Ekonominė politika, Ministerijos

Ramūnas Karbauskis: Ne verkite, o dirbkite, ponia V. Baltraitiene, – jūs vis dar ministrė

Tiesos.lt redakcija   2016 m. balandžio 1 d. 1:57

1     

    

Ramūnas Karbauskis: Ne verkite, o dirbkite, ponia V. Baltraitiene, – jūs vis dar ministrė

Manęs nė trupučio nenustebino jūsų, ponia V. Baltraitiene, straipsnis, jog dėl visko žemės ūkyje yra kaltas R. Karbauskis. Taip, ponia V. Baltraitiene, esu „kaltas“.

Pirmiausia „kaltas“ dėl to, jog jau trejus su puse metų nematau jokio tikslo bendrauti su jumis ir jūsų pirmtaku. Koks gali būti konstruktyvus bendravimas su žmonėmis, neturinčiais žemės ūkio sektoriaus valdymui būtinos kompetencijos, patirties ir keliančiais abejones dėl savo reputacijos?

Atleiskite, jei klystu, ponia V. Baltraitiene, bet paskutinis dėl korupcijos atstatydinęs viceministras V. Martusevičius anksčiau buvo jūsų, kaip Seimo narės, patarėjas. Ir jūs tikrai nieko nežinojote apie „išpūstas“ produktų kainas, skirtas socialiai remtiniems žmonėms, dėl ko jūsų buvęs patarėjas buvo priverstas atsistatydinti?

Apie jūsų pasirašytus, sveiku protu nesuprantamus, įsakymus galėčiau rašyti daug, bet šį kartą pataupysiu skaitytojų nervus, nes šneku ne apie jūsų, o savo „kaltes“.

Esu „kaltas“, kad esu ūkininkas, valdau dešimtis žemės ūkio bendrovių. Pradėjau ūkininkauti tada, kai Lietuvoje dirvonavo milžiniški plotai žemės, o politikai garsiai teigė, jog žemės ūkis yra akmuo po Lietuvos ekonomikos kaklu. Beveik visos žemės ūkio bendrovės buvo įsigytos bankrotinėje situacijoje,  tarp jų – ir garsiųjų Naisių žemės ūkio bendrovė. Bendrovių įsigijimui paimti milžiniški kreditai tikintis sutvarkyti jų agrokultūrą taip, kad bendrovės dirbtų rentabiliai. Ar jūs, pone V. Baltraitiene, norite mane kaltinti, jog išsaugojau darbo vietas ir sukūriau naujų daugiau kaip tūkstančiui penkiems šimtams darbuotojų? Kad vidutinis darbuotojų atlyginimas mano įmonėse siekia tūkstantį eurų, kad niekas iš mano dirbančiųjų neemigruoja, kad stipendijuoju kelias dešimtis būsimų žemės ūkio specialistų, kurie dirbs Lietuvoje, o ne Vakarų Europos ūkininkų laukuose? Jog asmeniškai laiduoju bankams, kad mano įmonės galėtų paimti šimtamilijoninius kreditus, kurių pagalba žemdirbiai aprūpinti sėklomis, agrocheminėmis priemonėmis, žemės ūkio technika?

Esu „kaltas“, kad esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas. 1996 m. į didžiąją politiką atėjau kaip nepartinis Seimo narys. Kai man buvo pasiūlyta vadovauti Lietuvos valstiečių sąjungai, ilgai nedvejojau, nes ši partija vienija žmones, kurių vertybės man artimos ir suprantamos. Žemdirbių visuomenė Lietuvoje labai susiskaldžiusi ir tuo iki šiolei naudojasi politikai. Pastovus smulkesnių ūkininkų priešpastatymas stambesniems, bendrovių – ūkininkams, gyvulių augintojų – grūdų augintojams. Man, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui, visą laiką buvo nelengva atstovauti žemdirbiams, nes į bet kokias mano pastangas oponuojantys politikai atsakydavo, jog esu stambus ūkininkas, o stambūs visada yra prieš smulkesnius.

Beje, jūs darote tą patį. Tik niekada negirdėjau pavyzdžio, kaip esu veikęs prieš smulkiųjų ūkininkų interesus ir kada bandžiau atstovauti stambiųjų žemdirbių interesams. Tokio fakto nėra ir būti negali. O mano pastangų padėti smulkiesiems ūkininkams apstu – ir ne tik politinių, bet ir asmeninių. Kas padėjo didžiausiems Lietuvoje smulkiųjų pieno gamintojų kooperatyvams „Pieno gėlė“ ir „Pieno puta“, kai jie vykdė intensyvią plėtrą? Ne valstybė, ne bankai, ne pieno perdirbėjai, o R. Karbauskis.

Kada šnekame apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos aktyvų dalyvavimą žemės referendume, kovoje prieš skalūnų dujų išgavimą Žemaitijoje, tai tikrai nebuvo stambiųjų ūkininkų ar bendrovių problema. Atvėrus žemės ūkio paskirties žemės rinką užsieniečiams, stambieji žemdirbiai būtų pajėgę konkuruoti, bet visi smulkieji ūkininkai tikrai būtų netekę galimybių įsigyti žemės. Primenu, kad kartu su draudimais įsigyti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, buvo priimta ir visa eilė ribojimų, aktualių tik stambesniems žemdirbiams ir dėl to mūsų sąjunga niekada neprotestavo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, skirtingai nuo kitų partijų, žemdirbių pagal ūkio dydį niekada neskirstė ir rėmė sprendimus, galinčius palengvinti visų Lietuvos žemdirbių dalią. Supriešinę žemdirbius politikai sukūrė situaciją, kurioje mūsų vaikai ir anūkai nebenori dirbti kaime ir tai netrukus taps pačia skaudžiausia problema žemės ūkyje.

Esu „kaltas“, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai yra didžiausių Lietuvos žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai. O kas jais turėtų būti? Noriu priminti, jog žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovus renka ne partija, o žemdirbių savivalda. Dabartiniai Žemės ūkio rūmų, Pieno gamintojų asociacijos vadovai jais tapo jau seniai būdami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais, pirmiausia – dėl savo didelio autoriteto žemdirbių tarpe. Ponia V. Baltraitiene, jūsų paminėti garbūs ūkininkai niekada neišduotų atstovaujamų žemdirbių vardan jokios partijos interesų – gal tai ir yra ta priežastis, kodėl jie niekada netaps Darbo partijos nariais?

Esu „kaltas“, kad jūs labai keistai suprantate žodį „konstruktyvumas“. Krizė pieno rinkoje kilo ne vakar ir ne šiandien. Jei jūs manote, kad tūkstančiai bankrutavusių pieno gamintojų ir reali bankroto grėsmė likusiems nėra priežastis protestams, tai ką siūlote? Jūs nebejuokinkite žemdirbių savo gražiomis kalbomis apie būtinybę sureguliuoti pieno rinką, nes jūsų partija ir valdanti dauguma nesiryžta pažaboti svarbiausios pieno rinkos grandies – prekybininkų. Ar jums neaišku, jog neįmanoma sutvarkyti pieno rinkos nesikišant į pieno produktų prekybos sureguliavimą? Jūs, prašau, neieškokite manęs pasislėpusio už karvės – aš už jos niekada nesislėpiau ir nesislėpsiu. Pripažinkite, jog jūs ilgai galvojote, kad pieno rinkoje situacija savaime išsispręs, o dabar desperatiškai bandote ieškoti kaltų.

Pažiūrėkite į veidrodį, pone V. Baltraitiene, ten pamatysite tą žmogų, kuris vadovauja Lietuvos žemės ūkio ministerijai ir vadovauja taip blogai, jog žemdirbiai nebegali galvoti apie sėją, o eina protestuoti. Jei neturėčiau augalininkystės, tai jau šiandien būčiau ties bankroto riba, nes nuostoliai iš pienininkystės yra milžiniški. O ką daryti pieno gamintojams Žemaitijoje, Rytų Lietuvoje – jiems nėra kuo tuos nuostolius amortizuoti.

Gal jūs, pone V. Baltraitiene, manote, jog žemdirbiai meluoja ir bankroto šmėkla virš pieno gamintojų yra išgalvota? Jei taip nemanote, kodėl drįstate žemdirbių protestus vadinti politiškai motyvuotais? Jūs teisi dėl vieno – kad jūsų pastangomis Lietuvos visuomenės akyse bus sukurtas blogų ūkininkų mitas, kurie nemotyvuotai protestuoja ir dar reikalauja ministrės atsistatydinimo.

Jei turėčiau burtų lazdelę, padaryčiau taip, kad tuos kelis mėnesius, kol jūs „davaldysite“ savo poste, žemdirbiai galėtų išgyventi, nebūtų gaištamas laikas jokiems protestams. Jokios naudos iš jūsų atsistatydinimo vis tiek nebus, nes Lietuvos žemės ūkio ministerija priklauso Darbo partijos įtakos sferai ir jus gali pakeisti tik dar vienas nekompetentingas ministras. Deja, burtų lazdelės neturiu, o bankrutuojančius pieno gamintojus kviesti pakentėti jau nebeįmanoma. Už protestuojančių žemdirbių nugarų yra šeimos, vaikai, bendruomenės…

Paskutinė mano kaltė yra ta, kad, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, praėjusiuose Seimo rinkimuose nesugebėjau padaryti taip, kad Darbo partija dabar negalėtų valdyti žemės ūkio sektoriaus. Pirmą kartą straipsnyje žodį kaltė įrašiau be kabučių, nes ruošiuosi padaryti viską, kas priklauso nuo manęs, kad po artėjančių Seimo rinkimų valdančioje koalicijoje nebūtų korupcija kaltinamų partijų, o Seime – abejotinos reputacijos politikų.

Pabaigai. Ponia V. Baltraitiene, kai politinės tarybos posėdyje aptarinėsite, kaip man atkeršyti už šį straipsnį, kaip neseniai buvo po ministro Sauliaus Skvernelio apsisprendimo kandidatuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, tai paprašykite Mokesčių inspekcijos duomenų, kiek dešimčių milijonų eurų mokesčių per metus sumoka mano verslas, o tada nuspręskite, ar būdama ministre turite moralinę teisę tyčiotis iš mokesčių mokėtojų, kurie yra jūsų darbdaviai ir atlyginimo mokėtojai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Julius Puras       2016-04-1 5:08

Pas Baltraitiene tai dar buvo kaskokiutai skaiciu o pas demagoga Karbauski tik vienas “vidutinis darbuotojų atlyginimas mano įmonėse siekia tūkstantį eurų”. Itariu kad tas vidurkis buvo nustatytas mazdaug taip vienas uzdirba milijona visi kiti apie 300 400 ir sudejus i kruva gavosi 1000.
Beja tieoso.lt backa kitai nuomonei tai yra Baltraitienes mintims yra neprieinama. Tiesa pasakius delfije Baltraitienes straipsnis nera issamus. Respiblika reikia skaityti.
I ka “tiesos” pavirto. I demagogu backa ir rupora.


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.