Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Savivalda, Šeimos politika

Ramūnas Aušrotas. Kokios paramos reikia šeimai?

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 21 d. 0:05

3     

    

Ramūnas Aušrotas. Kokios paramos reikia šeimai?

Šeimos politika mūsų valstybėje paprastai suvokiama siaurąja prasme – kaip valstybės paramos šeimai politika. Todėl šeimos politikos akiratyje paprastai atsiduria socialinę riziką ar krizę patiriančios šeimos. Pagalba krizėje esančiai šeimai yra gerai. Bet klausimas kitas – ką mes darome, kad šeima iki krizės neateitų? Kaip remiame ir stipriname darnias šeimas?

Šeimos politikos priemonių prasme dauguma politinių partijų beveik nesiskiria. Visos jos lenktyniavo ir lenktyniauja tarpusavyje siūlydamos vis didesnes išmokas ir mokesčių lengvatas šeimoms.

Taip, šeimą reikia remti. Tačiau tikroji šeimos politika reikalauja žiūrėti į šeimą ne kaip į valstybės išlaikytinę, bet kaip į socialinės tvarkos kūrėją. Šeimos, kaip individualaus ir bendrojo gėrio kūrimo pagrindo, pripažinimas eina pirma, parama eina po to. Tik toks požiūris atitinka LR Konstitucijos 38 str. normos dvasią ir esmę, kurios pirmoji dalis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o antroji dalis teigia, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šioje konstitucinių teisės normų hierarchijoje yra užkoduotas pamatinis valstybės ir šeimos santykių principas, vadinamas subsidiarumu. Jis reikalauja padėti šeimai, kai jai to reikia ir ji to prašo, ir neperimti šeimos vaidmens, atsakomybės ir funkcijų, kai ji pati gali savarankiškai spręsti iškylančius uždavinius. O tokio požiūrio Lietuvos šeimos politikoje stokojama.
Iš esmės visos partijos pripažįsta, kad šeima atlieka valstybėje ir visuomenėje svarbią funkciją. Tačiau kokia ji? Dažnai pasitenkinama citata iš LR Konstitucijos, kad ji „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ (38 str.) Tačiau šie žodžiai, įrašyti partijos programoje dažniausiai tampa tuščia deklaracija, garbės ordinu ant partijos krūtinės. Klausimas yra, kaip ši nuostata konkrečiai pasireiškia.

Susirūpinimas šeima paprastai reiškia susirūpinimą tuo, jog mažėja gimstamumas, o mažėjant gimstamumui kyla grėsmė tautos išnykimui. Todėl tam, kad lietuvių tauta neišnyktų, reikia sudaryti šeimai kuo palankesnes ekonomines sąlygas, manant, kad tai paskatins šeimas turėti vaikų. Tokia pozicija iš esmės reiškia, kad suprantame šeimos funkciją tik reprodukcine prasme.

Tačiau šeimos politika, orientuota į tiesiogines išmokas, yra labai riboto efekto. Lietuvoje neretai pervertinamas galimas šeimos politikos priemonių poveikis gimstamumui. Tyrimai rodo, kad nors subalansuota, šeimos poreikius atitinkanti šeimos politika ir gali turėti poveikį gimstamumui, tačiau labai nedidelį. Be to, efektas gali pradėti reikštis gana negreitai. Tačiau ji nėra pajėgi išspręsti esminio – depopuliacijos – klausimo.

Kur tokios šeimos politikos Achilo kulnas? Neįmanoma pinigais ar socialinėmis lengvatomis įtikinti žmonių, kad jie kurtų šeimą ir turėtų daugiau vaikų. Tai įvyksta šeimoje, o ne valstybėje. Šeimoje vaikai arba patiki šeimos gėriu ir nori jį kurti, arba nusivilia juo, ir jokios valstybės paramos priemonės to nepakeis.

Socialinė parama yra pagalba asmenis jau apsisprendusiems kurti šeimą ir turėti vaikų, bet ne paskata jų turėti. Nebent vaikas bus suvokiamas kaip finansinė investicija. Ar sutiktumėte sukurti šeimą ir turėti vaikų tik todėl, kad jums siūlo truputį pinigų? Jei jau kalbame apie finansines priemones, kur kas efektyvesnis šeimos politikai būtų investicijos į prevencines ir postvencines šeimos stiprinimo programas: rengimo šeimai programas mokyklose, pasirengimo santuokai kursus, tarpasmeninių santykių kūrimo ir krizių šeimoje valdymo, konfliktų sprendimo ir atleidimo šeimoje mokymo programas.

Lenkijoje „Ordo juris“ instituto iniciatyva buvo pradėta pilietinė iniciatyva, kuri siūlo savivaldybėms savanoriškai pasirašyti Šeimos teisių chartiją ir pagal ją orientuoti savo socialinę politiką. Ji prasideda tokiu sakiniu: „Šeima yra socialinės tvarkos kūrėja“. Ne atsitiktinai. Šeimos valstybėje ir visuomenėje atliekama funkcija yra daugiau, negu tik gimdyti visuomenei ir valstybei vaikus. Šeima yra ta terpė, kurioje yra perduodamas moralinis įstatymas. O tinkamai – su mamos pienu ir tėčio prakaitu – perduotas moralinis įstatymas laiduoja visuomenės tvermę ir stabilumą kur kas geriau, nei aibė pseudo gerovės valstybės politinių ir teisėkūrinių iniciatyvų.

Kad visuose valstybės strateginiuose dokumentuose pabrėžiamas rūpestis darnia šeima įgytų realų pagrindą, iš savivaldybės pusės reikia:

- užtikrinti savivaldybės teikiamų paslaugų šeimoms efektyvumą ir plėtrą (šeimos kortelė, šeimos mediacija, šeimos konferencijos metodas);

- tarpininkauti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įteisinta namų darželių idėja, taip sudarant galimybę atokiose vietovėse gyvenantiems tėvams derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą;

- skatinti rajone šeimų bendruomenių kūrimąsi, sudarant sąlygas joms naudotis savivaldybės infrastruktūra, skatinti jų socialines iniciatyvas (mamų klubas, bendruomeninis darželis, šeimų savišalpa);

- sudaryti galimybę Trakų rajone atsirasti šeimų balsui – Šeimos tarybai;

Ne valstybė išgelbės šeimą, bet šeima išgelbės valstybę.

Politinė reklama, parengta paties kandidato, Tiesos.lt palaikoma ir todėl viešinama

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys       2021-09-22 7:03

Praktinis klausimas . O pas ta ponulį yra kokia nors darbo-komanda ? aš kalbu ne apie tuos kurie visada pasiruošę palaikyti vėliavos kotą ? Mero pozicija daugiau praktinė -ūkinė nei politinė .

Ramūnas       2021-09-21 12:11

Didžiulis skyrybų skaičius įrodo, kad išgyvename šeimų krizę. Prisilaikant per tūkstančius metų susiklosčiusias tradicijų įprasta sakyti, kad šeima yra vyras, žmona ir jų vaikai. Tačiau šiandien padėtis yra tokia tragiška, kad dėl skyrybų ir pakartotinų vedybų, teisininkai net neranda šiuolaikinės šeimos tikslaus apibrėžimo. Argi ne apgailėtina, kad, esant tokiai šeimų padėčiai, norima pakeisti netgi šeimos sampratą, įteisinant vienalyčių santuokas…

ah1       2021-09-21 11:31

atlyginimų iš kurių būtų įmanoma išlaikyti šeimas, va ko reikia šeimoms, to nėra - emigracija, analinis seksas, demografinė katastrofa.


Rekomenduojame

Ignas Vėgėlė. Patyčios Lietuvoje

Informacinis karas. Aurimas Navys

Regionų politika? Audris Narbutas

Robertas Grigas. Apie liūdnus panašumus

Latvijoje atviros tikintiesiems lieka tik tradicinės Mišios

Prancūzijoje moksleivis šaukė „Allahu Akbar“ prisimenant islamisto nužudytą mokytoją, tėvas grasino padegti mokyklą

Skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą – Prezidentūra

Niujorko teisėjas uždraudė tėvui lankyti savo dukrą, kol šis nebus pasiskiepijęs nuo Covid

Nuo bačkos. Vytautas Landsbergis: Atsisakantys vakcinuotis žmonės turėtų mokėti „karstelio mokestį“

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Konfliktas Europos Parlamente: išklausykite EK pirmininkės ir Lenkijos premjero kalbas

Lenkijos premjeras M. Moravieckis Europos parlamente: Europos Sąjunga nėra valstybė. Valstybės yra Europos suverenai, kurie nustato ES kompetencijas

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kuria medijų korporaciją

Nuo bačkos. Vilniaus meras R. Šimašius: aš turiu pareigą dėl vilniečių būti principingu už mūsų miestą ir jo gyventojus

Dr. Dalija Snieškienė. Kur aš tai mačiau???

Prof. Jonas Grigas. Pavojingiausia kada nors išrasta technologija

Suomijoje dėl krikščioniškų pažiūrų teisiama buvusi ministrė

Pokalbis su prof. Alvydu Jokubaičiu

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: nacionalinio konstitucinio identiteto elementu negali būti atsisakymas pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungą

Romualdas Ozolas. Tikslas ir uždavinys: atkurti valstybę

Vytautas Radžvilas. Ir vis dėlto tikrovė stipresnė už ideologiją

Edvardas Čiuldė. Vilniaus universiteto nekrozė

Gėjų manifestas

Raimondas Navickas. Pažvelkime į VU lyčiai jautrios kalbos gaires kitu kampu

Justas Sakavičius. Valdžios tikslas – sudaryti nepakeliamas sąlygas neskiepytam žmogui

Asta Višinskaitė - Katutė. Partnerystės įstatymo stūmimo kampanija

Nuo bačkos. Viktorija Čmilytė-Nielsen: Danija laimingiausių šalių trejetuke, nes ten įteisinta vienalyčių porų partnerystė

Anglijoje per penkerius metus planuojama uždaryti daugiau nei 360 bažnyčių

Ir vėl valdantiesiems „parūpo“ miškai

Vengrų europarlamentaras: Europos sąjungoje paskelbtas Šaltasis karas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.