Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Aplinkosaugos politika

Ramūnas Aušrotas. „Forumas“: ar pasauliui reikalingas dialogas?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. balandžio 4 d. 18:06

3     

    

Ramūnas Aušrotas. „Forumas“: ar pasauliui reikalingas dialogas?

y-news.lt

Pasaulyje, kuriame gyvename, taikos nesimato, o Kūrinija, kurioje gyvename, dėl žmogau veiklos vis labiau „kenčia ir dejuoja“. Tačiau ar padės pakeisti pasaulį plintanti Gretos Thunberg vaikų revoliucija, mažos mergaitės, kuri privertusi tėvus pakeisti gyvenimo būdą („aš priverčiau mamą keisti karjerą“), mano, kad jai pavyks tą patį padaryti su visu pasauliu? Ar padės „Greenpeace“ ekoaktyvizmas, kuris, siekdamas pasiekti rezultatą čia ir dabar, neretai griebiasi partizaninės taktikos metodų? Ju blaiviai pagalvojus niekas, ar turtingas ar vargšas, nemėgsta būti žeminamas ar verčiamas, ką nors daryti jėga. Pasaulinio ekonomikos forumo, kasmet vykstančio Davose,,,,,                                                                                                                                                                                                                                                                                                        įkūrėjas Klausas Schwabas mano, kad čia gali padėti tik dialogas, kalbėjimasis ir klausymasis. Bet prieš tai abi puses reikia susodinti prie stalo. Ar jam tai pavyksta, galite pamatyti Marcus Vetter dokumentinėje juostoje „Forumas“ („Das Forum“)

Pasaulio ekonomikos forumas vyksta nuo 1971 m. Pasaulio akyse tai pasaulio ekonomikos ir politikos galingųjų klubo susirinkimas, kuriame tarptautinių korporacijų atstovai naudojasi proga užmegzti ir stiprinti ryšius su politikais, o pastarieji vilioja juos investavimo jų šalyse galimybėmis. Vokiečio Marcus Vetter filmas leidžia pamatyti ne tik renginio užkulisius, bet ir renginio modus operandi, kurį bando paaiškinti forumo sumanytojas vokietis Klausas Schwabas. Režisieriaus kamera į ant stalo guldomus motyvus žvelgia jei ne įtariai, tai skeptiškai, kairiosios ideologijos paveikto žiūrovo žvilgsniu. Labai tikėtina, kad taip žvelgs ir dauguma filmo žiūrovų  – intelektualai, kultūrininkai ar studentai – juk kairiosios idėjos labiausiai tarpsta būtent jų tarpe. Jei esate vienas iš jų – tai jus švabo iš Bavarijos, ekonomikos profesoriaus, knygos „Ketvirtoji industrinė revoliucija“ autoriaus, filantropo žodžiai vargu ar įtikins. Greičiau jūs pamatysite jame tik snobą, besipuikuojantį savimi ir pažintimis su pasaulio galingiausiaisiais. Bet jei taip ėmus ir pabandžius priimti jo žodžius „už gryną pinigą“ („on face value“), galima išgirsti kai ką naudingo.

Klausas Švabas pasakoja, kad sukurti šį forumą jį paskatino Vokietijos kanclerio Ludwig Erhard ekonominės idėjos. Ludwigas Erhardas buvo pirmuoju pokario Vokietijos ekonomikos ministru (1949–1963, o 1963–1966 m. ir Vokietijos kancleriu, pakeitęs poste K. Adenauerį). Kitaip tariant, staigus Vokietijos ekonominis atsigavimas po karo, vadinamas „Reino stebuklu“ (Wirtschaftswunder), buvo ne kieno nors kito, o jo rankų darbas. Ludwigas Erchardas, ekonomistas, dar 1944 m., skaičiuodamas Vokietijos vidaus skolą, įrodęs, kad Vokietija pralaimės karą,  buvo socialiai orientuotos rinkos ekonomikos (soziale Marktwirtschaft) šalininkas. Jo sukurtu ekonomikos modeliu ir dabar remiasi Vokietija.

Ludwigas Erchardas iškėlė idėją, kurią vėliau plėtojo Klaus Schwab savo darbuose, kad moderni įmonė turi tarnauti ne tik įmonės savininkų (akcininkų), bet visų suinteresuotų šalių interesams (die Interessenten). Akivaizdu, kad įmonės, kurios modelis paremtas atsižvelgimu į įvairių suinteresuotųjų šalių interesus (multistakeholder enterprise), valdymas reikalauja socialinio dialogo.  Būtent ši socialinio dialogo idėja ir yra Pasaulio ekonomikos forumo varomoji. „Jei mes nebejaustume dialogo poreikio, mes gyventume diktatūros sąlygomis, kur egzistuoja tik viena nuomonė. Tai reiškia, kad kalbėti ir leisti kitam kalbėti yra absoliučiai būtina, kad turėtume socialinė santarvę.“

Apie klausimą kodėl jis flirtuoja su abejotiną reputaciją turinčiais pasaulio ekonomikos ir politikos įtakingaisiais, Klausas sako: „Jei jūs būtumėte kunigas, jūs norėtumėte, kad visi nusidėjėliai ateitų sekmadienį į šv. Mišias. Jūs nepaliktumėte juos už durų.“ Todėl jo forume yra vietos visiems: ir Amazonės džiungles kertančios Brazilijos prezidentui Bolsonaro, ir musulmoniškos rohinjų etninės mažumos genocidu kaltinamo Mianmaro užsienio reikalų ministrei Aung San Suu Kyi. Tačiau jo tikslas nėra didžiuosius nusidėjėlius perauklėti: „Aš vengiu kalbėti apie „ugdymą“, aš kalbu apie atsakomybės parodymą (confront the responisbility). Mes norime, kad jie prisidėtų prie geresnio pasaulio.“

Klausą Švabą kai kas pavadins savotišku Don Kichotu, kurio metodai yra mažų mažiausiai pasenę. Tačiau blaiviai pamąstykime apie tai, kokį metodą mums siūlo pasaulis, kuriame dominuoja jaunimo spontaniškumas ir iniciatyva? Revoliucinį, pasireiškiantį arba „geltonųjų liemenių“ sukilimu, ar populistinių partijų atėjimu į valdžią.  Klausas Švabas sako: „Revoliucija neturi būti dogmatinė, kurią veda grupė piktų žmonių. Aš tikiu sistemine revoliucija.“ Tuo jis primena senelį, kuris bandantį susikalbėti su nerimstančia anūke, kuriai atrodo, kad pasaulis dega ir tuoj tuoj sprogs, kaip toje lietuviškoje pasakoje „Dangus griūva“. O pats ją daro savo būdu („Aš tikiu, kad žmonės padarys bent mažą pažangą“).

Filme parodomi du projektai, kuriuos jo su žmona įkurta agentūra – Pasaulio ekonomikos Forumas – finansavo 2017–2018, kada buvo filmuojamas filmas. Pirmasis – Afrikoje, Ruandoje. Yra paskaičiuota, kad pasaulyje 5,8 mln. vaikų miršta dėl medikamentų stokos. Pasirodo, kad gerų kelių neturinčioje Afrikoje tai yra ne gamybos, o logistinė problema. Startuolių įkurta firma „Zipline“, pradėjo Ruandoje gabenti medikamentus kompiuteriu pilotuojamais dronais, bet susidūrė su savo veiklos įteisinimo problema. Klauso vadovaujama agentūra padėjo paruošti teisinę bazę, ir dabar dvylika kitų Afrikos šalių ketina perimti šią patirtį.

Kitas – Pietryčių Azijoje. Indonezijoje palmių aliejus yra pagrindinė eksporto šaka. Tačiau dėl ekstensyvaus žemės ūkio kenčia miškai. Laukai, kuriuose išgaunamas palmių aliejus apima 14 mln. akrų. Iš jų 47 proc. pramonės yra smulkiojo verslo rankose, tai sudaro 17,1 mln. žmonių. Dauguma jų gyvena žemiau skurdo ribos. Tad jei atsisakėte palmių aliejaus dėl to, kad nebūtų kertami miškai, visai gali būti, kad atėmėte duonos kąsnį iš kai kurių iš jų. O štai tarpininkaujant Klauso agentūrai Indonezijoje buvo pradėta ekologinio ūkininkavimo programa, dėl kurios miškų kirtimo procentas šalyje 2018 m. sumažėjo pirmą kartą nuo 2003 metų.

Apibendrinant galima paklausti, kodėl mums lengviau patikėti į teisingumą apeliuojančiais aktyvistų lozungais negu žmogumi, kuris suprasdamas ydingą žmogaus prigimtį, turi kantrybės ieškoti būdų, kaip jai pasireikšti gerąja prasme, yra dialogo meistras ir puikus derybininkas, gebantis susodinti prie vieno stalo net didžiausius priešus (pvz., J. Arafatą ir S. Peresą)? Dėl to, kad vilki smokingą ir pietauja su pasaulio galingaisiais ir važinėja limuzinu, o ne traukiniu, kaip Greta Thunberg?

Trumpai apie autorių: Ramūnas Aušrotas yra kino kritikas, laidos apie kiną „Kitas kadras“ radijo stotyje XFM vedėjas.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis       2020-04-17 12:48

nelabai humaniska pasinaudoti neigalios mergaites vardo,negi jau be jos neradote kitko.Man tos ismones kvepia tik babkemis.

Tikintis       2020-04-5 21:50

Žmogus planuoja, Dievas šypsosi.

tiek       2020-04-5 12:38

Lietuva ,kaip ir kitos šalys , yra savaip originali. Ir universalus,nors ir vokiškas “visraktis"labai abejotinas įrankis.Mano nuomone , reiktų vis tik remtis tuo ,kad absoliučiai visose situacijose žmogus pirmiausia privalo išlikti Žmogumi.Religija ,ginanti savas vertybes, tam tikslui rekomenduoja vėlgi universalų dekalogą. O , kodėl problemos nesukonkretinus ir išsamiai nepastudijavus kaip ,būtent Lietuvos sukurtomis naujosiomis sąlygomis Lietuvos žmogui išlikti Lietuvos Žmogumi ? Ko tam trūksta ,kur ,gal būt , tiesiog be reikalo eikvojame ir resursus ,ir energiją? Manau,kad būtent tokiam tikslui turėtų dirbti visos mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos institucijos, tam laiko ir jėgų privalėtų negailėti ir mūsų “minties genijai”.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.