Aplinkosaugos politika, Bažnyčios socialinis mokymas

Raniero Cantalamessa OFM cap: „Žmogau, kodėl tu taip niekini save?“

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 2 d. 9:45

5     

    

Raniero Cantalamessa OFM cap: „Žmogau, kodėl tu taip niekini save?“

Vatikano radijas

Rugsėjo 1-ąją buvo paminėta Maldos už rūpinimąsi kūrinija diena. Katalikų Bažnyčioje, sekant Konstantinopolio ortodoksų patriarchato ir kitų Bažnyčių bei krikščioniškų bendruomenių pavyzdžiu, šis kasmetinis minėjimas buvo įvestas pernai ir šiemetinė Maldos už rūpinimąsi kūrinija diena buvo jau antroji. Popiežius Pranciškus paskelbė žinią šia proga, kuri Vatikano spaudos salėje buvo pristatyta ketvirtadienio rytą, o ketvirtadienio pavakare vadovavo Mišparams Šv. Petro bazilikoje. Homiliją sakė ne pats Pranciškus, bet Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM cap.

„Žmogau, kodėl tu taip niekini save? Juk pats Dievas tave labai brangina. Kodėl tu, Dievo taip labai išaukštintas, taip neišmintingai atsisakai savo garbės. Kodėl tu tyrinėji, iš ko esi kilęs, o nesidomi kokiam tikslui esi sukurtas?“ – šiais penktajame amžiuje gyvenusio Ravenos vyskupo šv. Petro Krisologo žodžiais tėvas Cantalamessa pradėjo savo homiliją.

Nuo to laiko praėjo pusantro tūkstančio metų. Pasikeitė priežastys, dėl kurių žmogus save niekina, bet nepasikeitė pats faktas. Anuomet žmogus save niekino, dėl to, kad jis kilęs iš dulkių. Šiandien jis save niekina dėl to, kad mano, jog jis nieko nereiškia neaprėpiamose kosmoso platybėse. Pasak pamokslininko, šiandien matome kaip netikintys mokslininkai kone lenktyniauja, kuris labiau įrodys visišką žmogaus bevertiškumą ir nereikšmingumą visatoje.

Tačiau nesustokime prie šios pesimistinės vizijos, sakė pamokslininkas ir pakvietė pasigilinti į apaštalo Pauliaus žodžiais išreikštą viziją: „Ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“ (1 Kor 3,22). Čia, pasak tėvo Cantalamessa, ir glūdi tikroji žmogiškoji ar humanistinė ekologija – ne ekologizmas, ne tikslas pats sau, bet ekologija, orientuota į žmogų, ne tik į šiuolaikinį žmogų, bet ir į ateities žmoniją.

Savaime suprantama, kad Dievą ir jo sukurtą žmogų skiria ontologinė praraja, tačiau malonės dėka (visada atsiminkime, kad tik malonės dėka) ta praraja buvo užpildyta. Ji mažiau gili negu ta, kuri skiria žmogų nuo likusios kūrinijos. Tai labai drąsus tvirtinimas, sakė pamokslininkas, tačiau jis remiasi Šventuoju Raštu, kuris Kristaus išganytus žmones vadina „dieviškosios prigimties dalininkais“ (2 Pt 1,4).
Čia kai kas, ir ne tik netikintieji, galėtų paprieštarauti: ar tai nereiškia, kad suteikiama žmogui teisė viešpatauti kūrinijai su visomis pasekmėmis, kurias galima įsivaizduoti ir kurias, deja, matome? Atsakymas: „ne“, jei žmogus tikrai elgiasi taip, kaip dera elgtis sukurtajam pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Jei žmogus yra Dievo, „esančio bendrystėje“, paveikslas, tai jis mažiau egoistas, mažiau užsidaręs, mažiau užmaršus kitų atžvilgiu, o labiau žmoniškas. Tad ir žmogaus pranašumas tarp kitų kūrinių yra ne rūšies triumfalizmas, bet atsakomybės prisiėmimas už silpnuosius, vargstančius, negalinčius apsiginti.

Kartais šią tiesą, kad nesame žemės šeimininkai, mums staiga primena tokie įvykiai kaip baisus žemės drebėjimas prieš savaitę. Tokiais atvejais vėl iš naujo išgirstame klausimą: „Kur buvo Dievas?“ Nemanykime, kad į šį klausimą galima turėti iš anksto paruoštą atsakymą. Verkime su verkiančiais, kaip verkė Jėzus matydamas Najino miestelio našlės ar Lozoriaus seserų skausmą. Vis dėlto tikėjimas mums leidžia kai ką pasakyti. Naudodami analogiją su žmogumi, galime sakyti, kad ir gamtai Dievas suteikė tam tikrą „laisvę“ vystytis pagal savo dėsnius. Šia prasme (ir tik šia prasme) galime sutikti su netikinčiais mokslininkais, kalbančiais apie „atsitiktinumą“ ir „būtinybę“. Evoliucijoje viskas vyksta „atsitiktinai“, tačiau „atsitiktinumą“ „neatsitiktinai“ numatė pats Kūrėjas. Tai reiškia labai didelius pavojus žmogui, bet kartu ir nepaprastai išaukština jo orumą. Tad į klausimą „Kur buvo Dievas tą rugpjūčio 23-osios naktį?“ tikintysis neabejodamas nuolankiai atsako: „Jis kentėjo kartu su savo kūriniais ir suteikė savo ramybę visiems, kas beldėsi į dangaus vartus“.

Žmogus turi daugybę pareigų kūrinijos atžvilgiu, kalbėjo Popiežiaus namų pamokslininkas. Vienos svarbesnės už kitas: reikia rūpintis vandeniu, oru, klimatu, energija, ginti kai kurias rūšis nuo išnykimo. Apie tai kalbama įvairiuose susitikimuose; šias problemas sprendžia ekologija. Tačiau yra ir pareiga, apie kurią įmanoma kalbėti tik tikinčiųjų susitikime, – tai doksologijos pareiga, t.y. pareiga šlovinti Dievą už jo sukurtą pasaulį. Jei ekologijai trūksta doksologijos, tuomet kūrinija tampa neskaidri, nepermatoma. Dėl to pagrindinė tikinčiojo pareiga kūrinijos atžvilgiu yra kalbėti už ją savo balsu. „Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės“, – sako psalmė.

Kaip ilgai reikėjo kūrinijai laukti, kiek jai reikėjo įsibėgėti, kad pasiektų šį momentą! Milijardus metų, per kuriuos materija iš savo neskaidrumo žengė link sąmoningumo šviesos. Sąmoningumas buvo galiausiai pasiektas, kai visatoje pasirodė tai, ką Teilhard‘as de Chardinas vadina „žmogaus fenomenu“. Tad dabar, kai visata pasiekė savo tikslą, reikia, kad žmogus atliktų savo pareigą, kad imtųsi vadovauti chorui ir visos kūrinijos vardu giedotų: „Garbė Dievui aukštybėse!“

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Irr       2016-09-3 11:20

ir vėl saviniekos sėkla sėjama žmonių galvose?

Gaila,kad dingo       2016-09-2 18:04

Leto Palmaičio komentarai?

Marginalas       2016-09-2 13:36

“Ekologija”  „Ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – D-vo“ (1 Kor 3,22) yra teisinga, bet tik tuo atveju, jei nesi nusilenkęs Antikristui ir nepakišai dešiniosios rankos žvėries ženklui ant jos uždėti: Apr 13:17, 14:9-11.

Europa dabar       2016-09-2 13:24

nenori į tai gilintis.Pamiršo pareigą pašlovinti Dievą ir jam kiekvieną akimirką dėkoti.Motina Gamta primena Dievą Tėvą,kad ir jis yra šalia.Kaip dažnai šeimose labai išaukštinama Motina,tačiau nepelnytai pamirštamas Tėvas,kad ir su savo silpnybėmis ar ydomis,bet jis džnai teisingas ir tai atperka.

tai buvo       2016-09-2 12:18

pasalugos kišimas

Rekomenduojame

Lenkai ribos NVO įtaką mokykloms, skatins vertybinį lenktyniavimą tarp mokyklų

Krescencijus Stoškus. Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo

Virdžinija – sektinas pavyzdys

Dominykas Vanhara. Labai tikėtina valdančiosios koalicijos sudėties kaita

Vygantas Malinauskas. Žmogaus teisių komitetas siūlo ideologizuoti smurto problemą

Privalomi skiepai gali sukelti sveikatos sistemos griūtį

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

Vokietijoje mokesčių mokėtojų pinigais remiami filmai atitinkantys „įvairovės sąrašą“

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Ar iš tikrųjų Seimo nariai patvirtino buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą?

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“

Draudikas atsisako padengti mirtį dėl vakcinos, nes mirusysis neva dalyvavo eksperimente pats prisiimdamas riziką

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Jonas Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija

Eugenijus Jovaiša. Kalbos išniekinimo projekto autoriai įteisins okupacinių režimų primestą rašybą

Pareigose pažemintas arkivyskupas, susijęs su dokumentu, draudžiančiu laiminti tos pačios lyties poras

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Loreta Strom. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) nerekomenduoja naudoti koronos sertifikato kaip prevencinės priemonės

Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.