Istorija

Rasa Čepaitienė. 1988-ieji

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 17 d. 22:29

8     

    

Rasa Čepaitienė. 1988-ieji

Mėsėdę pakeitus žolėdžiui imitacijų nesumažėjo. Vis dar lieka neregima siena tarp „mes“ – teisingi, politkorektiški, mandagūs, pasitempę, lankstūs, angliškai kalbantys be akcento, o lietuviškai jau su lengvu, vos juntamu – ir „jie“ – amžinai viskuo nepatenkinti, susiraukę, potencialūs riaušininkai pajuodusiom panagėm, nevertinantys ir negerbiantys valdžios pastangų gražiai atrodyti ir įkvepiančiai pašnekėti.

Na išties, kiek gi galima?! Ko jums dar trūksta? Ir anoniminiuose internetų komentaruose paniurnėti, ir kalendoriuje raudonai pažymėtas datas švęsti, ir trispalvėm mojuoti maloningai leidžiame. Aišku, neperdaug, kad akių su kotais viens kitam neišsibadytumėte, o jei mojavimo amplitudė viršytų nustatytą normą, ką gi, patys kalti, mes gi perspėjome…

Tad iš kur tad tas grįžimo į 1988-uosius metus jausmas? Ir kodėl vėl taip gerai klausosi Viktoras Cojus, likęs amžinai jaunas ir nesusitepęs posovietinės transformacijos purvu, kurio nei vienas neišvengėme?

Permainų reikalauja mūsų širdys!
Permainų reikalauja mūsų akys…

... niūniuoji ir tyliai sau šnabždi žodžius, prikibusius lyg užsilikęs rudeninio lapo draiskalas prie pado.

Ji tada atėjo, pažadėjusi kovoti su oligarchais. Atliepusi pamatinį teisingumo troškimą. Ja patikėjo, nes mat turėjo juodąjį diržą, taigi – kovotojos kvalifikacijas. Rūsčiai dairėsi aplink, aršiai juos pliekė iš tribūnų, kol sukūrė tvirtą kaip betonas signalinę savųjų ir svetimųjų atpažinimo sistemą. Sistemą, kurioje vieniems leidžiama labai daug, nes savi, teisingi ir tinkami, išlaikę anglų kalbos, ir ne tik, egzaminus, svarbiausia, lojalūs, o už lojalumą bus dosniai atlyginta išeinant, susodinus į šiltas vietas, apipilus ordinais ar pelningais projektais. Ir netinkamus niekam, kuriems geriausia reakcija – jokios reakcijos, juodas ignoras. Tegu pasiunta, juk visada bus palaimingai susilydančių pamačius, susižavėjusiais žvilgsniais palydinčių trumpakalbę „tvirtos rankos“ savininkę.

Po atkaklių ir nenuilstamų, ištisą dešimtmetį užsitęsusių pastangų, jau galime konstatuoti rezultatą – kovojimo metu nei vienas oligarchas nenukentėjo… Bet tai nesvarbu. Svarbiausia ir toliau vaidentis eteryje, neleidžiant savęs pamiršti, rūpestingai pradubliuojant dabartinio šventinius sveikinimus ar oficialius susitikimus.

Pastarasis irgi laimėjo pažadėjęs. Gerovę. Jei ne visiems, tai bent daugeliui. Vėlgi pataikė kaip pirštu į dangų. Kas gi nenorėtų gyventi geriau? Juk visi kito žinomo politiko jau buvo seniai išmokinti jaustis tam nusipelnę...

Ir kad staiga pasigaus visi – gerovė, gerovė! Kaip gi mums anksčiau „nedaėjo“, ko gi tam elektoratui iš tikrųjų reikia! Ir kad pradės kurti partijas ir frakcijas tokiu pavadinimu!

Masės patikėjo ir šituo. Kaipgi nepatikės, gi sau tą gerovę stiklinio kubo pavidalu saugomoje teritorijoje susikurti pajėgė, ir per teismus apgynė, reiškias, ir mums pajėgs!

Tik kokia tai ta jo vizija drungna ir trumparegė... Smulkiaburžuazinė. Seniau va, tarybiniai žmonės laimės viršūne laikė paskyrą žiguliukui, sekciją, pilną čekiško krištolo, skalbiankę iš Rytų Vokietijos… Konkretu ir paprasta. O dabar su ta gerove sudėtingiau, nebeaiškus jos matas… Bet ne turinys. Gerovė vistik turi būti materiali, apčiuopiama, o dar geriau – į statistines lenteles ir skaičiukus lengvai suguldoma. Kitaip nebus aišku, apie ką čia. Tokia nepriklausomybės pradžios pažado „veikiai sukurti švedišką socializmą“ reinkarnacija, atgimusi po neoliberalizmo siautėjimo ir atskirties gilinimo dešimtmečių. Neveltui jis ateina iš tenai, iš skandinavų. Kaip ir, nė nepradėtas gydyti, Stokholmo sindromas…

Sukursim gerovę platesniam vartotojų ratui ir gyvensim kaip pas Dievą užantyje, – žada. O ko gi paprastam žmOgui gali bereikėti? To, kad tauta išliktų ir nustotų nykti, o gal kultūros, – sakote? Kokios dar kultūros? Taigi viskas čiki piki su ta jūsų kultūra. Va, net Prezidentūros duris tam atvėrėme, kalbėkitės apie ją kiek tik širdis geidžia… Sakote, jūsų nėra įleidžiamųjų sąraše? O tai jau ne mūsų bėdos, techninė klaida, kam nepasitaiko.

Svarbiausia, kad parazitinės sistemos pamatai nė per nago juodymą nebūtų pajudinti, išliktų stabilūs. Budriai tesaugo milžino jėga… Štai tokia vizija ir misija. O ją įgyvendinant mes gi ne prieš ir, kai reikia, bažnyčioj paklūpoti, ir geltonai-žaliai-raudonai pasipuošti, negi gaila? Ko gi nepadarysi vardan tos šioje imitacinėje valstybėje…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

reg       2020-02-21 8:15

O kuo tiketi??

deja,       2020-02-19 7:05

viskas -  TIESA.

Al.       2020-02-19 1:19

Viskas taip, tik būtų gerai be ignoro ir skalbiankės.

Peza forumiečiai daug ir teisingai...       2020-02-18 16:47

Tarytum lenktyniauja Čepaitienė su Rusteika ar Radžvilu, kas daugiau teisingų tekstų mažyčiame portale ,,prikeps”...Kad jie taip lenktyniautų ,,kepdami’’ NS narius ar inic. grupes savaitgaliais lakstydami po Lietuvą...Jei tame varžytųsi,tai NS suvažiavimas jau lapkritį būtų įvykęs.O gal matėte ,kad kas iš trijulės bent skaitytojų būtų prašęs talkos kelionėms po šalį? Bent aš nepastebėjau…Beveik galima lažintis,kad tie autoriai partijos laiku nesukurs, nes pagrindinis jų dėmesys ne traukinio judėjimui ,ne procesui, o švilpukui…

A..........       2020-02-18 15:04

Puikiai Rasa…

Kažin ar gerai,jei       2020-02-18 12:51

valstybė nori bet kokia kaina gauti lėšų iš Europos fondų.Parduodant tėvus,emigrantus,savo vertybes,vaikus,sveikatą...

gal ir ne vietoj...       2020-02-18 12:15

Buvo toks filmas,kur kepures vis vartydavo,pagal reikalą?Taip ir dabar:tai mėlyna gėlelė,tai trispalvė skarelė...Dėl žmonių,dėl gerovės.

va.       2020-02-18 8:06

ne tik Algimantą,bet ir Rasą aplankė nušvitimas,praregėjimas.


Rekomenduojame

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.