Laisvos visuomenės institutas
Rinkimų išvakarėse tarp katalikų tradiciškai tvyrojo įtampa. Vieni žvalgėsi po politinį daržą ieškodami krikščioniškų pažiūrų politikų, kurie būtų pasiryžę kovoti už gyvybę arba prieš vadinamąją gender ideologiją. O štai kiti įžvelgė tokiame politikų nusiteikime Bažnyčios socialinio mokymo lauko susiaurinimą ragindami juos nepamiršti užribyje esančių migrantų arba LGBT asmenų, nors jų kritikuojami politikai neketina pabėgėlių palikti skęsti jūroje ir nesiūlo pagaliais mušti homoseksualių asmenų. Tačiau nei politikai, nei jų kainą bandantys nustatyti rinkėjai kažkodėl nesijaudina dėl yrančių santuokų, kurios tiek demografinės raidos, tiek skurdo rizikos, tiek socialinės naštos Lietuvos valstybei prasme yra tiksinti bomba.
Skyrybų skaičiumi Europoje esame lyderiai. Ir jau ne vienus metus. Eurostato duomenimis, 2018 m. pagal bendrąjį ištuokų rodiklį dalinomės 3–4 vieta su mūsų kaimynais latviais, mus lenkė tik Baltarusija ir Ukraina. Mūsų kaimynų „pirmavimą“ pagal bendrąjį ištuokų rodiklį lemia įsibėgėję depopuliacijos procesai – šios šalys šiuo metu patiria didelę emigracijos bangą. Lietuvoje dabar kitokia situacija – 2019 m. fiksuotas teigiamas imigracijos ir emigracijos santykis. Jis lėmė ir nuo 2012 metų po truputį mažėjantį bendrąjį ištuokų rodiklį (nuo 3,5 2012 m. iki 3,1 ištuokos 2019 m. 1000-čiui gyventojų).
Kur kas tiksliau padėtį nusako ištuokų skaičius, tenkantis šimtui santuokų. Pagal jį Europoje Lietuva yra viduriuke, užimdama septynioliktą vietą (2017 m. jis buvo 40,2 ištuokos 100-ui santuokų), tačiau stipriai lenkdama Balkanų regiono šalis (Kosovą, Albaniją, Juodkalniją), Rumuniją, Turkiją, kur ne paskutinį vaidmenį groja islamo faktorius, ir katalikišką Maltą, kur tradiciškai šis rodiklis yra mažiausias (10,6 ištuokos 100-ui santuokų). Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, tarp 2012 ir 2019 m. jis svyruoja nuo 1/2 (50,3 proc. 2012 m.) iki 2/5 (40 proc. 2018 m.), t. y. Lietuvoje išyra kas antra (blogiausias scenarijus) arba dvi iš penkių (geriausias scenarijus) šeimos. 2019 m. Lietuvoje susituokė 19 502, o santuoką nutraukė – 8 683 poros, t. y. 44 procentai visų susituokusiųjų. Situacija negerėja.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
tėvai tampa tik vaikų gimdytojai, o toliau… jie nusavinami kažkieno tai (valstybės) reikmėms. O, taip. Ar supratai? Mes tampame daiktu, na, kaip žemė, pastatai ir t.t.
gal kas zinote, kas cia yra? zemiau istrauka is pranesimo lrt. ir tai siulo valstieciai, o ne liberalai. privalomi darzeliai nuo 2 metu?? ar kazka ne taip supratau?
Vyriausybė pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus siūlymams įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Daugiau įsipareigojimų prisiimtų valstybė, padėdama savivaldybėms organizuoti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. – 4 metų vaikams, 2024 m. – 3 metų vaikams ir 2025 m. – 2 metų vaikams. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas sudarytų galimybes visoms šeimoms lanksčiai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.