Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos, Savivalda, Emigracija, imigracija, demografija, Geopolitika

Ramūnas Aušrotas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas ir teisiniu, ir politiniu požiūriu

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugpjūčio 10 d. 0:11

2     

    

Ramūnas Aušrotas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas ir teisiniu, ir politiniu požiūriu

Šiandien šaukiama neilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas – priimti įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, spręsti.

Vienas iš keturių teisės aktų projektų, kuriuos ryt ketinama svarstyti, yra Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymas.* Vienintelė Civilinės saugos įstatymo keitimo priežastis – kai kurių savivaldybų skeptiška pozicija valstybės taikomų priemonių sprendžiant nelegalios migracijos problemą atžvilgiu. Paprastai sakant, nesutikimas į savivaldybės teritoriją įsileisti nelegalius migrantus ir juos išlaikyti savivaldybės lėšomis. Įstatymo pakeitimais ketinama tokioms neklusnioms savivaldybėms perlaužti stuburkaulį.

Kalbu apie Civilinės saugos įstatymo 18 str. pakeitimą.
Dabar šio straipsnio 2 d. numato, kad:
„Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius.“

Kitaip tariant, norint panaudoti ekstremalios situacijos likvidavimui savivaldybės materialinius išteklius, reikalinga savivaldybės vykdomosios institucijos valia ir jos pritarimas.

Įstatymo pakeitimu iš esmės siūloma to atsisakyti, numatant, kad savivaldybės materialiniai ištekliai bus panaudojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip tariant, be savivaldybės vykdomosios institucijos valios ir pritarimo. Automatiškai, jei tam atsiras poreikis.

Projekto aiškinamasis raštas tokį reguliavimą grindžia praktiniu – didesnio efektyvumo valdant ekstremalią situaciją – poreikiu.**

Tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas teisiniu požiūriu.

Pirmiausia, valstybėje reikia vengti teisėkūros ad hoc (teisėkūros pagal situaciją). Akivaizdu, kad įstatymo projektą lėmė nesutarimai tarp Vyriausybės ir savivaldybių dėl migrantų krizės valdymo. Bet ar dera tokius nesutarimus spręsti siaurinant savivaldos teisę?

Taip pat natūraliai kyla klausimas, ar už ydingą nacionalinę politiką, dėl kurios nebuvo tinkamai įgyvendinamos valstybinės funkcijos (sienos apsauga), turi mokėti savivaldybės savo turimais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurie ir taip yra riboti?

Civilinė sauga yra savivaldybėms patikėta valstybinė funkcija. Tai reiškia: a) savivaldybė šią funkciją įgyvendina (administruoja), b) valstybė šį įgyvendinimą finansuoja, c) savivaldybė (jei yra poreikis ir galimybės) kofinansuoja jos įgyvendinimą.

Migrantų krizės atveju turime situaciją, kai valstybė reikalauja iš savivaldybės įgyvendinti valstybinę funkciją, ir tai daro ne garantuodama jos finansavimą, bet reikalaudama savivadybei ją vykdyti savo lėšomis. Natūralu, kad savivalybės su tuo nesutinka. Ir nenormalu, kad valstybės atsakas į tai – mes patys pasiimsime iš savivaldybės mums reikiamus išteklius.

Savivaldos institucijas saisto Vietos savivaldos įstatyme įrašyti atsakingumo savivaldybės bendruomenei (VSĮ 4 str. 1 d. 5 p.) bei   savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus (VSĮ 4 str. 1 d. 7 p.) principai. Jie reikalauja, jog savivaldos institucijos, priimdamos bet kokius sprendimus, net jei ir sprendžiami valstybės lygio ekstremalios situacijos klausimai, nepamestų iš akių vietos gyventojų interesų.

Vyriausybės šitie principai nesaisto. Taigi, sprendimo teisę (kada ir kokiu mastu panaudoti savivaldybės materialinius išteklius valstybės ekstremaliai situacijai spręsti) perkėlus iš savivaldos į valstybės lygmenį, vietos gyventojų interesai lieka be deramos teisinės apsaugos. Kaip rodo praktika, jų gali būti realiai nepaisoma motyvuojant aukštesnio lygio, bet nebūtinai vietos gyventojų požiūriu svarbesnės reikšmės klausimų sprendimu.

Pagal LR Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalį, Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Civilinės saugos įstatyme numatyta Savivaldos administracijos direktoriaus kompetencija civilinės saugos srityje yra Vietos savivaldos įstatyme numatytos vietos savivaldos savitvarkos ir savaveiksmiškumo galių išraiška. O šuo atveju savivaldos institucijų galia spręsti funkcionuoja ir kaip vietos gyventojų interesų garantas, kurio pririėmus minėtą teisinį reguliavimą, gali ir nelikti. Politine prasme, būtų pažeistas ir taip trapus valstybės ir savivaldos santykių balansas.

P.S. Abejonių kelia ir siūloma priimti „būtinųjų darbų“ sąvoka, ir su tuo siūlomas teisinis reguliavimas. Civilinės saugos įstatymas jau turi „neatidėliotinų darbų“ sąvoką, tad naujos sąvokos įvedimas yra perteklinis. Įstatyme sutinkama „priverstinių darbų“ sąvoka vertintina kaip sovietinės teisinės sistemos reliktas, kurį reikia braukti, o ne – nors ir kita forma – įtvirtinti.
_________

* Nr. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

** Iš aiškinamojo rašto CSĮ 18 straipsnyje nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius. Toks reguliavimas neefektyvus ir valstybės ekstremaliųjų situacijų atvejais praktikoje nepasiteisino, nes paskirtam valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijos vadovui tenka gaišti laiką sprendžiant, į kurių savivaldybių administracijų direktorius kreiptis ir prašyti skubaus reikalingų materialinių išteklių patelkimo. Todėl tikslinga atsisakyti tokio teisinio reguliavimo ir suteikti teisę Vyriausybei nustatyti tvarką, pagal kurią visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos teikia turimus materialinius išteklius.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nėra didesnių parazitų       2021-08-10 7:27

Ir tėvynės išdavikų už konservatorių partiją.

Tautinių patriotų vardu klausiu       2021-08-10 0:49

Ar prie Seimo eiti ar ne ?!!
Kiekvienam, bent kiek mąstančiam aišku kas vyksta, kas vykdoma ir į kur tai veda tiek vienu, tiek kitu atveju. NS mintis parazitiškai „suka į šoną“.
Nėra didesnių parazitų už savus išdavikus.
Jūs turite (turėtumėte turėti) bent kažkokią informaciją, ir piktybiškai nepateikiate padėties analizės, galimų variantų, jei ne sprendimų, tai rekomendacijų kaip reaguoti kaip elgtis… Jūs tylite. Būkit prakeikti su tuo savo tylėjimu NS, partizanai, tremtiniai ir visi dešinieji patriotai. Jūs tautos išdavikai, jūs globalistų išperos…
Prakeikti veidmainiai!!!

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.