Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Sveikatos apsaugos politika

Ramūnas Aušrotas. Lazda visada turi du galus

Tiesos.lt redakcija   2021 m. liepos 24 d. 17:01

4     

    

Ramūnas Aušrotas. Lazda visada turi du galus

Lazda visada turi du galus.

Kaip pamačiau masinių protestų Paryžiuje prieš sanitarinį pasą nuotraukas, akis užkliuvo už vieno plakato, kuriame buvo parašyta: „Mano kūnas, mano pasirinkimas, mano laisvė!“

Lygiai tokia pati frazė, tik lenkų kalba, galėjo būti užrašyta ant plakato per protestus Varšuvoje šią žiemą, kurie kilo Lenkijoje po to, kai Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas dėl vaisiaus apsigimimo prieštarauja Konstitucijai.

Jei valstybė neturi teisės jokiais būdais ir dėl jokios priežasties riboti žmogaus teisių, kai eina kalba apie LGBT ar abortus, tai kokią ji turi teisę bent kokiu, kad ir mažiausiu būdu, riboti saviraiškos, susirinkimų, laisvo judėjimo teises, kai eina kalba apie Covid-19 pandemijos valdymą?

Kyla klausimas: kodėl valstybė gali riboti kūno neliečiamumo teisę imunoprofilaktikos srityje, jei neturi teisės jos riboti seksualumo ir reprodukcinėje srityse?

Ir tuo, ir tuo atveju žmogaus teisės ribojamos tokiais pat pagrindais: visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, sveikatos ir moralės ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

Iš esmės tai šizofrenija, kurią lemia liberali politinė filosofija.

Man, kaip teisininkui, geriausia tai paaiškinti per teisės funkcionavimą valstybėje. Valstybės teisė apima dvi sritis: viešąją teisę, kuri reguliuoja piliečių ir valstybės santykius, ir privatinę teisę, kuri reguliuoja individų santykius. Pasirinkta politinė filosofija lemia jų santykį. Pagal liberalios politinės filosofijos modelį, viešoji teisė privalo aptarnauti privatinę teisę, bet ne atvirkščiai, nes šiam modeliui svarbiausia yra individų laisvė. Kaip pareiškė Ispanijos vicepremjerė, komentuodama protestus dėl gėjų santuokų ir jų teisės įvaikinti: „Teisė neįpareigoja nė vieno daryti ką nors, ko jis nenori daryti.“

Ši citata išreiškia liberalų požiūrį į žmogaus teises ir valstybės misiją jas saugant: žmogus iš prigimties yra laisvas rinktis, kaip jam gyventi, ir niekas negali jam kliudyti.

Susidūrus su pandemija paaiškėjo šio liberalaus požiūrio nepritaikomumas. Pandemijos situacija realiai reikalauja nustatyti tam tikrus apribojimus, reikalingus visuomenės sveikatai ir žmogaus gyvybei apsaugoti (klausimas apie jų protingumą ir proporcingumą – ne šio įrašo objektas), tačiau pagal liberalią koncepcija to negalima daryti.  Dar daugiau – liberalaus požiūrio į žmogaus teises ir jų tenkinimą išlepintas jaunuolis ar jaunuolė (lapjaunimas), negali priimti jokio protingo apribojimo, kurį dėl bendrojo gėrio nustato valstybė, net jei tai nėra susiję su tradiciniais ideologiniais karais. Iš esmės dėl to bet koks valstybės apribojimas virsta represija, o bet koks atsakas į ją tampa ideologinis, kuriame tiek vakseris, tiek antivakseris gali būti vienoje fronto pusėje (kita nuotrauka iš Prancūzijos protestų).

Tokią žmogaus teisės sampratą lemia tam tikra žmogaus antropologija. Antonio Lopezas ją vadina „theomorfine“ (turinčia Dievo bruožų).  Jos požiūriu reikalaujama, kad „žmogus pats save kurtų“ ir „žiūrint fundamentaliai, žmogus yra abstraktus , kuriam jo santykiai su kitais (tėvais, sutuoktiniu, vaikais, draugais, Dievu) yra visiškai antraeilis dalykas“ (Lopez, 2014).

Bet žmogus nėra sala vandenyne. Tiek aborto, eutanazijos ar lyties keitimo atveju, tiek ir Covido situacijoje susiduriama ne su abstrakčiu , bet su konkrečia asmens, esančio santykyje su skitais asmenimis (negimusiu kūdikiu, mediku, tėvais, aplinkiniais žmonėmis) situacija.

Liberalus modelis buvo paremtas valstybės neutralumo principu, pagal kurį valstybės uždavinys buvo užtikrinti jos pačios neutralumą žmonių apsisprendimų atžvilgiu. Pagal jį, viešoji teisė (valstybės sprendimai) privalo būti atvira visoms moralinėms normoms.

Valstybių ir vyriausybių sprendimai ir nesėkmės covido grėsmės akivaizdoje rodo, kaip byra ši iliuzija ir kaip sklaidosi suvokimas,  jog galima patenkinti visų interesus. Ši situacija yra galimybė ieškoti naujo visuomenės pagrindo, paremto ne vartotojišku „visų norus patenkinsime“, bet tvarumą duodančiu moraliniu minimumu.

Beje, toli ieškoti nereikia. Popiežius Benediktas XVI, Europos parlamente susitikęs su Europos liaudies partijos frakcja, kalbėjo jiems apie gėrius, dėl kurių visuomenei nevalia derėtis.  T.y. apie tą moralinį minimumą, kurį turi priimti ir pripažinti visuomenė, jei nori išlikti, o ne sudužti į tūkstančius individualių norų šukių.

Apie tai rašiau straipsnyje „Gėriai, dėl kurių nevalia derėtis“.

Beje, joje yra vietos visiems. Skirtingai nuo politinio liberalizmo vizijos, kuri visus mus paliks benamiais.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

O gal       2021-07-26 13:02

čia ne lazda, o Pimpalas, kuris turi tik vieną galą.

Al.       2021-07-25 11:43

Teorija išdėstyta teisingai. Bet tikrovėje medicininiai ir net doroviniai reikalai yra antriniai. Pagrindinis dabar sprendžiamas reikalas yra valdžios perėmimas. Tam, kad žmonija būtų paversta gyvulių ūkiu. Filosofai, teisininkai ir politikai neriasi iš kailio, kad to nepastebėtų.

Skiepai čia       2021-07-24 21:22

tik pretekstas įvesti diktatorišką kontrolę.Jei rimtai kovoti,tai kovoti už galimybę,teisę gydytis,už prieinamą mediciną.O dar plačiau,už orų gyvenimą.Skiepai ar LGBT klausimas yra tik dvi to pačio prievartos ideologijos   medžio šakos.

Mūsų sveikata ir       2021-07-24 20:21

covidas valdžiai visai nerūpi.Jiems rūpi tik jų lobistų medikų patogumas.


Rekomenduojame

Viktoras Jašinskas. Juodasis pirmadienis

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

„Neredaguota“ pokalbis su Aurelijumi Veryga apie pandemija ir politiką

Lietuvos šeimų sąjūdžio tarptautinė konferencija po mitingo: „Valstybių ateitis diktatūros šešėlyje“ (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Kas bandė organizuoti riaušes?

Liudviko Jakimavičiaus pastebėjimas: ant ko tada visas bėdas vers?

Rugsėjo 10 d. mitingo Katedros aikštėje rezoliucija

Mero rinkimai Trakuose. Ramūno Aušroto programa: kaip išspręsti įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas?

Nidos Vasiliauskaitės kalba rugsėjo 10 dienos mitinge Katedros aikštėje (vaizdo įrašas): „Mes nesiderame!“

Rugsėjo 10 dienos mitingo Katedros aikštėje vaizdo įrašas

Vasariški pokalbiai su Dovilu Petkumi. Arkivyskupas ir nuncijus Ukrainai Visvaldas Kulbokas: Šv. Sostas gali būti tarpininku siekiant taikos

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Globalistinė Lietuvos užsienio politika

Vygantas Malinauskas. Kodėl Lietuvai taip nesiseka suvaldyti pandemijos? Palyginimas su kaimynais ir ... Indija

Nida Vasiliauskaitė. Nebijokime. Tai jie tegu bijo

William H. McRaven kalba Techaso universiteto studentams: kaip įveikti pasaulį

Iš propagandos frontų. Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė – net jei sau prieštarauja, vis tiek teisūs, arba Liežuvis – pikčiausias jų priešas

„Neredaguota“ pokalbis su advokatu prof. dr. Ignu Vėgėle. Valstybė ir teisė

Nidos Vasiliauskaitės replika apie netrukus įsigaliosiančius draudimus

Linas V. Medelis. Uždrausti valdantiesiems giedoti himną – Tautišką giesmę

Pandemiją galima valdyti ir kitaip: pranešimų ištraukos ir reportažai iš STI konferencijos „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“

Šiandien legendinio partizano J. Lukšos-Daumanto atminimą istorikai įprasmins tarptautine konferencija apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą

Justas Sakavičius. Dėl ko verta sunerimti VISIEMS

Vesti visuomenę prie Jėzaus: kun. N. Pipiro mintys ir bendražygio dr. D. Stakišaičio prisiminimai minint s. Ados-Benvenutos Urbonaitės šimtmetį

Advokatai J. Sakavičius ir A. Mozeris: nei tarnautojai, nei mokyklų administracijos neturi teisės skatinti mokinius skiepytis be tėvų žinios

Prof. Alvydas Jokubaitis: jei katalikai reikalautų to paties kaip homoseksualai, kiltų skandalas

LRT: Lietuva kalba. Ką daryti su tūkstančiais Lietuvoje esančių migrantų – integruoti ar išsiųsti? V. Sinicos atsakymas, kurio jis nespėjo pagarsinti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.