Krikščionių pilietinis veikimas

Ramūnas Aušrotas. Truputis džiazo apie krikščioniškas vertybes ir bendrąjį gėrį

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gegužės 17 d. 20:55

11     

    

Ramūnas Aušrotas. Truputis džiazo apie krikščioniškas vertybes ir bendrąjį gėrį

Jei nežinojote, krikščioniškos vertybės ir bendrasis gėris – tai dvi kodinės sąvokos, apibrėžiančios du skirtingus mąstymo apie krikščionio pilietinį buvimą pasaulyje tipus.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kontekste Lietuvos katalikiškoje erdvėje susiformavo įtampos laukas, kuriame ypač stipriai pasireiškė dvi skirtingos mąstymo apie krikščionio pilietinį buvimą pasaulyje prieigos, kurių kodiniais žodžiais tapo „bendrasis gėris“ ir „krikščioniškos vertybės“.

Jų galynėjimosi arena tapo postai ir komentarai FB-e bei straipsniai katalikiškoje žiniasklaidoje. Tiek Pauliaus V. Subačiaus straipsnis apie bendrąjį gėrį, tiek mano atsakomasis straipsnis apie pamatinius gėrius, dėl kurių negalima derėtis, tiek ir Tomos Bružaitės straipnis, kuriame kvestionuojama „krikščioniškų vertybių“ sąvoka yra ne kas kita kaip vienos krikščionio mąstymo apie politiką prieigos kritika kitai, vykstanti ir vertintina Prezidento bei Europos Parlamento rinkimų kontekste.

Į polemiką neketinu bristi, nes nematau tame prasmės ir vertės. Manau, kad abi stovyklos yra reikalingos, nes padeda viena kitai nenueiti į kraštutinumą. Todėl nei LVI, nei Kataliko balsas negali ir neturi turėti pretenzijos reprezentuoti Bažnyčios pasaulyje ir pretenduoti į baigtinę tiesą apie krikščionio politinį veikimą. Lygiai taip pat jos negali reprezentuoti nei Subačius su Ališausku, nei Malinauskas su Aušrotu (t.y. manimi)

Pats nemanau, kad kriščioniška tapatybė turi būti suprantama siaurai, religingumo kontekste, ir apsiriboti tik šia erdve. Manau, kad šį vėją į Lietuvą atnešė ar bent jau sustiprino Audrio Juozo Bačkio paskyrimas Vilniaus arkivyskupu, kuris iš prancūziškos laicistinės terpės atnešė privačios arba religinės katalikybės patirtį. Tokią katalikybę buvo bandoma steigti Lietuvoje dar Smetonos laikais. Aš dar nuo ark. Sigito Tamkevičiaus klebonavimo Kybartuose laikų turėjau kitą patirtį ir gavau kitą formaciją. Todėl neįsivaizduoju krikščionybės ir savo buvimo krikščioniu be pilietinės dimensijos.

Bet kaip nemanau, kad krikščionio tapatybė turi būti apibrėžiama ir apsibrėžti tik religine dimensija, taip ir nemanau, kad krikščionikška tapatybė turi tapti dominuojančia ir uzurpuojančia politine tapatybe. Koks turėtų būti šių dviejų kraštutinumų balansas yra mano apmąstymų šerdis šiuo metu.

Dėl Tomos išreikštos „krikščioniškų vertybių“ sąvokos kritikos noriu padaryti vieną metodologinį pastebėjimą. Dėl teisingos dalykų tvarkos.

KB socialinio mokymo turinys remiasi dviem dalykais: Apreiškimu ir prigimties filosofija. Antrasis kyla iš pirmojo ir yra jam subordinuotas. Nors tiesa, kad šv. Tomas prigimties sąvoką perėmė iš savo Mokytojo Aristotelio, tačiau jis šiam skoliniui suteikė visiškai kitokį (kriščionišką) metafizinį turinį.

Remtis prigimties filosofija atsietai nuo Apreiškimo yra eiti Frensio Bekono pėdomis. Šiuo keliu nuėjo tiek moderni filosofija, tiek ir mokslas, įskaitant ir teologiją. Šuo keliu rizikuoja nueiti ir Katalikų Bažnyčios mokymas, vis labiau klausantis mokslo kalbos – nuo jau minėto Frencio Bekono laikų yra linkęs aiškinti ir pagrįsti save tik per save patį. Bet prigimtis pati savęs paaiškinti negali.

Prigimties dalykų neapmąstymas tikėjimo šviesoje sukelia riziką, kad prigimties dalykai bus aiškinami kaip savitiksliai, save pagrindžiantys ir save determinuojantys.

Tai akivaizdžiai įvyko žmogaus teisių srityje: žmogaus teisių sistemos, sukurtos po Antrojo Pasaulinio karo pagrindas, išreikštas nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, rėmėsi krikščioniška prigimties samprata (kurią pasiūlė nuoseklus tomistas katalikas Žakas Maritenas). Tačiau išimta iš tikėjimo šviesos lauko, ši nuostata su laiku pradėjo deformuotis, ja grindžiamos žmogaus teisės netekti svorio ir virsti vis labiau efemerinėmis žmogaus teisių variacijomis.

Taigi, kai kalbame apie krikščioniškas vertybes, kalbame apie žmogiškuosius ir socialinius gėrius, kurie yra apmąstyti krikščioniško Apreiškimo šviesoje ir įimti į Apreiškimo lauką.

Tad kalbėti apie krikščioniškas vertybes yra kalbėti apie Apreiškimo šviesoje apmąstytus, įprasmintus žmogiškuosius ir socialinius gėrius, kurie turi tikslą. Tai kalbėti apie druską, kuria yra pasūdomas maistas, kad jis būtų valgomas ir tvarus.

Sakoma, kad dabartinei Europai trūksta tikslo. Nenuostabu.

Beje, jo netrūko Europos Sąjungos kūrėjams. Kodėl? Gal dėl to, kad jie, būdami katalikai, nebijojo laikyti krikščionybės visuomenės raugu?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas durai Kodėl       2019-05-21 6:27

Помотри, дура, внимательно, что написала, надеясь еще понести какой-нибудь понос, когда “клюну”. На дурий понос не клюю.
Кстати, а твой Учитель тоже дал подписку твоим “соотечественникам” (водочная моль белорусам не соотечественники)?

Kodėl       2019-05-20 15:55

tauta penima tauškalais ir nuvalkiotomis beprasmėmis klišėmis? Kas ir ko siekia? Atsakymą pateikia Senasis Testamentas, Tora ir Talmudas.

Paskutines       2019-05-19 15:46

trys eilutes yra svarbiausios, iprasminancios viska.

Dėsnis       2019-05-19 1:23

Jei sukurtume globalinį gėrį,būtų rojus, bet iš rojaus buvome išvyti, todėl jo nebebus, tikriausiai sukursime globalinį blogį, ir vietoje rojaus gausime globalinę katastrofą.

Raigerdas        2019-05-18 16:14

Labai įkyrus Marginalo komentaras ir pastovus Dievo brukimas, kaip mažam vaikui ta manų košė. Na tai gerai, Marginale, kadangi tu bruki savo, būtent savo supratimą apie Dievą, kuris kažkodėl tai turi visus fanatiško brukimo požymius (visi fanatikai, lyg būtų iš inkubatoriaus, daro tą patį), tai pasakyk man, kas yra tas Dievas? Nėra nei vieno žmogaus, kuris galėtų tai tiksliai nusakyti. Vienintelis žmogus, kuris į tai gali atsakyti, yra Marginalas. Tiesa, aš suklydau, nes tokių žmonių, kaip Marginalas, yra ir daugiau. Vienas man rašinėjo iš Šiaulių ir įtikinėjo, kad jis yra atgimęs Jėzus. Pacituosiu kitą tokį įdomų žmogelį, kuris irgi pasikalba su Dievu:“Kadangi TĖVAS visą laiką mane moko, jog į viską žvelgčiau per sistemą, kurios viso dalys turi tiesioginį ar netiesioginį ryšį, tai aš jums turiu pateikti šiek tiek didesnį kontekstą, kad galėtumėte suvokti, jog bendravimas su TĖVU, ir su JĖZUMI, nebuvo mano paties užgaida ar netikėtas susigalvojimas. Tai buvo ilgas, man pačiam net nejuntamas, vedimas ir rengimas iš vidaus. Ir labai dažnai sunkusw ir skausmingas”. Tikiuosi, kad Marginalas perdaug nenusišnekės?

Realaus konteksto svarba       2019-05-18 16:05

Delfi, tęsiantis Šimonytės aklą gynimą ir protegavimą,
pats įsikėlė rinkiminę naktį kandidatės štabe skambėjusį youtubinį „Metallica“ dainos „Whiskey in the jar“ video (daugiau kaip 85 mln.! peržiūrų),
kuriame ištisai vaizduojamos pusnuogės alkoholį lakančios moterys,
besiglamonėjančios lesbietės, vemiančios unitaze, nusitašiusios,
kambariuose ekstazėje viskas pamišėliškai daužoma, mėtoma per langą...
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-simonytes-stabe-vykusiu-sokiu-pasipyle-keistos-interpretacijos.d?id=81177875&fbclid=IwAR3VT5htPN2KYRT-sb3rpnuvoJ-pOrf3w17WDuPgv1Jd0vKS9rkgT1SpmNo
https://www.youtube.com/watch?time_continue=165&v=boanuwUMNNQ
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Norint tkroviškai pažinti žmogų, jo elgesį, rodomus ženklus būtina žinoti rūpimų dalykų kontekstą, iš kur žmogus atėjęs, su kuo jis tapatinasi.
Kaip tik tokios kontekstinės medžiagos fragmentą (kultinį video) pateikiau,
o jums - spręsti, ar tai dera išsilavinusiam europiečiui,
net jei jis netaiko į prezidentus.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
P.S. Bažnyčiai turėtų būti apmaudu ir gėda dėl jai mėginančių advokatauti kai kurių influencerių pasauliečių (ališauskų, subačių, gailių klano, vaišvilaičių, klimenkų ir kt.), klastojančių tokių bakchanalijų realius kontekstus ir po to juos teisinančių kaip priimtinus krikščioniui.
Net sektinus (nuorodos į Popiežių, ikonas)!
Apvaizdos dovana, kad turime tokias atodangas.

Žodžio laisvė...       2019-05-18 11:56

Veryga,kada širdininkai galės , pasijutę blogai,tuoj pat kreiptis pas kardiologus
be keliamėnesinių laukimų.Medikai sako,kad šiandien užpildytos palatos širdininkais.
O kas skaičiuoja tuos,kurie taip ir “nepriėjo” iki ligoninės palatos???Juk taip ne-
krikščioniška,nehumaniška,nežmoniška.Tėvynė,jos žemių vientisumas,šeima su jos vaikais - tai žmogaus buvimo pasaulyje pamatas ir kėsintis į tas protingos civilizacijos gyvenimo sąlygas yra nepadoru.Ir kunigai turi turėti žodžio laisvę.
Dievo tarnai žemėje,turėkite tvirtus stuburus ir nesileiskite niekinami ir žeminami.
Ir nepamirškite,kad tarp mūsų yra vilkų su avies kailiais.

Marginalui       2019-05-18 10:05

Ko čia pilstai iš tuščio į kiaurą, jei bijai net Dievo vardo? Protingi vis dėlto tie studentai - atpažino satanistą. Beje, o kaip tu tari tą D-vas? [dvas]? Su kuo tai sieji? Su ,,dvasna”, ,,dvėsti”? Jei su ,,dvasia”, tai kaip ir aišku: yra sąvoka ,,piktoji dvasia”, kuri tikrai bijo ne tik Dievo, bet ir Jo vardo.

$+$       2019-05-18 8:29

Na taip, iš tuščio supilti į kiaurą ir dar kartą evangelizuoti lietuvių gentį, kaip Šv. Kolumbanas galijus.

Marginalas: visi į rinkimus, maidano nereikia       2019-05-18 6:11

Šių metų pradžioje turėjau galimybę viešai pakalbėti Kaune apie krikščioniškas vertybes. Susirinko žurnalistai, teologijos fakulteto studentai ir net pats fakulteto dekanas (kuris po įvadinio žodžio tuoj pat ir pranyko).
Apie “krikščioniškas vertybes” visų jau madinga kalbėti, nes kovotojai už “Tikrą Demokratiją” jau suprato, kad neva “netikra” demokratija (= demo valdžia - plg. vergvaldžių demą Antikoje arba bajorų demą LDK) pasuko į šeimos instituto naikinimą: po sodomitų “santuokų” įstatyminio įtvirtinimo jau ir į vaikų atiminėjimą (demokratijos tėvų Amerikoje, skirtingai nuo Antikos, juodųjų vergų vaikai priklausė ne tėvams, bet tik vergvaldžiams). Todėl paprašiau auditoriją išvardyti bent porą “krikščioniškų vertybių”. Išgirdau ir “katalikišką tradiciją” (o jos būta tada, kada satanistus ekskomunikuodavo - plg. dabartį, kada net viešai palaikantieji sodomiją politikai neekskomunikuojami!), ir “tiesą” (jos bando siekti ne vien krikščionys), ir kt. be jokios bendros tų vertybių hierarchijos ar net susigaudymo.
Tada priminiau, kad didžiausia vertybė krikščioniui yra Pats Išganytojas Kristus, o antroji po Jo - asmens laisvė, nes D-vas reikalauja laisvo pasirinkimo tarp Kristaus ir prekiaujančio patogumais antikristo. Atsisakęs nuo asmens laisvės žmogus Kristui nebetinka, mirtį į cirko areną neis. Kai ėmiau vardyti patikimesnes už plieną elektronines vergo grandines nuo totalinio sekimo iki privalomos banko kortelės mikročipo, studentai teologai išnyko paskui dekaną, o vėliau (be manęs) žurnalistai gūžčiojo pečiais: kam tokį pakvietė!
Pagrindinė takoskyra, kaip visada, eina ne tarp tradicinių įprotybių-vertybių ir bendro intereso, bet tarp D-vogarbos ir stabmeldystės, tarp TEOkratijos ir DEMOkratiijos. Pasirinkus radžvilianą sinicianą su Tautos stabu (“Be sąjūdinio solidarumo Lietuva išnyks!” - o kuriam galui ši deivė pati iš savęs, be D-vo valdžios, reikalinga?), susitaikyta su elektroninėmis grandinėmis, kaip su neišvengiamybe (ES tebekovoja vien graikai), ir jau pereitas negrįžimo taškas: belieka tik TIKĖTI kitais rinkiminiais cirkais, vergovė jau atėjo net duomenų “apsaugos” pavidalu iki pat susovietintų butų ūkio tarnybų.

Jei praktiškai       2019-05-17 22:12

kaip veikia krikščioniškos vertybės,tai dabar siaučiančių širdies infarktų fone,krikščioniška būtų naikinti šeimos daktarų siuntimus,o leisti žmonėms staigiai vykti pas kardiologus ir daryti viską,kad žmonės būtų priimami čia ir dabar,jei pasijuto nors kiek blogai.O eilės ir neoliberali siuntimų sistema yra nežmoniška ir net neturi jokios prasmės žmogiškumo atžvilgiu.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.