Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida

Ramutė Bingelienė. DELFI.lt kurs Tiesos ministeriją? / Google funduos DELFI.lt Tiesos ministeriją?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 9 d. 1:23

0     

    

Kai Lietuva šventė Valstybės karūnos dieną, o visi susipratę lietuviai – ir namie pasilikę, ir po pasaulį pasklidę – ruošėsi dar ir dar kartą pasiryžti „eiti vien takais dorybių“, DELFI.lt pasidalijo ir savo džiugiąja naujiena: DELFI kuriamas kovos prieš melagingas naujienas įrankis gavo „Google“ finansavimą.

Pasirodo, taip bent teigia pats portalas, „prieš trejus metus“ bendrovei „Google“ paskelbus apie savo iniciatyvą sukurti specialų fondą, skirtą skatinti inovacijas skaitmeninėje žiniasklaidoje, „pagrindinis Lietuvos naujienų portalas DELFI“ labai įžvalgiai sumąstė sukurti „inovatyvų įrankį, padėsiantį užkirsti kelią melagingų naujienų plitimui“, ir sulaukė „Google“ palaikymo.

Bent kol kas DELFI.lt pasiūlytos ir „Google“ palaikytos idėjos užmojai, sprendžiant iš minėtos publikacijos, dar labai kuklūs – bent kol kas „inovatyvusis įrankis“ leis spręsti „šiuo metu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse itin aktualią melagingų naujienų problemą“. Ar kada nors „inovatyvusis įrankis“ pagelbės ir kitų šalių gyventojams, dar nutylima. Užtat kita mintis nuskamba itin drąsiai: „Klaidinančios, nesantaiką kurstančios, destruktyvios žinios platinamos ne tik siekiant pasipelnyti, bet ir skleidžiant propagandą, formuojant šalies valstybingumui kenksmingas nuomones“.

Tačiau inovatyviausiai nuskambėjo iki šiol DELFI.lt puslapiuose negirdėta sąvoka Baltijos šalių žiniasklaidos ekosistema, kaip ir būdas, kuriuo žadama šią ekosistemą saugoti: „Įgyvendinant DELFI projektą bus sukurta speciali tiriamosios žurnalistikos platforma, kuri padės identifikuoti melagingas naujienas, užkirsti kelią jų plitimui ir taip sumažinti jų neigiamą įtaką visuomenei. Sukurtas inovatyvus įrankis leis ekspertų komandai pastebėti internete pradėjusį plisti melagingą turinį: patikrinę faktus jie galės pateikti visuomenei patikimą informaciją“. DELFI.lt pasirinktų partnerių, kartu įgyvendinusių jau ne vieną projektą, pavardės, ko gero, turėjo nuteikti viltingai: Lietuvos Respublikos Krašto Apsaugos Ministerijos strateginės komunikacijos departamentas, Kibernetinio saugumo lyga ir Ričardo Savukyno suburta kovotojų su propaganda komanda.

Tačiau skaitant kitą pastraipą – „Šis projektas skaitytojams padės geriau suprasti šiuolaikines dezinformacijos technikas ir melagingų naujienų fenomeną: galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, tai būtina norint ugdyti visuomenės kritinį mąstymą ir stiprinti aukštos kokybės žiniasklaidą“ – ima suktis galva: pats ryžtas imtis tokių darbų nuskamba netgi labai donkichotiškai. Arba pompastiškai. Arba sarkastiškai… Išties – kaip pažiūrėsi.

Be to, paaiškėjo, kad DELFI.lt ne tik optimistiškai nusiteikęs, bet ir be galo įžvalgus – kai kone visi šioje šalyje jau seniai nuleido rankas ir apie jokią, ne tik kad ilgalaikę perspektyvą nebegalvoja, o tuo labiau nebesiveržia ugdyti visuomenės kritinio mąstymo, o tik ir ieško, kaip išreikalauti, kad lėktų galvos, ar kriminalizuoti kitamintystę, yra kas apie tai pagalvojo net prieš trejus metus [ar tikrai?] ir net projektą „Google“ fondui surašė... O, svarbiausia, neįtikėtinai kantrus – žinodamas, kaip kovoti su šitokią žalą visuomenei ir valstybingumui darančiomis melagingomis naujienomis, net trejus metus kukliai ir ištvermingai laukė, kol „Google“ fondo smagračiai apsisuks…

Beje, kad DELFI.lt direktorius Vytautas Benokraitis, pareiškęs, jog „melagingos naujienos kelia įtampą visuomenėje ir silpnina demokratiją“, yra visiškai teisus, galima įsitikinti ir – tikra likimo ironija! – iš kitos to paties DELFI.lt ir net tą patį vakarą paskleistos fake news apie Hamburgo policijos išvaikytus neva „kraštutinių dešiniųjų pažiūrų“ kovotojus. Beje, šį prasilenkimą su tikrove pastebėjęs ir savo veidaknygės paskyroje aprašęs kritinio mąstymo ir be DELFI ugdymo nestokojantis Raimondas Navickas (ČIA) sulaukė „įtampą visuomenėje“ liudijančio palaikymo socialiniuose tinkluose ir ... nulinės reakcijos iš šią žinią paskleidusių portalų – nei klaida iki šiol pripažinta ir ištaisyta, nei skaitytojų atsiprašyta.

Tačiau žinantys „Google“ fondo istoriją, o ypač jo priešistorę DELFI.lt žinutę apie paramą „inovatyviam įrankiui kurti“ perskaito dar kitaip – tiesą sakant, viskas ima atrodyti nepalyginamai graudžiau. Nors DELFI.lt ir teigia, jog bendrovė savo iniciatyvą pradėjusi jau „prieš trejus metus“, kiti šaltiniai nurodo, jog žinią apie įkuriamą fondą, skirtą Europos leidėjams, bendrovė „Google“ paskelbusi tik 2015 m. pavasarį (ČIA). Pažadėjusi fondui skirti ir leidėjams paskirstyti150 milijonų eurų, tąkart bendrovė „Google“ kažkodėl mušėsi į krūtinę tvirtindama, jog tai daranti siekdama paskatinti „bendradarbiavimą bei inovacijas skaitmeninėje žiniasklaidoje“ – mat „norinti būti draugė ir partnerė“, nes kadaise, kai „nepakankamai atidžiai jų [leidėjų] klausėsi“, ji „pridariusi klaidų“...

Tai, kad „naujienų skaitmeniniame pasaulyje iniciatyvos“ (ČIA) pradžia kaip tyčia sutapo su 2015 m. balandį Europos Komisijos bendrovei mestu kaltinimu, kad ši teikianti „prioritetą savo pačios paieškos interneto sistemoms, taip ribodama konkurentų bei vartotojų teises“ (daugiau skaityti ČIA ir ČIA), irgi nebeatrodo nereikšminga. Bendrovės nemalonumai tuo nesibaigę – kaip rašo ELTA, „2016 m. liepą ES antimonopolinės reguliavimo tarnybos ir vėl apkaltino „Alphabet Inc“ priklausančią „Google“ kliudant savo konkurentėms“. Trečią įspėjimą, pasak ELTOS, bendrovė „Google“ išgirdo iš EK dėl „politikos, nustatančios, kaip paieškos sistemoje pateikiami rezultatai“ – buvo tvirtinama, kad „bendrovė naudojasi savo pozicijomis rinkoje ir trečiųjų šalių interneto svetainėse dirbtinai trukdo rodyti savo konkurenčių reklaminius skelbimus“.

Savo liepos 6 d. pranešime DELFI.lt nutylėjo ir tai, kad EK, po kone septynerius metus trukusio kruopštaus tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar „Google“ nepažeidžia antimonopolinių taisyklių, šių metų birželio 27 d. priėmė verdiktą ir nubaudė bendrovę už jų nesilaikymą 2,42 milijardo eurų baudą. EK teigimu, bendrovė „Google“ „piktnaudžiavo dominuojama padėtimi rinkoje kaip paieškos sistema, nes teikė neteisėtą pranašumą kitam „Google“ produktui – kainų palyginimo paslaugai“.

Komentuodama tokį sprendimą už konkurencijos politiką atsakinga EK narė Margaretė Vestager (Margrethe Vestager) pasakė tai, kas – bent Lietuvoje – turėtų nuskambėti itin revoliucingai: „Bendrovė „Google“ piktnaudžiavo savo paieškos sistemos dominavimu rinkoje ir paieškos rezultatuose teikė pirmenybę savai kainų palyginimo paslaugai, o konkurentų nustumdavo į žemesnę vietą. Toks „Google“ elgesys pažeidžia ES antimonopolines taisykles. Ji iš kitų bendrovių atėmė galimybę konkuruoti paslaugų vertingumu ir kurti naujoves. O svarbiausia tai, kad iš Europos vartotojų ji atėmė galimybę tinkamai rinktis paslaugas ir naudotis inovacijomis“.

DELFI.lt paskelbtoje žinutėje pabrėžiama: bendrovė „Google“ tokį EK sprendimą gerbia, bet su juo nesutinka ir ruošiasi jį ginčyti.

Aišku tik viena: kuo besibaigtų bendrovės „Google“ nemalonumai , DELFI.lt užmojį kurti „inovatyvų įrankį“ – platformą, kuria remtųsi jos atrinkti ekspertai (ar dabar taip vadinasi cenzūra?) – kovai prieš melagingas naujienas ir saugoti Baltijos šalių žiniasklaidos ekosistemą „Google“ fondas paremti spėjo. Vadinasi, Baltijos šalių žiniasklaidos ekosistema jau pasikeitė. Kadangi paramos sumą DELFI.lt kukliai nutylėjo, matyt, kitaip nei fondas, laiko šią paramą komercine paslaptimi, o ne viešu interesu, ekosistemos pažeidimų masto nustatyti bent kol kas nepavyks.

Ko gero, neverta nė klausti, ar toks sprendimas neatėmė iš kitų žiniasklaidos priemonių galimybės konkuruoti paslaugų vertingumu ir kurti naujoves, ar paremtasis neims dar labiau dominuoti tarp šios paslaugos tiekėjų, ar nepiktnaudžiaus savo dominuojančia padėtimi, o svarbiausia – ar iš vartotojų nebus atimta galimybė tinkamai rinktis?

Kitas klausimas, beje, amžinas: o kas nuo klaidų ir melo saugos DELFI.lt ir jo platformininkus – teisingų žinių ekosistemos vaidilutes ir žynius? Ir dar – toks klausimas tik atrodo naivus, šiaip jis akivaizdžiai destruktyvus – be didesnio vargo sutrikdys ar net suklaidins kiekvieną, ir net nesantaiką sukurstys, vadinasi, ir mūsų valstybingumui pakenkti gali.

Todėl net įdomu, kiek laiko truks, kol kas nors pasiūlys kokią inovaciją ir net nepastebėsim, kaip visus mus apsisaugos – ir nuo klausimo, ir nuo jį keliančių.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Geroji Naujiena: Palaiminti išvydę Tavąją Šviesą

Valdas Vasiliauskas. Lietuvos politikos Jobas

Britai švenčia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.