Šeimos politika

Ramūnas Aušrotas. Smurto ar skundų pandemija?

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 7 d. 11:04

5     

    

Ramūnas Aušrotas. Smurto ar skundų pandemija?

Teisės profesorius Saulius Arlauskas pasiūlė Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkui V. T. Raskevičiui atsisakyti primesti visuomenei smurto sąvoką artimoje aplinkoje dėl lytinės orientacijos, nes profesoriaus nuomone, tai yra atviras mėginimas perkelti Stambulo konvencijos nuostatas į mūsų teisę. Jis išreiškė kartu su kitai žmogaus teisių gynėjais pageidavimą dalyvauti šio komiteto posėdyje Sausio 10 d., kad galėtų paaiškinti   brukamos naujos ideologijos teisines ydas visuomenei. Tačiau komitetas posėdyje dalyvauti ir pasisakyti neleido nei jam, nei kitiems žmogaus teisių organizacijų atstovams, kurie įžvelgia Stambulo konvencijos žalą visuomenei. Dėl tokio nuolatinio pilieičių diskriminavimo pažiūrų pagrindu profesorius ketina kreiptis į Prezidentą. Šia proga skelbiame teisininko Ramūno Aušroto publikaciją dėl visuomenei rengiamo represinio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo.

Šiuo metu Seime svarstoma nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (ASAAĮ) redakcija. Jį pristatant Žmogaus teisių komiteto pirmininkas viešai pareiškė, kad Lietuvoje siaučia smurto pandemija, ir šis įstatymas leis ją pažaboti.

Ar tikrai turime smurto pandemiją, o jei taip – koks jos mastas? Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką vadiname smurto artimoje aplinkoje faktu. Ne prielaida, ne įtarimu, bet faktu. Lietuvoje kasmet užregistruojama keliasdešimt tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Policijos departamento duomenimis, 2020 m. policijoje buvo registruota 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Bet ar visais atvejais mes turime smurtą artimoje aplinkoje? Nebutinai.

Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje yra tik pagrindas policijai pradėti tyrimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Išnagrinėjęs įvykio aplinkybes ir konstatavęs, jog yra smurto artimoje aplinkoje požymių, policijos pareigūnas privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Jau keli metai kaip galioja Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebepriklauso nuo aukos pareiškimo. Taigi, netgi jei auka apsigalvotų, esant smurto artimoje aplinkoje požymių, tyrimas bus pradėtas. Jis nebus pradėtas tik tuo atveju, jei jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje yra akivaizdžiai neteisingas (BPK 3 str. ir 168 str. 1 d.)

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, jog nusikalstamų veikų žinybinio registro, kuriame įrašomi duomenys apie nusikaltimus, dėl kurių pradėtas, atliekamas ar nutrauktas ikiteisminis tyrimas, duomenimis, 2020 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 7’132 nusikaltimai, t.y. 7,3 proc. mažiau (lyginant su 2019 m.). O štai pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje padaugėjo 10,3 proc. (nuo 53 075 2019 m. iki 58 553 2020 m).

Atsižvelgus į tai, kad į statistiką papuola ir tie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, tarp jų ir neįrodžius nusikalitmo sudėties ar pripažinus nusikalstamą veiką mažareikšme (BPK 212 str.), tai reiškia, kad realiai padarytų nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius yra mažesnis.

Kadangi tikslių duomenų sužinoti nėra galimybės, statistine prasme laikysimės prielaidos, kad visi 2020 m. užregistruoti nusikaltimai yra pradėti ir tebetiriami. Taip žiūrint, ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 m. buvo pradėtas 12 proc. atvejų. Palyginimui, 2017 m. buvo pradėta 10 968 ikiteisiminių tyrimų esant 47 941 pranešimams apie smurtą artimoje aplinkoje. Kitaip tariant, 2017 m. ikiteisminis tyrimas buvo pradedamas tik vienu atveju iš penkių, o 2020 m. – jau tik vieno iš 8 pranešimų atveju. Kitaip tariant, pranešimų, dėl kurių pradedama ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, mažėja.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas baigiasi kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teismui. 2020 m. buvo nustatyta 5 815 įtariamų (kaltinamų) asmenų, padariusių dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotą nusikaltimą. Tai nusikalstamų veikų žinybiniame registre įrašyti asmenys, įtariami (kaltinami) nusikaltimų padarymu, priėmus procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos. Smurto statistikos prasme, tai tiksliausi duomenys, leidžiantys spręsti apie smurto artimoje aplinkoje mastą. Beje, jų 15,8 proc. daugiau nei 2019 m. Turint omeny tai, kad 2020 m. lyginant su praeitais metais, nusikaltimų užregistruota mažiau, o įtariamųjų (kaltinamųjų) daugiau, tenka daryti išvadą jog daugėja atvejų, kai pasireiškia abipusis (kai įtarimai/kaltinimai pareiškiami abiems konflikto pusėms) smurtas.

Ką reiškia šie faktai? Ar tai, kad smurto Lietuvoje vis daugėja, o policijos darbas apsaugos nuo smurto srityje vis blogėja? O gal skundų gausa rodo, visai ką kita: kad Lietuvoje turime ne smurto, o skundų pandemiją, kai manipuliuojant skundo dėl smurto dėl smurto artimoje aplinkoje padavimo galimybe ir faktiniu nebaudžiamumu dėl melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje (melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje šiuo metu užtraukia administracinę baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų), asmenys aiškinasi tarpusavio santykius? Praktika rodo, kad civiliniame procese dažnai manipuliuojama baudžiamojo proceso iškėlimu kitai pusei, pvz. vykstant ištuokos procesui ir siekiant nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Siekiant suvaldyti tariamą smurto pandemiją, yra siūloma į Lietuvos teisinę sistemą įdiegti naują teisinį institutą – Apsaugos nuo smurto orderį (ASAAĮ III skyrius, 8 – 9 straipsniai), kaip prevencinę priemonę, skirtą apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Į šį įrankį moterų teises ginančios organizacijos žvelgia kaip panacėją, tačiau įstatymo projekto svarstymas Seimo komitetuose išryškino ne vieną su šio teisinio įrankiu supratimu ir būsimu taikymu susijusią riziką.

Pirmiausia, kyla pagrįstas klausimas, už ką bus skiriamas orderis? Jei jis bus skiriamas už smurtą, tai turi būti keliama byla, nes bet kokios rūšies smurtas yra nusikaltimas. Jei smurto nėra – asmuo negali būti persekiojamas, o jo teisės – ribojamos. Kaip sakoma Evangelijoje, „jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai netiesa, o jei tiesą, – kam mane muši?“ (Jn 18, 23).

Antra, įstatyme mes jau turėjome įstatyme nuostatas, skirtas smurtą patyrusio asmens apsaugai, tokias kaip kad įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu ir įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. 2020 m. teismai Lietuvoje skyrė kardomąsias priemones 1,7 tūkstančiui asmenų, iš jų – 17,4 proc. atvejų asmenys buvo įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Nuo dabar siūlomo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio jos skiriasi dviem reikšmingomis aplinkybėmis: pirmiausia, jos buvo taikomos teismo, o ne policijos pareigūno, antra jų taikymas buvo susietas su ikiteisiminio tyrimo pradėjimu ar ketinimu jį pradėti. Pagal 2011 m. įstatymo redakciją, jis buvo skiriamas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, o pagal 2016 įstatymo redakciją – kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tryimui pradėti ir reikia surinkti papildomų įrodymų bei skiriamas tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Ką reiškia tai, kad apsaugos nuo smurto orderį bus galima skirti nepradedant ar neketinant pradėti ikiteisminio tyrimo? Ogi faktą, kad jį galima skirti profilaktiškai ir taip išvengti varginančio administracinio darbo renkant įrodymus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui pradėti. Žinant, jog policija kasmet gauna keliasdešimt tūkstančių skundų dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuos visus
reikia išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo skyrimo, pagunda nueiti lengvesniu keliu yra labai didelė. Ne atsitiktinai Policijos departamentas, iš pradžių skeptiškai žiūrėjęs į šią iniciatyvą, klausymų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete metu jam pritarė. Aišku, savo vaidmenį suvaidino ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažadėtas finansavimas iš biudžeto
orderio administravimui.

Svarstant šio teisinio instituto reikalingumą Seimo komitetuose, buvo nuolat pabrėžiamas jo prevencinis pobūdis, tai suprantant kaip galimybę taikyti pavojų keliančiam asmeniui apribojimus, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą.

Aplinkybė, jog teisėsaugos institucijos galimai netinkamai atlieka savo darbą, nėra ir negali būti tinkamas motyvas apsaugos nuo smurto orderio įvedimui, be to, toks argumentavimas remiasi ydinga kaltumo prielaida, jog asmuo iš tiesų yra kaltas, tik to nepavyko įrodyti.

Netinkama motyvacija grįstas netinkamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio instituto taikymas gali turėti neigiamų socialinių padarinių, paskatinti asmenų, kuriems buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, bet nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei nebuvo įrodyta jų kaltė, stigmatizaciją.

Smurto orderio įvedimas nesusiejant jo su būtinybe pradėti ikiteisminį tyrimą gręsia dar didesniais lyčių karais, negu turėjome iki šiol. Politikai neturėtų lengva ranka įteisinti instrumento, kuris penkiasdešimt tūkstančių jų rinkėjų gali pasiųsti į gatvę, vien skundo pagrindu ir neįrodinėjant jų kaltės.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Deo John       2022-01-8 14:38

Build up your career in Aviation by completing a Diploma of Aviation at TVSA that allows you to do a job in airport areas. Get a free consultation call.
Diploma of Aviation

Prašalietis       2022-01-8 10:33

Ramūnas Aušrotas. Smurto ar skundų pandemija?...“primesti visuomenei smurto sąvoką artimoje aplinkoje dėl lytinės orientacijos…Smurto orderio įvedimas nesusiejant jo su būtinybe pradėti ikiteisminį tyrimą gręsia dar didesniais lyčių karais, negu turėjome iki šiol….”
  Ramūnas Aušrotas, Teisės profesorius Saulius Arlauskas… gali kartu su iškrypusios ir išsigimusio “sekso” profesionalais kiek nori pasakoti nesąmones apie” smurtą artimoje aplinkoje dėl lytinės orientacijos, lyčių karus…”, kas gali atsirasti nebent tik “netradicinės seksualinės orientacijos” publikos atstovų liguistos psichikos smegeninėse ir gal būt praktiškai pasireikšti atveju, kai yra nepasidalijama šios “netradicinės seksualinės orientacijos” senbuviams naujai įsiliejusių “nekaltybių” išangių. Šį “subtilų ir labai progresyvų seksuališkai teisinį klausimą” teoriškai nagrinėjantiems “intelektualams” būtų laikas savo samrotavimus paremti konkrečiais “jiems žinomais smurto artimoje aplinkoje dėl lytinės orientacijos” pavyzdžiais. Dar šauniau būtų, jei jauno pušynėlio fone “intelektualinius samprotavimus” reiškiantis Aušrotas ir kiti seksulinių reikalų “žinovai”, kaip “Teisės profesorius” Saulius Arlauskas, paminėtų nors vieną kitą vykusį Lietuvoje konkretų “mažesnį”, o kad būtų visiems tradicinės seksualinės orientacijos gausiems nesusipratėliams “aiškiau nei aišku” nagrinėjama “seksualinė problema”, paminėti konkretų “didesnio smurto atvejį dėl lytinės orientacijos artimoje aplinkoje”. “Teisinio” lytinio samprotavimo viršūnė būtų, jei kas nors paminėtų įvykusį kada nors Lietuvoje, pasaulio istorijoje dar negirdėtą, “lyčių mūšį”, kokios lytys ten dalyvavo ir kokia lytis pasiekė pergalę. O gal šie Lietuvoje buvę“lyčių” mūšiai baigėsi tarpusavio taikos pasirašymu ir bendromis visų dalyvavusių mūšiuose lyčių, žinomomis ir dar šiandiena “seksualinėms pakraipoms” tik pradėtomis praktikuoti naujomis seksualinėmis orgijomis…

Kaimynų       2022-01-7 23:13

sūnus dirba policijoje,tai dėl sausio 13 dienos jau paskelbta kovinė parengtis,įsakyta ruoštis riaušėms(nežinia,kas jas organizuos),sakė,kad visa amunicija būtų paruošta.Tai štai prie ko privedė diktatorius V.Landsbergis.

ah.ą       2022-01-7 18:45

kas bebūtų - lesykla parazitinių nišų tarakonams

Apklausa       2022-01-7 11:33

Ko mums reikia, kad taptumėme laimingiausia Tauta savo svajonių namuose - Lietuvoje?
Apklausa yra va čia
https://apklausa.lt/f/ko-mums-reikia-kad-taptumeme-laimingiausia-tauta-savo-svajoniu-namuose-lie-z12dbs3/answers/new.html?enforced_browser_type=mobile
______________________________________________
Tik 11 klausimų su pasirinktinais atsakymais.
Net 5 vietos nuomonei išreikšti savaip.
Dalinkimės nuoroda, skleiskime žinią bei dalyvaukime šioje apklausoje visi, nes tik žinant tai ko mes norime, galime (pa)datyti sekančius veiksmus bei darbus mūsų naudai, Lietuvos naudai.

Rekomenduojame

Valdžia rengia apynasrį socialiniams tinklams

Aleksandras Nemunaitis. Nesuprantu kodėl biudžetinės įmones masiškai verčiamos į VšĮ

Tarp Airijos studentų plačiai paplitęs narkotikų vartojimas – tyrimas

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Dievo Žodis ir laisvė – III eilinis sekmadienis

Visame pasaulyje vyko protestai prieš primygtinius reikalavimus skiepytis

Demonstracija Stokholme buvo didesnė nei praneša policija ir žiniasklaida

Linas Karpavičius. Netrukus Trumpas paleis naują socialinės žiniasklaidos platformą „TRUTH Social“

Linas Karpavičius. Arizonos rinkėjai vis dar laukia teisingumo

Jurga Lago. Toji Yoko Ono instaliacija banke su 141 grabeliu man atrodo iliustruojanti…

Tomas Čyvas. Aptvarienos naujienos

Atono kalno vienuoliams prokurorai iškėlė bylą dėl raginimo nesiskiepyti

Česlovas Iškauskas. Savaitės pjūvis. „Trys raidės“ – atverta Pandoros skrynia

Australai iš tiesų turėjo pykti ne ant Novako Djokovičiaus

Romaldas Abugelis. Apie laimę ir gerovę

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinken: Rusijos agresijos žmogiškoji kaina bus daug kartų didesnė, nei matėme iki šiol

Prof. Jonas Jasaitis. Atsiliepiant į A. Blinkeno kalbą Berlyne, skirtą pasaulio tautoms

Garsus medicinos žurnalas skelbia, kad Facebook‘o neobjektyviame „faktų tikrinime“ nėra atskaitomybės

Už balos. Ko diktatoriai išmoko apie Bideną 2021-aisiais?

Chaotiška Baideno spaudos konferencija: perkrovimas virto perdozavimu

Eurokomisarė migrantų atstūmimo klausimu išlieka griežta: tai neturi vietos ES

Ignas Vėgėlė. Kai aliejaus žinios tampa niekam neįdomios, tenka atidirbti propagandai

Tikrieji neapykantos kurstytojai – LRT nori atverti pragarą?

Moterimi persirenginėjęs Airijos kunigas nutraukė savo tarnystę: nesulaukė palaikymo iš vyskupo

Europos Komisija atsisako skelbti Ursulos von der Leyen ir Pfizer korporacijos vadovo susirašinėjimo žinutes

Edvardas Čiuldė. Dar kartą apie Vilniaus universitetą: universiteto dvasios atstatyti jau nepavyks niekados niekam

Vytautas Sinica. Valdžia su visuomenės dauguma ir toliau renkasi gyventi karo sąlygomis

Dominykas Vanhara. Ar Šimonytės vyriausybė vis dar turi pasitikėjimą Seime?

Leonas Milčius. Išduoti Sąjūdžio pažadai ir vertybės, pažeminta lietuvių valstybinė kalba

Daiva Tamošaitytė. Dvi Lietuvos: kas daugiau?

Bažnyčios krizės grimasos: Čikagos kardinolas vadovavo pagoniškai ceremonijai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.