Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Europa, Šiaurės Amerika, Ukraina, Rusija

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 16 d. 17:16

2     

    

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Agnė Bagdžiūnaitė, studentė, aktyvi kairioji, sukritikuoja mano totalitarizmo sampratą, kuri plėtojama „Sage“ Politikos mokslų enciklopedijoje publikuotame tekste; jos teigimu, reikia rašyti ne taip, o kitaip,  o kaip, matyt, geriau už visus žino pati Agnė; jokie akademiniai konsensusai, jokios mainstreaminės akademinės tradicijos jai negalioja, jokie akademiniai kriterijai ir standartai nedaro įspūdžio, visas pasaulis tiems žmonėms yra vienas didelis baras Kultūra, kuriame žmonės tiesiog konkuruoja dėl galios ir vienas kitą suvarinėja.

* * *

Violeta Davoliūtė, liberali progresyvi moteris, kreipiasi į mane asmeniniu laišku dėl mano publikuotos A.Užkalnio knygos recenzijos, leidžia suprasti, jog yra šokiruota ir pasibaisėjusi mano poelgiu, ir paprašo atskleisti, jei galiu, tikrąsias tokio baisaus pasielgimo priežastis, beveik kaip SSSR – pasirodo, egzistuoja „nerekomenduojami“ autoriai ir muzikos grupės, kurios kažkaip susiję su poor morals ir bad ideological influence, toliau yra implikuojama, kad aš turiu kažkokių „priežasčių“, kitokių nei nešališkas akademinis interesas, ir prašoma tas „tikrąsias, bet paslėptas“ priežastis atskleisti – iš esmės tai kaltinimas korupciniais susitarimais ir akademiniu nesąžiningumu,

 

* * *

Laura Lapinskė, kairioji feministė, rašo man laiškus „jūs neturite teisės neigti savo galios ir privilegijų, nei slėptis po eilinės moters kauke“, nors tos privilegijos – tai tik nulinis finansavimas, nesibaigiančios patyčios ir 2 metų trukmės part time dėstytojo kontraktas, – bet kam svarbi ta tikrovė, kai turi tokią ryškią haliucinuojančią vaizduotę: ką noriu, ką ir susigalvoju, tą ir matau, tą ir laikau „faktu bei tiesa“. Kaip tokia būklė vadinasi, įsivardykite patys.

 

* * *

Kasparas Pocius, kairysis aktyvistas, į viešą kritinę pastabą atsako asmenine žinute, teigdamas, kad jis man nieko blogo nepadarė, todėl aš jo neturiu teisės kritikuoti, toliau, teigia, kad aš jį ne kritikuoju, o „atakuoju“, galima pagalvoti, kad primušiau kur nors gatvėje pasigavusi arba viešai išssityčiojau iš jo išvaizdos, ar bent jau išvadinau tuo žodžiu, kurį vakar Šerpytytė legitimavo; dar daugiau, Kasparas mąsto, kad jis nu tikrai nieko blogo man nepadarė, ir pareiškia, kad kritikuodama jį aš atrodau „juokingai“.

 

* * *

***

Linas Kranauskas, kairysis (kuriam perfrazuojant Pocių, aš irgi nieko blogo nepadariau), užsipuola ir išsityčioja iš mano teksto apie McCain, teigdamas, kad tekstas paviršutiniškas ir nekritiškas (viešai abejojama mano profesionalumu ir gebėjimu kritiškai vertinti šaltinius), be to, parašytais „neaiškiais tikslais“. Ką reiškia neaiškūs tikslai”? Nei daugiau nei mažiau - tai reiškia neskaidrumą, nedeklaruotus, sąmoningai nuslėptus interesus, iš principo, reiškia akadeiminį nesąžiningumą. Plius, jei Davoliūtės atveju, „neaiškūs, neįvardyti tikslai“ dar gali būti kažkaip suprantami, pvz., galimai, Užkalnis yra mano tolimas giminaitis, galimai, man sumokėjo arba darė spaudimą, tačiau kokie „neaiškūs tikslai“ gali būti rašant apie McCain? ar, pvz. esu illegitimate McCain’s granddaughter, o gal Respublikonų partijos štabas susisiekė su manim, sumokėjo ir užsakė šitą straipsnį? Nu, aš savo proletarišku protu nesuprantu.

* * *

Tai va, sutemos palaipsniui leidžiasi, rūkas tamsėja ir tirštėja, objektyvi realybė dingsta tame rūke, lieka tiktai tamsūs kontūrai, kur gali lengvai apsirikti, pvz., sumaišyti kaltąjį su nekaltuoju, turčių –su vargeta, o diskriminaciją – su privilegijomis. Teisių vis mažėja, draudimų daugėja. Įtarimų spektras plečiasi, įtrakdamas vis naujus ir naujus aspektus. Galiausiai, joks veiksmas nebėra atsitiktinis, joks pasakymas nėra neutralus – niekas nėra nekaltas, kiekvienas yra įtartinas, kol kairieji nenustatė, kad yra atvirkščiai.

 

* * *

Perfrazuojant Roviello, „siaubas tęsiasi, prarasdamas kontūrus, prarasdamas taikinį, persmelkdamas absoliučiai visus gyvenimo sluoksnius ir galiausiai pačią sąmonę tarsi įkyrus ašinėja skundus, kad čia aš varžau jų laisvę, primetu savo dešiniąsias ideologinės nuostatas, juos persekioju, įžeidinėju, ir diskriminuoju dėl jų pažiūrų, ideologiniais pagrindais“.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2018-10-17 10:29

Vakaruose totalitarizmo tendencijos apsireiske jau Italijoje 1922m.T.y. jos ten laimejo ir pamazi buvo igyvendinamos savo svelniaja forma.Pries tai jos laimejo Rusijoje, bet del valdzios ir jos instituciju silpnumo prireike 20 metu uzsukt visus varztus.
Visur kitur totalitarines tendencijos reiskesi, bet galiausiai visur isskyrus Vokietija ir mineta Italija jas pavyko pazabot.JAV irgi noreta po kovos su krize veliava (“vaizdzelis” 30-uju pradzios JAV atrode nykus, kaip Lietuva nutrukusi nuo grandines 1991m su myzanciais ant saligatvio miestu centruose banditais)teismus “stumteleti”, bet Ruzveltas gavo per rankas. Ypatingu igaliojimu jam teismai nedave.
Akademines Lietuvos bendruomenes pastangos krust tautai prota iteisinant prievarta ir savivale manau slypi tautos mentalitete. Baudziauninkiskas “nepalaizysi ponui rankytes - ismes is dvaro ir dirbsi laza kaip visi”. Stai ir mala sh. net suprakaitave.
Taciau giesme apie greita Vakaru saulelydi girdziu nuo gimimo, ir skaitant sovietinius archyvus - nuo 1917m. Kazkurios salys ipuls i totalitarizmo vemalus, kazkurios ne. Rusija (su Baltarusija) au ten sugrizo. Tiek Batjka, tiek Putinas valdzioj bus tiek, kiek jiems patogu.Lietuvoje gi mes prarandame valdzios kontrole, bet Rubikonas dar neperzengtas.

hmmm       2018-10-17 9:02

Cia tik pradzia. ir nieko naujo, vakaruose tas jau ne vienus metus vyksta ir jokie Brexitai, Trumpai, ekonominiai nacionalizmai ir pan. to nesustabdys. Deja. vakarai patys pasirinko savo kelia, ir jau nebeissuks is jo su jokiomis alternatyvomis ar penkiomis zvaigzdemis. ir mes, deja, kartu. klausimas tik, kiek ta agonija tesis.


Rekomenduojame

Kam tas „šešėlis“? Darius Kuolys: Smurtas – valdžios silpnumo ir baimės išraiška. Kad ir kokia „kieta“ toji valdžia dėtųsi

Nida Vasiliauskaitė apie Stambulo konvenciją:  dabar – trumpai, kone prieš trejus metus – išsamiai

Kun. Robertas Grigas. Kuo blogi „specialioms grupėms“ kuriami įstatymai

Algimantas Matulevičius. Negi valstybės piliečių nuomonė lygi nuliui?

Andrius Švarplys. JAV vyskupų pozicija dėl seksualinės orientacijos ir ‘gender identity’ sąvokų įtraukimas į įstatymus yra blogis

Audris Narbutas. Per Stambulo konvenciją – į melo visuomenę

Kun. Andrius Narbekovas. Stambulo konvencija – Trojos arklys

Elagu Eesti! Tegyvuoja Estija! Vidmantas Valiušaitis: Pagarbos žodis broliams estams

Rasa Čepaitienė. Kvalifikacija

Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė

Andrius Švarplys. Priešingai – tai jūs puolate Lietuvos Konstituciją, o visuomenė reaguoja ir, beje, labai demokratiniu bei civilizuotu būdu

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas – Vasario 16-osios važiuotynės

T. Elijas Leyds. Virusas, hidra ir Bažnyčia

Raimondas Navickas. „Neapykantos kalbos“ kriminalizavimo per ANK afera yra antikonstitucinė ir antidemokratinė

Audrius Bačiulis apie „Coca Cola“ kursus, kaip „tapti mažiau baltaisiais žmonėmis“

Vidas Rachlevičius. Kaukės nusimestos: kada skersime šventąją karvę?

Algimantas Rusteika. Stukačių epocha sugrįžta

Andrius Švarplys. Štai kas yra tikroji demokratijos erozija

Dovydas Norkūnas: Norėčiau būti šių laikų Antanas Gustaitis, bet aš tikrai nekursiu lėktuvų valstybei, kuri man neužtikrina laisvės ugdyti savo vaikus

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

Lietuviškai įgarsintas filmas „Plandemija. Indaktarnacija“

Algimantas Rusteika. Iš ciklo „Idėjos Lietuvai“: Op. Nr.25

Agnė Širinskienė. Hibridinio karo formos:  nuo „lėkštų Laptevų istorijų“ iki privatizuotos neužmirštuolės

Liudvikas Jakimavičius. Politinė katastrofa

Romualdas Žekas. Ar tą patį regime žvelgdami ta pačia kryptimi? arba Priešai jau viduje

Andrius Švarplys. Klasta: katalikas J. Bidenas šią savaitę sieks priimti Lygybės įstatymą

Žymus britų istorikas: universitetuose valdžią užgrobė kairieji

Leon Weinstein. Kas laikytina didžiausiu Donaldo Trumpo pasiekimu ir kokie sprendimai neleido jam laimėti, galų gale – kas darytina kitaip

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas. DIEVO ŽODIS vs. ŽMOGAUS ŽODIS

Nida Vasiliauskaitė. Iš atmintinės „komunikacijos ekspertams“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.