Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Savivalda, Šeimos politika

Ramūnas Aušrotas. Kokios paramos reikia šeimai?

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 21 d. 0:05

3     

    

Ramūnas Aušrotas. Kokios paramos reikia šeimai?

Šeimos politika mūsų valstybėje paprastai suvokiama siaurąja prasme – kaip valstybės paramos šeimai politika. Todėl šeimos politikos akiratyje paprastai atsiduria socialinę riziką ar krizę patiriančios šeimos. Pagalba krizėje esančiai šeimai yra gerai. Bet klausimas kitas – ką mes darome, kad šeima iki krizės neateitų? Kaip remiame ir stipriname darnias šeimas?

Šeimos politikos priemonių prasme dauguma politinių partijų beveik nesiskiria. Visos jos lenktyniavo ir lenktyniauja tarpusavyje siūlydamos vis didesnes išmokas ir mokesčių lengvatas šeimoms.

Taip, šeimą reikia remti. Tačiau tikroji šeimos politika reikalauja žiūrėti į šeimą ne kaip į valstybės išlaikytinę, bet kaip į socialinės tvarkos kūrėją. Šeimos, kaip individualaus ir bendrojo gėrio kūrimo pagrindo, pripažinimas eina pirma, parama eina po to. Tik toks požiūris atitinka LR Konstitucijos 38 str. normos dvasią ir esmę, kurios pirmoji dalis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o antroji dalis teigia, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šioje konstitucinių teisės normų hierarchijoje yra užkoduotas pamatinis valstybės ir šeimos santykių principas, vadinamas subsidiarumu. Jis reikalauja padėti šeimai, kai jai to reikia ir ji to prašo, ir neperimti šeimos vaidmens, atsakomybės ir funkcijų, kai ji pati gali savarankiškai spręsti iškylančius uždavinius. O tokio požiūrio Lietuvos šeimos politikoje stokojama.
Iš esmės visos partijos pripažįsta, kad šeima atlieka valstybėje ir visuomenėje svarbią funkciją. Tačiau kokia ji? Dažnai pasitenkinama citata iš LR Konstitucijos, kad ji „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ (38 str.) Tačiau šie žodžiai, įrašyti partijos programoje dažniausiai tampa tuščia deklaracija, garbės ordinu ant partijos krūtinės. Klausimas yra, kaip ši nuostata konkrečiai pasireiškia.

Susirūpinimas šeima paprastai reiškia susirūpinimą tuo, jog mažėja gimstamumas, o mažėjant gimstamumui kyla grėsmė tautos išnykimui. Todėl tam, kad lietuvių tauta neišnyktų, reikia sudaryti šeimai kuo palankesnes ekonomines sąlygas, manant, kad tai paskatins šeimas turėti vaikų. Tokia pozicija iš esmės reiškia, kad suprantame šeimos funkciją tik reprodukcine prasme.

Tačiau šeimos politika, orientuota į tiesiogines išmokas, yra labai riboto efekto. Lietuvoje neretai pervertinamas galimas šeimos politikos priemonių poveikis gimstamumui. Tyrimai rodo, kad nors subalansuota, šeimos poreikius atitinkanti šeimos politika ir gali turėti poveikį gimstamumui, tačiau labai nedidelį. Be to, efektas gali pradėti reikštis gana negreitai. Tačiau ji nėra pajėgi išspręsti esminio – depopuliacijos – klausimo.

Kur tokios šeimos politikos Achilo kulnas? Neįmanoma pinigais ar socialinėmis lengvatomis įtikinti žmonių, kad jie kurtų šeimą ir turėtų daugiau vaikų. Tai įvyksta šeimoje, o ne valstybėje. Šeimoje vaikai arba patiki šeimos gėriu ir nori jį kurti, arba nusivilia juo, ir jokios valstybės paramos priemonės to nepakeis.

Socialinė parama yra pagalba asmenis jau apsisprendusiems kurti šeimą ir turėti vaikų, bet ne paskata jų turėti. Nebent vaikas bus suvokiamas kaip finansinė investicija. Ar sutiktumėte sukurti šeimą ir turėti vaikų tik todėl, kad jums siūlo truputį pinigų? Jei jau kalbame apie finansines priemones, kur kas efektyvesnis šeimos politikai būtų investicijos į prevencines ir postvencines šeimos stiprinimo programas: rengimo šeimai programas mokyklose, pasirengimo santuokai kursus, tarpasmeninių santykių kūrimo ir krizių šeimoje valdymo, konfliktų sprendimo ir atleidimo šeimoje mokymo programas.

Lenkijoje „Ordo juris“ instituto iniciatyva buvo pradėta pilietinė iniciatyva, kuri siūlo savivaldybėms savanoriškai pasirašyti Šeimos teisių chartiją ir pagal ją orientuoti savo socialinę politiką. Ji prasideda tokiu sakiniu: „Šeima yra socialinės tvarkos kūrėja“. Ne atsitiktinai. Šeimos valstybėje ir visuomenėje atliekama funkcija yra daugiau, negu tik gimdyti visuomenei ir valstybei vaikus. Šeima yra ta terpė, kurioje yra perduodamas moralinis įstatymas. O tinkamai – su mamos pienu ir tėčio prakaitu – perduotas moralinis įstatymas laiduoja visuomenės tvermę ir stabilumą kur kas geriau, nei aibė pseudo gerovės valstybės politinių ir teisėkūrinių iniciatyvų.

Kad visuose valstybės strateginiuose dokumentuose pabrėžiamas rūpestis darnia šeima įgytų realų pagrindą, iš savivaldybės pusės reikia:

- užtikrinti savivaldybės teikiamų paslaugų šeimoms efektyvumą ir plėtrą (šeimos kortelė, šeimos mediacija, šeimos konferencijos metodas);

- tarpininkauti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įteisinta namų darželių idėja, taip sudarant galimybę atokiose vietovėse gyvenantiems tėvams derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą;

- skatinti rajone šeimų bendruomenių kūrimąsi, sudarant sąlygas joms naudotis savivaldybės infrastruktūra, skatinti jų socialines iniciatyvas (mamų klubas, bendruomeninis darželis, šeimų savišalpa);

- sudaryti galimybę Trakų rajone atsirasti šeimų balsui – Šeimos tarybai;

Ne valstybė išgelbės šeimą, bet šeima išgelbės valstybę.

Politinė reklama, parengta paties kandidato, Tiesos.lt palaikoma ir todėl viešinama

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys       2021-09-22 7:03

Praktinis klausimas . O pas ta ponulį yra kokia nors darbo-komanda ? aš kalbu ne apie tuos kurie visada pasiruošę palaikyti vėliavos kotą ? Mero pozicija daugiau praktinė -ūkinė nei politinė .

Ramūnas       2021-09-21 12:11

Didžiulis skyrybų skaičius įrodo, kad išgyvename šeimų krizę. Prisilaikant per tūkstančius metų susiklosčiusias tradicijų įprasta sakyti, kad šeima yra vyras, žmona ir jų vaikai. Tačiau šiandien padėtis yra tokia tragiška, kad dėl skyrybų ir pakartotinų vedybų, teisininkai net neranda šiuolaikinės šeimos tikslaus apibrėžimo. Argi ne apgailėtina, kad, esant tokiai šeimų padėčiai, norima pakeisti netgi šeimos sampratą, įteisinant vienalyčių santuokas…

ah1       2021-09-21 11:31

atlyginimų iš kurių būtų įmanoma išlaikyti šeimas, va ko reikia šeimoms, to nėra - emigracija, analinis seksas, demografinė katastrofa.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.