Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Ramūnas Aušrotas. Tikrovė nesiduoda nuneigiama, todėl ir kyla antroji nacionalizmo banga

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 22 d. 15:01

5     

    

Ramūnas Aušrotas. Tikrovė nesiduoda nuneigiama, todėl ir kyla antroji nacionalizmo banga

Dalijamės Ramūno Aušroto replika į Justino Dementavičiaus straipsnį „Krikščioniškoji demokratija ir nacionalizmas“, paskelbtą portale bernardinai.lt (ČIA).

Justinas man atsakė į klausimą, kodėl atsirado grynosios demokratijos (pure democracy) projektas, kurį dabar krečia nacionalizmo karštinė.

Tereikia prisiminti, kad Europos Sąjungos tėvais buvo krikščionys demokratai, kuriems, kaip priminė Justinas, centre buvo asmuo, o ne tauta, ir dėl kurio jiems buvo būdingas polinkis į internacionalizmą. Juk ne atsitiktinai karščiausi Europos Sąjungos gynėjai visada buvo Vokietijos krikščionys demokratai.

Ir natūralu, kad reakcija į šį nuo bėgių nuėjusį krikščioniškąjį projektą galėjo būti tik antroji nacionalizmo banga. Taip būna tada, kai ignoruojamas tautinis elementas (tikrovė) ir norima kurti kosmopolitinį projektą, pamirštant, kad Pauliaus žodžiai „nėra nei žydo, nei graiko“ buvo taikomi religinei, o ne politinei tapatybei apibrėžti.

Klausimas, ar įmanoma šį elementą vaisingai integruoti? Lietuvoje tam tikrų aplinkybių dėka tai pavyko TS-LKD, kuri savo prigimtimi yra hibridinis junginys, jungiantis savyje tris – konservatoriškąjį, tautinį ir krikdemiškajį – elementus. Bet tai reiškia dar kai ką: kad laisvai gali būti ir kitas.

P. S. Kai man bando aiškinti, kad krikščioniškoji demokratija yra nieko bendro su tautiškumu, nei su krikščionybe, man tai primena bandymus priklausomai nuo situacijos sakyti, kad blynuose nėra nei miltų, nei kiaušinių, nei pieno, o jie susideda iš atomų ir molekulių. Aišku, galima ir taip, jei nuo to gyventi bus ramiau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2019-09-24 23:34

Tikrai, kaip ne keista, liberalusis popiežius pasirodė tautiškesnis už patriotiškuosius konservatorius. Atrodytų, taip paprasta, mokyklinis lygis suprasti, kad vienu metu priklausom skirtingo sudėtingumo sistemoms - esam fizikiniai kūnai, kartu ir cheminiai, ir biologiniai ir dvasiniai. Priklausom ir šeimai, ir giminei ir kraštui ir tautai ir pasauliui ir visatai - vienu metu. Kominterno filosofai aiškins, kad priklausymas šeimai veda prie supratimo, kad priklausai giminei, o šis - prie supratimo, kad priklausai tautai… O tai veda prie fašizmo. Draugai, prie ko veda jūsų karas prieš šeimą ir tautas irgi matėm.

Prašalaitis       2019-09-23 15:04

Su tais konervatnikais ir mane prajuokino, būtų parašęs “buvo” tai dar gal liktų vietos ginčams, bet kai rašo “yra” tai net sunku patikėti, kad čia Aušrotas rašo.

Dangė       2019-09-23 14:18

Popiežius Pranciškus, 2018 m. rugsėjo 22 d. kalbėjo Vilniaus Arkikatedros aikštėje, atsakydamas į jaunuolių liudijimą:
“ …Viešpats mus gelbsti padarydamas mus tautos dalimi. Viešpats mus gelbsti leisdamas tapti tautos dalimi. Jis mus įtraukia į tautą, ir mūsų tapatybė galų gale bus priklausymas tautai. Niekas negali sakyti: „Aš išsigelbėsiu pats vienas“, visi esame susiję tarpusavyje, esame „tinkle“. Dievas panorėjo įžengti į šią santykių dinamiką ir patraukia mus prie savęs bendruomenėje, suteikdamas mūsų gyvenimui visapusišką tapatybės ir priklausomumo prasmę (plg. Apašt. parag. Gaudete et exsultate, 6).
Mūsų tikroji tapatybė yra susijusi su priklausymu tautai. Nėra nei „laboratorinės“, nei „distiliuotos“, nei „grynakraujės“ tapatybės – tokių nėra. Yra keliavimo kartu, kovojimo kartu, mylėjimo kartu tapatybė. Yra priklausymo šeimai, tautai tapatybė. Yra tapatybė, kuri tau suteikia meilę, švelnumą, rūpinimąsi kitais. Tapatybė, kuri duoda jėgų kovoti ir kartu švelnumo paglostyti. Kiekvienas pažįstame grožį ir nuovargį – gražu, kai jaunimas pavargsta, tai ženklas, kad jie dirba, – o dažnai net ir skausmą dėl priklausymo tautai, jūs tai žinote. Čia įleidusi šaknis mūsų tapatybė, mes nesame žmonės be šaknų. Mes nesame žmonės be šaknų!  <<<…>>>
Norėčiau jums pasakyti, – ir šiais žodžiais pabaigsiu, būkite ramūs, – norėčiau jums pasakyti, kad neužmirštumėte savo tautos šaknų. <<...>> Brangus jaunime, jei norite, kad jūsų tauta būtų didi ir laisva, prisiminkite savo šaknis ir veskite tautą pirmyn! “

habilitās       2019-09-23 11:04

Kažko nesuprantu arba kažkas nusišneka: „Būtent bekompromisis tautos iškėlimas fašizmą ir nacizmą leidžia traktuoti kaip radikalią nacionalizmo formą. Ši mintis plėtojama plejadoje akademinių tekstų...“ (J. Dementavičius).
Iki šiol debatai tarp specialistų vyko tik dėl to ar nacizmas yra atskira ideologija, ar tik fašizmo ideologijos forma. Straipsnyje „Krikščioniškoji demokratija ir nacionalizmas“ J. D. abi ideologijas arba skirtingas jos formas integruoja į nacionalizmą ir padaro nacizmą ir fašizmą jo išvestine, t. y. viena iš nacionalizmo formu (radikaliaja).

Dėl TS-LKD       2019-09-22 21:02

leiskit nusijuokti smile


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.