Įžvalgos

Ramutė Bingelienė. Konstitucinio Teismo „neklystamumo dogma“ dar lyg ir nepriimta, tad iš kur tas irzulys?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 4 d. 6:53

13     

    

Ramutė Bingelienė. Konstitucinio Teismo „neklystamumo dogma“ dar lyg ir nepriimta, tad iš kur tas irzulys?

Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė atmesti vienos Lietuvos pareigūnės skundą, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, per vadinamąją naktinę reformą sumažinusi jos valstybinę pensiją 15 proc. be kompensacijos, nusavino jos turtą ir taip pažeidė jos žmogaus teises.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Kęstutis Girnius ta proga parašytame komentare portale DELFI.lt (skaityti ČIA) pareiškė, kad kitokio sprendimo EŽTT ir negalėjęs priimti, ir pasidžiaugė sveiko proto bei Andriaus Kubiliaus pergale, lyg ir leisdamas suprasti, jog buvęs premjeras, o tiksliau – jo įgyvendintas krizės suvaldymo planas, su kuriuo jis taip kukliai veržėsi į vadovėlius ir disertacijas, pagaliau sulaukė pripažinimo bent ES.

Kodėl K. Girnius EŽTT nutartį pristato taip, tarsi joje būtų pritariama konkretiems A. Kubiliaus sprendimams, o ne patvirtinama, kad valstybės premjeras apskritai turi suverenią teisę priimti sprendimus ekonomikos politikos klausimais ir kad ne konstituciniams teismams tokius dalykus nurodinėti, sunku pasakyti. Juk EŽTT svarstė ir priėmė savo nutartį atsižvelgdamas ne į ekonominį kokio nors Lietuvos vyriausybės sprendimo efektą, juolab jam nerūpėjo pasverti ir tų krizės įveikimo galimybių, kurias ne be viršesniųjų spaudimo tas pats A. Kubilius atmetė, pavyzdžiui, EŽTT nevertino, kaip su krize būtų susidorota, jei būtų sutikta priimti Tarptautinio valiutos banko analitikų siūlymą skolintis iš jų nepalyginamai mažesnėmis palūkanomis ir ta pačia proga atlikti keletą tegul ir skausmingų (tarsi A. Kubiliaus naktinės reformos būtų buvusios neskausmingos…), bet būtinų reformų.

Net jei A. Kubiliaus girti ir nėra pagrindo ar apžvalgininkas jį mato ten, kur jo nėra, akivaizdu ir tai, kad komentarą apie EŽTT nutartį K.Girnius rašė ne tam, kad apsvarstytų, ko vertas A. Kubilius, kaip premjeras. Padaręs prielaidą, kad Lietuvą skundusi pareigūnė rėmėsi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2002 m. nutarimu, sutapatinusiu pensiją su teise į nuosavybę, kuri pagal Konstituciją turi būti saugoma ir ginama, politikos apžvalgininkas, skaitydamas EŽTT nutartį, ne tik pats sau pasidarė išvadą, jog atmesdamas TOKIU pagrindu formuluojamą Lietuvos pareigūnės skundą, EŽTT tuo pačiu „netiesiogiai kritikavo Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT), kuris savo nutarimais apsunkino Vyriausybės darbą ir stengėsi paversti algų nelygybę konstitucine doktrina“, bet ir šią savo mintį paviešino savo komentare. Ir net išplėtojo. Be to, dar kartą priminė, ką ir jis pats, ir kiti apžvalgininkai jau ne kartą yra sakę: KT savo nutartimis įsikišo (ir ne tik tąkart) į suverenią Vyriausybės (ir ne tik) atsakomybės sritį, t.y. į teisę priimti sprendimus dėl šalies ūkio politikos.

Kaip ir buvo galima tikėtis, KT netruko atsiliepti.

Jau kitą dieną Giedrė Maksimaitytė, Konstitucinio Teismo atstovė spaudai,  DELFI.lt portale paskelbė savąjį rašinį – pranešimu spaudai jo nepavadinsi ne tik dėl striuko informaciniu požiūriu turinio, bet ir dėl stilistikos – informacinis teksto audinys atmiešiamas lyg ir pagieža, lyg ir arogancija (skaityti ČIA) – nesuprasi, iš kur tas neslepiamas susierzinimas? Lyg ir neteko girdėti, kad būtų priimta kokia Konstitucinio Teismo „neklystamumo dogma“.

Kas be ko, G. Maksimaitytės atsakyme irgi netrūko apeliacijų į sveiką protą. Kaip autorei sekėsi juo pasiremti ar atsiremti – tai jau kitas dalykas. Pati autorė reikalavimų kartelę – kaip suprantu, bent sau – kelia aukštai: „Pasirodo, yra paprastas būdas apginti politikų sprendimus – tereikia imti ir supriešinti teisę su politika, pirmąją menkinant, o antrąją garbinant kaip sveiko proto šaltinį. Juk norint kritikuoti nebūtinas objektyvumas.“

Pareiškusi, kad „[d]augumą autoriaus [K. Girniaus – red. past.] teiginių būtų galima paneigti konkrečiais faktais ir citatomis“, G. Maksimaitytė tokio sumanymo kažkodėl iškart atsisako ir žada: „nekankinsiu skaitytojų ilgais debatais“.

Šalyje, kurioje nevyksta jokie – net ir trumpi – debatai, o tuo labiau – dėl KT sau pačiam suteiktos ir nekvestionuojamos teisės viršyti kompetenciją, tokia frazė paprastai nuskamba, kaip prisipažinimas, jog kažin ar turima ką pasakyti. „Neguodžia“ nė pažadas paminėti „tik kelis klaidinančius aspektus, ryškiausiai prasilenkiančius su tiesa“.

Ir nors spaudos atstovė savo žodžio laikosi: „aspektus pamini“, bet be „konkrečių faktų ir citatų“ iš tokių užuominų maža naudos. Kita vertus, jos padėtis nepavydėtina: įrodyti, kad K. Girniaus kritikuojami KT sprendimai, buvę teisingi ir pagrįsti, – misija neįmanoma. Ypač „keblu“ ką nors racionalaus pasakyti apie „teisingąją“, išties daug sumaišties sukėlusią 2010 m. KT nutartį, kuria buvo paskelbta, jog Vyriausybės sprendimas krizės metu proporcingai sumažinti pajamas, kad daugiau uždirbantis ar didesnę pensiją gaunantis daugiau ir „netektų“, pažeidžia „proporcingumo“ principą. Todėl ir tokie neva išvadiniai teiginiai ir vertinimai kaip „Šiuo atveju Lietuvos ir Strasbūro teismų pozicija ta pati, taigi ir EŽTT, ir LRKT protas yra vienodai sveikas“ ar „LRKT ir EŽTT aiškinimai dėl nuosavybės teisės į pensiją nesiskiria“ ir pakimba beorėje erdvėje. Tokiomis „išvadomis“ gali tik tikėti. Arba stebėtis, kad autorius tikisi, jog atsiras ir tokių, kurie jais patikės.

Štai kad ir šis pasažas: pripažinusi faktą, kad EŽTT nusprendė atmesti Lietuvos pareigūnės skundą, spaudos atstovė rašo: „Tik visa bėda, kad pompastiški teiginiai apie krizės vyriausybės sveiką protą ir neva EŽTT išsakytą kritiką Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (LRKT) yra visiška netiesa“. Kad inter alia, A. Kubilius, tiksliau – visa vyriausybė in corpore, ir vėl gauna, švelniai tariant, sprigtą į kaktą, sakyčiau maža bėda: tikrai antros eilės reikalas aiškintis, būta ar nebūta ten to sveiko proto ir/ar kieno vertinimus KT spaudos atstovė perduoda – EŽKT, LRKT ar savo.

Tačiau kad ir antrasis teiginys apie „neva EŽTT išsakytą kritiką Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (LRKT) yra visiška netiesa“, skamba jau kur kas rimčiau, juolab kad ir jį neva pagrįsti turinti EŽTT nutarties citata teiginio netiesos neįrodo, tik parodo, jog EŽTT pakanka nuovokos suvokti savo galių ribotumą: „Cituoju EŽTT sprendimą: „Teismas (EŽTT – aut. past.), atsižvelgdamas į savo ribotą vaidmenį pakeisti nacionalinių teismų vertinimą, nemato įtikinamų priežasčių abejoti Lietuvos Konstitucinio Teismo vertinimu šioje byloje.“ Būtent tokios nuovokos – pripažinti savo galių ribotumą – Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ir pritrūko. Tad perfrazuojant KT spaudos atstovę, būtų galima sakyti: EŽTT sveikas protas kur kas sveikesnis nei LRKT.

Nerimtai atrodo ir autorės blaškymasis – tiksliau, „žinojimas“, kaip „buvę iš tikrųjų“: iš pradžių lyg ir apkaltinusi K. Girnių, jog šis tą sakinį nutylėjęs, vėliau lyg ir teigia, jog jis jo nepastebėjęs: „Jeigu autorius nebūtų nutylėjęs šios citatos, visas jo tolesnis tekstas būtų netekęs prasmės. Kita vertus, nepastebėjęs šios tezės ir, pateikdamas priešingą požiūrį, autorius rado pagrindą kritikuoti…“

Tačiau labiausiai glumina baigiamasis KT spaudos atstovės pasisakymo ekskursas – pasaulio istorija patosiškai vaizduojama kaip „kova su politinių sprendimų, priimtų nepaisant teisės, pasekmėmis“... Kodėl nutylima ir kitokia istorija – žinoma, ne tokia patraukli, kai teisė paslaugiai aptarnaudavo politinius valdančiojo elito sprendimus, ko gero, galime tik numanyti. O norint prisiminti, kad tokių nedailių vaizdelių būta ir Lietuvos istorijoje, visai nebūtina gręžiotis toli į praeitį – negi jau pamirštas dūmais dar trenkiantis pačios naujausios, vos kelių metų Lietuvos konstitucingumo istorijos puslapis, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartu su saujele politikų pelenais pavertė suvereno – Tautos – teisę į referendumą, ir neberanda politinės valios ir vėl grįžti prie Konstitucijos, o ne gyventi pagal Konstitucinio Teismo nutarimus?

Kad Konstitucinis Teismas deklaruoja turįs tikslą puoselėti ir ginti konstitucines vertybes, tarp jų – ir teisę kritikuoti, ir saviraiškos teisę kaip pamatines Lietuvos politinės bendruomenės vertybes, jokia paslaptis. Vadinasi, jis ir pats įsipareigoja ne tik rodyti aukščiausius atvirumo diskusijoms ir kritikai standartus, bet ir ugdyti pilietinio rūpesčio, atsakomybės kultūrą. Tikrai norėtųsi tikėti, kad tas irzulys ir noras patiems gintis, u-užuot kalbėjus apie principus tėra klaidingas įspūdis.

Aišku viena: atgavus sveiką nuovoką ir susivokus, kas ir kieno vardu respublikoje gali būti kalbama ir kas turi teisę ką riboti, diskusija – anksčiau ar vėliau, bet – prasidės. Rimta, nuosekli: ir apie valdžių atskyrimą, ir koks Konstitucinio Teismo vaidmuo valstybėje ir visuomenėje, ir ką iš tiesų reiškia sergėti Konstituciją, ir t.t., ir pan. Štai kad ir kaimyninėje Lenkijoje – jau kalbamasi: tegul karštai, piktai, bet iš esmės.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dr. Jonui Ramanauskui       2017-08-7 2:07

Būti “galutiniu ir neskundžiamu” sprendimu dar nereiškia būti “neklystamu”.
“Galutinis ir neskundžiamas” sprendimas gali būti ir klaidingas sprendimas iš esmės.
Deja, teisminėje praktikoje tai ne kartą yra nutikę.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-08-6 0:19

“Ramutė Bingelienė. Konstitucinio Teismo „neklystamumo dogma“ dar lyg ir nepriimta, tad iš kur tas irzulys?”

Ponia Ramutė gal būt niekada nėra skaičiusi LR Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriuose parašyta: Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nors kuolu ant galvos tašyk “Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.”

Kas iš to?       2017-08-5 13:20

Ko vertas įstatymas, kurio nesilaiko niekas pradedant ministrais, teisėjais ir prokurorais? Šveikas atsakytų tiesiai ir aiškiai. Vienu žodžiu.

Darvinas       2017-08-4 18:15

Žmogaus ir kiaulės hibridas.

akivaizdu       2017-08-4 17:03

akivaizdu kad Lietuvos teismo sistema supuvusi : bylose taikomi dvigubi standartai, teisėjai meluoja priskirdami kaltinamajam žodžius kurių kaltinamasis nesako, nepraneša pagal kokį LR BK str, žmogus bus nuteistas, nelygina ir negretina liudininkų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tikslu padėti susidoroti baudžiamuoju keliu nejungia vaizdo įrašo liudinjančių kad nusikaltimo nebuvo ir būti negalėjo,  nusikaltimą įsivaizduoja nesant įrodymų - taip ir sako teisėjas - įsivaizduoju, vadovaujasi liudytojų melu, teisme liudininkai meluojantys ir skleidžiantys tikrovės neatitinkančią informaciją neteisiami, ikiteismininkai greitai ir išsamiai nerenkantys įrodymų neteisiaimi, prokurorai rašantys į sprendimus tikrovės neatitinkančią informaciją ir fabrikuojantys bylas neteisiami, teisėjai fabrikuojantys bylas neteisiami o aukščiau stovintys teismai dangsto - apkundus klausimus nagrinėja psirinktinai ir tendencingai tiksu susidoroti, LAT nutartis neatitinka faktinės bylos medžiagos ir skleidžiama tikrovės neatitinakti informacija. Pirmas vaistas - LR BPK atitinkamų straipsnių  pakeitimas užkertantis bylų fabrikavimą ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteismininkų atsakomybė ir bausmės už greitai ir išsamiai objektyvių duomenų nerinkimą, teisėjų atsakomybė už įstatymų nesilaikymą ir šališkumą.

$+$       2017-08-4 15:49

Konstitucija Lietuvoje - po 5 rublius, bet vakar. Konstitucinio teismo sprendimai - po 3 rublius, bet šiandien. Tik labai, labai maži. Kaip Kubiliaus pensija. Lietuviams, bet ne teisėjams.

nabagėliai tie teisėjai, prokurorai       2017-08-4 15:18

pilni niekšybių - su juoda sąžine.
sunku be galo.
be laiko susenę, išvargę, ligoti.
o dar reikės po mirties smaloje virti…

LietUs       2017-08-4 14:37

EZTT pasake viena paprasta dalyka- jus ten,Lietuvoje, taip susipainiojote savo išvedžiojimuose,kad mums net pradeti knistis gilyn nera jokios prasmes.Cia jusu paciu darbas ispainioti sita gordijaus mazga,kuri savo neraštingumo,godumo,ir vergo mentaliteto vedini leidote niekšams sumegzti.
Padarykite pradziai bent jau kokius nors konstitucijos virsenybes atstatymo darbus,atkurkite elementarias tautos teises,kurias jusu paciu konstitucija jums garantuoja,o tada ir mums bus lengviau sitame jusu jovale kazka suprasti.Sorry,bet siai dienai mes jums ne pagalbininkai. Kubilius galejo,konstitucinis neturejo teises.Taskas. Beje ir algu sau atstatineti konstitucinis teismas neturejo jokios teises. ir niekas net nepyptelejo.
O Ramutes straipsnis,kaip visada,labai taiklus ir ismintingas.Pagarba

Marginalas       2017-08-4 13:11

Kodėl EŽTT priima “keistus” sprendimus, stebėtis nereikia: ten nuo seno yra įsitvirtinęs “lietuviškas” desantas, akylai žiūrintis chebros interesų.

Teisė       2017-08-4 10:45

kaip ir Mėnulis turi dvi puses. šių dienų Lietuva mato tik vieną teisės pusę, romėnų teisę. Jos esmė: “kas parašyta tas teisėta”. Tironas diktavo vergas užrašė. Taškas. Jokių svarstymų. Jokių tarėjų.
Taip atsirado šventas teisėjų (nuodėmingų, kaip ir visi) įsitikinimas, kad teisingumas teisėjų nuosavybė. Teisėjai dėvi sutanas su aukso grandinėmis. Kam? Įvaizdžiui, drebėkit, žemės kirminai. Stot! Teismas eina! Teisėjas skelbs verdiktą. Neskundžiamą. 
Ar yra antra Mėnulio pusė? Yra. Yra ir Teisingumas (tikrasis). Yra Prigimtinė (!) teisė. Tokia teisė veikia eilėje šalių. Lietuvoje ji irgi galiojo. Iki buvo panaikinta. Kas ją panaikino? Autorė žino, bet vargu ar skelbs. Alga svarbiau.       
Ko lietuviams reikia labiau - ar tikrojo Teisingumo (kai bylą sprendžia prisiekę tarėjai), ar kažkokių slaptų tironų valią vykdančių teisėjų LUOMO. Mums aiškina esą teisėjai patys save pasiskiria ir algas patys sau nusistato.

to tai kad        2017-08-4 9:50

O Zigmutis savo KGB generolo vėlės Maskvoje ar atsiklausė taip pareikšdamas?

Kai jie pešasi,o       2017-08-4 9:49

kokia mums iš to nauda.

tai kad       2017-08-4 9:05

apie KT jau seniai pasisakė Daujotis ir Vaišvila. Todėl čia aiškintis iš naujo nereikia viskas ir taip aišku.


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Velniava slypi detalėse

Vytautas Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Arnoldas Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės

Geroji Žolinės Naujiena: Laiminga įtikėjusi

Algirdas Endriukaitis. Susidorojimo potekstė – ne demokratija ir procedūros, o Lietuvos valstybės likvidavimo judesys

Nuo bačkos. Dr. Nerijaus Mačiulio tiesa: progresą paneigti sunku – gyvename vis geriau ir geriau

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Bronius Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?

Geroji Naujiena. „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Raimondo Kuodžio „laimės išklotinė“

Vytautas Vyšniauskas. Kas laukia kairiojo liberalizmo nūdien brandinamų vaisių?

Ekskomunika korumpuotiesiems ir mafijozams

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Lesbiečių pora tapo populiaraus „Disney“ filmuko vaikams herojėmis

Verta prisiiminti. Aras Lukšas: Neramus 1935-ųjų rugpjūtis

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Dalius Stancikas. Kūnas ir dvasia

Vytautas Radžvilas. Premjero ekonominės įžvalgos neabejotinai vertos Nobelio premijos

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Kuo lietuvių ir užsienio auditorijai svarbus prezidentas Kazys Grinius?

Algimantas Rusteika. Nereformų metas

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Lietuva EK įteiks kone 39 tūkst. piliečių parašų už prigimtinę šeimos ir santuokos sampratą įtvirtinančius apibrėžimus

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – kada valstybės galvos liausis kiršinti tautą?

Audrius Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai!

Nerija Putinaitė susirūpino diskusijų kultūra: „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“ (papildyta)

Tyrimas: vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Tomas Viluckas. Gyvenimą supratęs kaip atvirumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.