tas…  ir daugiau.
http://www.draugas.org/apietrispalve.html

,,Iš tikrųjų mūsų trispalvė turi ne ką skurdesnę istoriją nei raudonoji vėliava su Vyčiu. Neseniai teko pasidairyti Lenkijos archyvuose. Pasirodo, kad jau 16 a. Žygimanto Augusto ir vėlesnių Lietuvos valdovų laikais prie svarbių dokumentų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje tvirtinami antspaudai buvo perrišami trispalve — geltonos, žalios ir raudonos spalvos šilkine susukta virvele.
Trispalvė virvelė, žinoma, dar ne vėliava, nėra ką ir lygint, bet visgi šioks toks plonas istorijos faktelis, paliudijantis, kad tokios spalvos buvo, ar galėjo būti, mėgstamos mūsų valstybėje jau ir gilioje senovėje. Kas bent kiek supranta istorijos niuansus, puikiai žino, kad dažnai įdomioji istorija prasideda nuo vieno plono siūlelio, susuktos virveles, mažo taškelio ar kokio atsitiktinai pastebėto mažmožio.
Jau apie trisdešimt metų  draugaujant su istorijos, heraldikos, numizmatikos, sfragistikos, faleristikos mokslais, nekart tai teko patirti ir tuo praktiškai įsitikinti. Antai, Varšuvos Karalių rūmuose yra saugoma 1605 m. nežinomo dailininko spalvota kompozicija, vaizduojanti Žygimanto III Vazos ir Konstancijos Austrijietės vestuvių parado įvažiavimą į Krokuvą. Vestuvių parade žygiuojanti Žečpospolitos jungtinė sparnuotųjų lietuvių–lenkų raitelių kariuomenė atvaizduota su išskirtinėmis vėliavomis: lenkų kariai su baltos ir raudonos spalvos deriniais išpuoštomis vėliavomis, lietuviai raiteliai – su geltonos, žalios ir raudonos spalvos trikampėmis vėliavomis.
Kitame epizode žygioujanti pėstininkų lankininkų (šaulių) kariuomenė neša keturias vėliavas, iš kurių net dviejuose naudojamas geltonos, žalios ir raudonos spalvos derinys, pasikartojantis net 10-tyje ar 11-koje juostų. Po šiomis vėliavomis matomas būgnininkas, žygiuojantis su raudonos spalvos būgnu, kurio centre yra baltas lietuviškasis raitelis –  Vytis. Karių uniformos t. žalios spalvos, prie jų geltoni krepšiai strėlėms sudėti, kepurės išpuoštos ryškiai geltonos, žalios ir raudonos spalvos plunksnomis.”

 

trispalvė...       2018-02-21 11:40

geltona: tai tiesa ir šviesa,
žalia: tai Lietuva,
raudona: tai aukos už laisvę, Lietuvą, artimą savo.
——
o laisvės, lygybės, brolybės sąvokos - tai iš krikščionybės, Jėzaus Kristaus.
(be Jėzaus Kristaus, ateistai, pasiėmė krikščioniškas sąvokas nužudė milijonus tikrų krikščionių - tų, kuriems buvo šventa ir gyvenimu užtvirtintos - laisvės, lygybės, brolybės sąvokos)


Rekomenduojame

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.