Aplinkosaugos politika, Bažnyčios socialinis mokymas

Raniero Cantalamessa OFM cap: „Žmogau, kodėl tu taip niekini save?“

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 2 d. 9:45

5     

    

Raniero Cantalamessa OFM cap: „Žmogau, kodėl tu taip niekini save?“

Vatikano radijas

Rugsėjo 1-ąją buvo paminėta Maldos už rūpinimąsi kūrinija diena. Katalikų Bažnyčioje, sekant Konstantinopolio ortodoksų patriarchato ir kitų Bažnyčių bei krikščioniškų bendruomenių pavyzdžiu, šis kasmetinis minėjimas buvo įvestas pernai ir šiemetinė Maldos už rūpinimąsi kūrinija diena buvo jau antroji. Popiežius Pranciškus paskelbė žinią šia proga, kuri Vatikano spaudos salėje buvo pristatyta ketvirtadienio rytą, o ketvirtadienio pavakare vadovavo Mišparams Šv. Petro bazilikoje. Homiliją sakė ne pats Pranciškus, bet Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM cap.

„Žmogau, kodėl tu taip niekini save? Juk pats Dievas tave labai brangina. Kodėl tu, Dievo taip labai išaukštintas, taip neišmintingai atsisakai savo garbės. Kodėl tu tyrinėji, iš ko esi kilęs, o nesidomi kokiam tikslui esi sukurtas?“ – šiais penktajame amžiuje gyvenusio Ravenos vyskupo šv. Petro Krisologo žodžiais tėvas Cantalamessa pradėjo savo homiliją.

Nuo to laiko praėjo pusantro tūkstančio metų. Pasikeitė priežastys, dėl kurių žmogus save niekina, bet nepasikeitė pats faktas. Anuomet žmogus save niekino, dėl to, kad jis kilęs iš dulkių. Šiandien jis save niekina dėl to, kad mano, jog jis nieko nereiškia neaprėpiamose kosmoso platybėse. Pasak pamokslininko, šiandien matome kaip netikintys mokslininkai kone lenktyniauja, kuris labiau įrodys visišką žmogaus bevertiškumą ir nereikšmingumą visatoje.

Tačiau nesustokime prie šios pesimistinės vizijos, sakė pamokslininkas ir pakvietė pasigilinti į apaštalo Pauliaus žodžiais išreikštą viziją: „Ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“ (1 Kor 3,22). Čia, pasak tėvo Cantalamessa, ir glūdi tikroji žmogiškoji ar humanistinė ekologija – ne ekologizmas, ne tikslas pats sau, bet ekologija, orientuota į žmogų, ne tik į šiuolaikinį žmogų, bet ir į ateities žmoniją.

Savaime suprantama, kad Dievą ir jo sukurtą žmogų skiria ontologinė praraja, tačiau malonės dėka (visada atsiminkime, kad tik malonės dėka) ta praraja buvo užpildyta. Ji mažiau gili negu ta, kuri skiria žmogų nuo likusios kūrinijos. Tai labai drąsus tvirtinimas, sakė pamokslininkas, tačiau jis remiasi Šventuoju Raštu, kuris Kristaus išganytus žmones vadina „dieviškosios prigimties dalininkais“ (2 Pt 1,4).
Čia kai kas, ir ne tik netikintieji, galėtų paprieštarauti: ar tai nereiškia, kad suteikiama žmogui teisė viešpatauti kūrinijai su visomis pasekmėmis, kurias galima įsivaizduoti ir kurias, deja, matome? Atsakymas: „ne“, jei žmogus tikrai elgiasi taip, kaip dera elgtis sukurtajam pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Jei žmogus yra Dievo, „esančio bendrystėje“, paveikslas, tai jis mažiau egoistas, mažiau užsidaręs, mažiau užmaršus kitų atžvilgiu, o labiau žmoniškas. Tad ir žmogaus pranašumas tarp kitų kūrinių yra ne rūšies triumfalizmas, bet atsakomybės prisiėmimas už silpnuosius, vargstančius, negalinčius apsiginti.

Kartais šią tiesą, kad nesame žemės šeimininkai, mums staiga primena tokie įvykiai kaip baisus žemės drebėjimas prieš savaitę. Tokiais atvejais vėl iš naujo išgirstame klausimą: „Kur buvo Dievas?“ Nemanykime, kad į šį klausimą galima turėti iš anksto paruoštą atsakymą. Verkime su verkiančiais, kaip verkė Jėzus matydamas Najino miestelio našlės ar Lozoriaus seserų skausmą. Vis dėlto tikėjimas mums leidžia kai ką pasakyti. Naudodami analogiją su žmogumi, galime sakyti, kad ir gamtai Dievas suteikė tam tikrą „laisvę“ vystytis pagal savo dėsnius. Šia prasme (ir tik šia prasme) galime sutikti su netikinčiais mokslininkais, kalbančiais apie „atsitiktinumą“ ir „būtinybę“. Evoliucijoje viskas vyksta „atsitiktinai“, tačiau „atsitiktinumą“ „neatsitiktinai“ numatė pats Kūrėjas. Tai reiškia labai didelius pavojus žmogui, bet kartu ir nepaprastai išaukština jo orumą. Tad į klausimą „Kur buvo Dievas tą rugpjūčio 23-osios naktį?“ tikintysis neabejodamas nuolankiai atsako: „Jis kentėjo kartu su savo kūriniais ir suteikė savo ramybę visiems, kas beldėsi į dangaus vartus“.

Žmogus turi daugybę pareigų kūrinijos atžvilgiu, kalbėjo Popiežiaus namų pamokslininkas. Vienos svarbesnės už kitas: reikia rūpintis vandeniu, oru, klimatu, energija, ginti kai kurias rūšis nuo išnykimo. Apie tai kalbama įvairiuose susitikimuose; šias problemas sprendžia ekologija. Tačiau yra ir pareiga, apie kurią įmanoma kalbėti tik tikinčiųjų susitikime, – tai doksologijos pareiga, t.y. pareiga šlovinti Dievą už jo sukurtą pasaulį. Jei ekologijai trūksta doksologijos, tuomet kūrinija tampa neskaidri, nepermatoma. Dėl to pagrindinė tikinčiojo pareiga kūrinijos atžvilgiu yra kalbėti už ją savo balsu. „Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės“, – sako psalmė.

Kaip ilgai reikėjo kūrinijai laukti, kiek jai reikėjo įsibėgėti, kad pasiektų šį momentą! Milijardus metų, per kuriuos materija iš savo neskaidrumo žengė link sąmoningumo šviesos. Sąmoningumas buvo galiausiai pasiektas, kai visatoje pasirodė tai, ką Teilhard‘as de Chardinas vadina „žmogaus fenomenu“. Tad dabar, kai visata pasiekė savo tikslą, reikia, kad žmogus atliktų savo pareigą, kad imtųsi vadovauti chorui ir visos kūrinijos vardu giedotų: „Garbė Dievui aukštybėse!“

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Irr       2016-09-3 11:20

ir vėl saviniekos sėkla sėjama žmonių galvose?

Gaila,kad dingo       2016-09-2 18:04

Leto Palmaičio komentarai?

Marginalas       2016-09-2 13:36

“Ekologija”  „Ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – D-vo“ (1 Kor 3,22) yra teisinga, bet tik tuo atveju, jei nesi nusilenkęs Antikristui ir nepakišai dešiniosios rankos žvėries ženklui ant jos uždėti: Apr 13:17, 14:9-11.

Europa dabar       2016-09-2 13:24

nenori į tai gilintis.Pamiršo pareigą pašlovinti Dievą ir jam kiekvieną akimirką dėkoti.Motina Gamta primena Dievą Tėvą,kad ir jis yra šalia.Kaip dažnai šeimose labai išaukštinama Motina,tačiau nepelnytai pamirštamas Tėvas,kad ir su savo silpnybėmis ar ydomis,bet jis džnai teisingas ir tai atperka.

tai buvo       2016-09-2 12:18

pasalugos kišimas


Rekomenduojame

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.